Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š. (toliau – ir Pažeidėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl Pažeidėjos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, todėl atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Pirmiausia pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako tik dėl esminių skundo argumentų, galinčių turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju Pažeidėja neigia padariusi nusižengimą, nurodydama šiuos esminius skundo argumentus: 1) automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prižiūrimi; 2) automobiliai nebuvo laikomi bendro naudojimo teritorijoje; 3) automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau su tokiais skundo argumentais Pažeidėjos skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutikti negali.Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje bylose dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (Institucijos specialistų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai ir kt.), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemonėmis buvo nesirūpinama. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs duomenys nekelia abejonių dėl Pažeidėjos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, kadangi visų pirma Institucijos specialistų patikrinimo 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. balandžio 10 d. metu, atitinkamai aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog ant bendro naudojimo įvažiavimo (keliuko) į (duomenys neskelbtini) privačią valdą, kuris priklauso savivaldybei, stovi dvi nenaudojamos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai vienai iš jų, paskutinio tikrinimo metu nustatyta, nuimti ne vienas, o jau trys ratai, kitos kėbulas paremtas plytomis (b. l. 76, 81, 85). Be to, VĮ „Regitra“ 2017 m. kovo 3 d. išrašų duomenimis, abu automobiliai, kurių valdytoja yra Pažeidėja, buvo išregistruoti, dėl ko jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (neatlikta privaloma techninė apžiūra, nedrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) (b. l. 83, 84). 2017 m. kovo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu Pažeidėja buvo informuota apie tai, jog ji per nustatytą terminą (iki 2017 m. balandžio 7 d.) privalo iš bendro naudojimo teritorijos pašalinti minėtus automobilius, tačiau iki 2017 m. balandžio 10 d., ji jokių veiksmų nesiėmė (b. l.78). Nusižengimo padarymo faktą papildomai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 186), iš kurių aiškiai matyti, jog 2017 m. balandžio 10 d. vienas automobilis (kėbulo dalis) paremtas plytomis, kitas – be trijų ratų, taigi, rasti automobiliai buvo tokios techninės būklės, kad jų objektyviai ne tik, kad nebuvo galima naudoti, tačiau nebuvo matyti ir jokių remonto ar automobilių būklės gerinimo požymių, ką apeliaciniu skundu teigia Pažeidėja (plytos padėtos dėl automobilio pakelėjo padėjimo, ratai nuimti dėl oro pumpavimo iš stabdžių sistemos), todėl tokie Pažeidėjos teiginiai traktuotini kaip jos pasirinktas gynybos būdas. Kitas Pažeidėjos skundo argumentas, susijęs su sunkia materialine padėtimi, dėl ko automobiliams buvo draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme, negali būti vertinamas kaip pateisinantis neeksploatuojamų ir neprižiūrėtų automobilių laikymą bendrojo naudojimo teritorijoje, kita vertus, ji turėjo pareigą juos perkelti į kitą, jų laikymui ar saugojimui tinkamą vietą, todėl ši aplinkybė taip pat nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė. Visiškai pritardamas apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, jog vieta, kurioje buvo laikomi automobiliai, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo, yra bendrojo naudojimo teritorija, dar kartą atkreipia Pažeidėjos dėmesį į tai, kad subjektyviai išreikšti pasvarstymai apie keliuko (įvažiavimo) priklausomumą, niekaip nepaneigia paties fakto, jog bendro naudojimo kelias (įvažiavimas), kuris yra valstybinėje žemėje, priklauso ne jos šeimai, o Panevėžio miesto savivaldybei. Sąvoka įvažiavimas, suprantama kaip kelias, nes jis naudojamas eismui ir nebūtinai turi turėti visus elementus (sankryža, kelkraštis, šaligatvis ir 1.1.), kurie priskiriami keliui. Svarbu, kad tai yra žemės plotas, kuris naudojamas eismui. Pagal Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950), 3.7. punktą, kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 13.3. punkte yra numatyta, kad bendrojo naudojimo teritorijos - tai keliai, gatvės, tiltai, viadukai, pėsčiųjų, dviračių takai, šaligatviai, aikštės, skverai ir parkai, paplūdimiai, pakrantės, autobusų stotelės ir kt. Šių Taisyklių 21.17. punktas nustato, kad draudžiama bendrojo naudojimo teritorijoje laikyti įvairią nenaudojamą, techniškai netvarkingą techniką, neprižiūrimas transporto priemones ar jų dalis, išskyrus specialiai tam įrengtas aikšteles, todėl analizuojamu atveju nekyla abejonių, kad įvažiavimas, kuriame buvo laikomi neeksploatuojami ir be priežiūros palikti automobiliai yra bendrojo naudojimo teritorija. Kiti skundo argumentai, susiję su neaiškiai nurodyta padaryto nusižengimo vieta ir jai nesuprantamu protokolo turiniu, įvažiavimo būklės gerinimo darbais, atmetami, kaip neįtikinami ne tik dėl Pažeidėjos turimo išsilavinimo bei gyvenimiškos patirties, tačiau ir dėl to, kad ši situacija Pažeidėjai yra žinoma žymiai iš anksčiau (kaip nurodoma jos skunde, sutuoktiniui dėl to paties fakto buvo inkriminuotas kitas nusižengimas, nors teisena jo atžvilgiu nutraukta). Papildomai atkreiptinas Pažeidėjos dėmesys, kad automobilių laikymas 10 m. atstumu nuo gyvenamojo namo, nepaneigia aplinkybės, jog ji privalo vykdyti teritorijos, kuri naudojama daugiau kaip 20 metrų atstumu nuo pastatų ar sklypo ribų, priežiūrą, tad šis argumentas taip pat atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas (Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 14.2. punktas (pakeitimai įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.).Skundo argumentas, kad Pažeidėja nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra ne ji, tačiau UAB (duomenys neskelbtini), taip pat atmetamas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ „Regitra“ pažymoje aiškiai nurodyta, kad minėto automobilio valdymo teisė priklauso Pažeidėjai, reiškia nors savininkas ir yra UAB (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio faktinis valdytojas yra būtent Pažeidėja. Kita vertus, tai, kad automobilis yra būtent Pažeidėjos, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: Institucijos raštiškas įspėjimas dėl automobilių pašalinimo, kvietimas atvykti į Instituciją, patikrinimo aktai ir kt. Pastebėtina, jog ši ginčijama aplinkybė nurodoma tik bylai pasiekus aukštesnės instancijos teismą, ji nebuvo ginčijama nei bendraujant su Institucijos atstovais, nei apylinkės teisme, nei skunde akcentuojamoje administracinio nusižengimo byloje, kurios teisena jos sutuoktinio atžvilgiu nutraukta, todėl įvertinus duomenų visumą nekyla abejonių, kad ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra būtent Pažeidėja. Kiti Pažeidėjos apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai susiję su aplinkybėmis, dėl transporto priemonės palikimo be priežiūros inkriminavimu; Institucijos rašto informatyvumo, jos supažindinimo; administracinės atsakomybės taikymo nuo automobilių pašalinimo po 7 mėn., taip pat nepagrįsti ir atmestini. Pirmiausia ANK 414 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aiškiai nurodyta, jog atsakomybė atsiranda už neeksploatuojamos, bei paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose, todėl savaime suprantama, jog ir priimant 2018 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad transporto priemonės yra paliktos be priežiūros. Atkreiptinas Pažeidėjos dėmesys, kad jai yra inkriminuotas būtent ANK 414 straipsnis, o ne kitoks, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog nustatyta byloje aplinkybė, kaip galima suprasti, neatitinka Pažeidėjai inkriminuoto straipsnio dispozicijos. Dėl Institucijos rašto informatyvumo, be to, ką jau pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pastebėtina, jog vien tai, kad minėtame rašte nebuvo nurodyta, kad Pažeidėjai nesiėmus priemonių pasirūpinti transporto priemonėmis bus taikoma atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį, tokio specialisto perspėjimo nebuvimas savaime nepaneigia pažeidimo, numatyto ANK 414 straipsnyje. Kita vertus, tokio pobūdžio rašte nėra privaloma nurodyti konkretaus administracinio nusižengimo straipsnio, kadangi tai nėra kaltinantis dokumentas, šiuo atveju svarbu, kad jame buvo išreikštas reikalavimas pasirūpinti neprižiūrimomis transporto priemonėmis, kurio Pažeidėja neįvykdė. Skundo argumentas, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su minėtu raštu taip pat nepaneigia fakto, kad jai situacija nebuvo žinoma, priešingai, iš patikrinimo aktų matyti, kad specialistai su ja tiesiogiai kalbėjo apie susidariusią situaciją, kita vertus, taip pat nėra įtikima, kad įteikus sutuoktiniui raštą, kuris skirtas jai, jis nebūtų perduotas. Teiginys, jog administracinė atsakomybė negali būti taikoma po 7 mėn., kai automobiliai pašalinti iš nurodytos teritorijos, visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus, kadangi administracinės atsakomybės taikymas siejamas su nusižengimo padarymu, o ne kitomis aplinkybėmis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju savo išvadas dėl Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, visiškai pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka Pažeidėjos lūkesčių, nepaneigia padaryto nusižengimo fakto, tokiu atveju apeliacinio skundo pagrindu naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.