Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-487/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1A-113-487/2019
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-02366-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
M. P.
Civilinis ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Giedrius Danėlius, Lolita Makauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-487/2019Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02366-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,nuteistajai M. P., jos gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

civilinių ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2 635,50 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, (dėl apgaulingos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir M. P. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams bei 150 MGL (5 647,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus ir devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti kiekvienam civiliniam ieškovui dalį turtinės žalos – po 1000 eurų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad M. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 9 847,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 58 354,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 93 931,44 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 5 386,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 12 476,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad:

1.2. Pasisavino jai patikėtą svetimą – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

nuo 2010 m. gegužės 11 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore ir vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi direktorės pareigų pagrindu, pagal 2010 m. lapkričio 30 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi B. A., nuo 2010 m. lapkričio 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, pasinaudodama jai suteiktu vartotojo vardu, slaptažodžiu ir prieigos teise prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, atlikdama nepagrįstus mokėjimų nurodymus, pinigų gavėju nurodydama savo faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir savo sutuoktinio R. P. vadovaujamos, tačiau faktiškai jos valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, iš viso 201 487 Lt (58 354,67 Eur):

2010 m. gegužės 17 d. pervedė 605 Lt (175,22 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 18 d. pervedė 847 Lt (245,30 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 21 d. pervedė 3660 Lt (1060 E Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 28 d. pervedė iš viso 3920 Lt (1135,31 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 29 d. pervedė iš viso 2600 Lt (753,01 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 1 d. pervedė 400 Lt (115,85 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 2 d. pervedė iš viso 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 3 d. pervedė 1600 Lt (463,39 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 4 d. pervedė 2100 Lt (608,20 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 6 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 7 d. pervedė 500 Lt (144,81 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 19 d. pervedė 200 Lt (57,92 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 5 d. pervedė 605 Lt (175,22 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 7 d. pervedė iš viso 2705 Lt (783,42 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 9 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 10 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 12 d. pervedė 1000 Lt (289,62 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 14 d. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 15 d. pervedė 1200 Lt (347,54 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 16 d. pervedė 5715 Lt (1655,18 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 19 d. pervedė 4630 Lt (1340,94 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 20 d. pervedė 4815 Lt (1394,52 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 21 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 25 d. pervedė 12000 Lt (3475,44 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 26 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 27 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 29 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 30 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 2 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 4600 Lt (1332,25 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 5 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 2400 Lt (695,09 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 2400 Lt (695,09 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 9 d. pervedė 4500 Lt (1303,29 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 13000 Lt (3765,06 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 12 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 18 d. pervedė 3700 Lt (1071,59 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 16 d. pervedė 605 Lt (175,22 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 17 d. pervedė 5000 Lt (1448,10 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 19 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 22 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 24 d. pervedė 8000 Lt (2316,96 E Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 25 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 28 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 26 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 27 d. pervedė 1000 Lt (289,62 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 3 d. pervedė 1210 Lt (350,44 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 11 d. pervedė 1210 Lt (350,44 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 14 d. pervedė 605 Lt (188,25 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 27 d. pervedė 13000 Lt (3765,06 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 31 d. pervedė 1815 Lt (525,66 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 21 d. pervedė 1815 Lt (525,66 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 28 d. pervedė 3025 Lt (876,10 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 29 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 30 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurias laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. iš faktiškai savo pačios vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktiškai savo pačios vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais mokėjimo nurodymais, nurodant neva „paskolos grąžinimo“ ar „atlyginimo“ pagrindą, atliko mokėjimus į savo sutuoktinio R. P., nesuvokusio nusikalstamų ketinimų dėl turto pasisavinimo, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini)banke, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2010 m. gegužės 28 d. iš viso 3800 Lt (1100,55 Eur), 2010 m. gegužės 29 d. pervedė iš viso 2600 Lt (753,01 Eur), 2010 m. birželio 1 d. pervedė 440 Lt (127,43 Eur), 2010 m. birželio 2 d. pervedė iš viso 4000 Lt (1158,48 Eur), 2010 m. birželio 3 d. pervedė 1600 Lt (463,39 Eur), 2011 m. sausio 26 d. pervedė 600 Lt (173,77 Eur), 2011 m. vasario 3 d. pervedė 1200 Lt (347,54 Eur), 2011 m. kovo 11 d. pervedė 1700 Lt (492,35 Eur), 2011 m. kovo 14 d. pervedė 950 Lt (275,14 Eur), 2011 m. gegužės 27 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2011 m. gegužės 31 d. pervedė 1800 Lt (521,32 Eur), 2011 m. spalio 21 d. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur), 2011 m. gruodžio 28 d. pervedė 3000 Lt (868,86 Eur), 2011 m. gruodžio 29 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2011 m. gruodžio 30 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur); iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2010 m. birželio 6 d. 200 Lt (57,92 Eur), 2010 m. liepos 7 d. pervedė 2050 Lt (593,72 Eur), 2010 m. liepos 25 d. pervedė 5000 Lt (1448,10 Eur), 2010 m. liepos 29 d. pervedė 300 Lt (86,89 Eur), 2010 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur); bei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d., pasinaudodama faktiškai savo pačios valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduota nuo 2008 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas išgrynino įvairiuose Vilniaus miesto bankomatuose, tokiu būdu M. P. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. atliekamų pareigų pagrindu jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai pervesdama į savo pačios faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į savo pačios faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip įgydama galimybę šias pinigines lėšas naudoti ir disponuoti, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 201487 Lt (58354,67 Eur).

1.2. Taip pat ji pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

nuo 2010 m. gegužės 11 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore ir vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi direktorės pareigų pagrindu, pagal 2010 m. gegužės 30 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi B. A., nuo 2010 m. gegužės 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) Bank Lietuvos skyriuje, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, pasinaudodama jai suteiktu vartotojo vardu, slaptažodžiu ir prieigos teise prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdama 2010 m. gegužės 14 d. nepagrįstą 2 000 Lt (579,24 Eur) mokėjimo nurodymą, pervedė šias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas į savo sutuoktinio R. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, bei atlikdama nepagrįstus mokėjimų nurodymus, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 337640 Lt (97787,30 Eur) vertės į savo pačios realiai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), iš kurių 190640 Lt (55213,16 Eur) piniginių lėšų, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduota jos pačios valdoma (duomenys neskelbtini)banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. išgrynino Vilniaus miesto įvairiuose bankomatuose ir gavo grynais pinigais bei 2010 m. spalio 4 d. AB (duomenys neskelbtini) banke pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo grynais pinigais 3400 Lt (984,71 Eur), 2010 m. spalio 5 d. pagal čekį Nr. 000675485069 gavo grynais pinigais 2000 Lt (579, 24 Eur), 2010 m. spalio 7 d. pagal čekius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gavo grynais pinigais iš viso 4000 Lt (1158,48 Eur), 2010 m. lapkričio 17 d. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo grynais pinigais 3000 Lt (868,86 Eur) ir 147000,00 Lt (42574,14 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. panaudojo mokėjimams UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini)banke piniginių lėšų papildymus, atlyginimų mokėjimus, Sodros įmokų mokėjimus, sąskaitų apmokėjimus. Tokiu būdu M. P. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. jai atliekamų pareigų pagrindu patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai pervesdama į savo sutuoktinio R. P. ir savo pačios faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, taip įgydama galimybę šias pinigines lėšas naudoti ir disponuoti, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 339640 Lt (98366,54 Eur).

1.3. Taip pat ji pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

nuo 2003 m. gruodžio 30 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore ir pati vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi už formalų bendrovės direktorių savo sutuoktinį R. P., pagal 2010 m. kovo 2 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi S. V., nuo 2010 m. kovo 2 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. vasario 19 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, pasinaudodama jai suteiktu vartotojo vardu, slaptažodžiu ir prieigos teise prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdama nepagrįstus mokėjimų nurodymus, pinigų gavėju nurodydama savo faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų pervedimo pagrindą neva „už paslaugas“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 54000 Lt (15639,48 Eur) vertės pinigines lėšas, t. y. 2012 m. vasario 4 d. pervedė 9000 Lt (2606,58 Eur), 2012 m. vasario 10 d. pervedė 9000 Lt (2606,58 Eur), 2012 m. vasario 10 d. pervedė 1000 Lt (289,62 Eur), 2012 m. vasario 11 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2012 m. vasario 12 d. per 2 kartus pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2012 m. vasario 14 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur), 2012 m. vasario 16 d. per 2 kartus pervedė 7000 Lt (2027,34 Eur), 2012 m. vasario 19 d. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur), iš kurių laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. 20000 Lt (5792,40 Eur) piniginių lėšų grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2010 m. vasario 23 d. grąžino 1000 Lt (289,62 Eur), 2012 m. balandžio 23 d. grąžino 4000 Lt (1158,48 Eur), 2012 m. balandžio 27 d. grąžino 4000 Lt (1158,48 Eur), 2012 m. gegužės 8 d. grąžino 5000 Lt (1448,10 Eur), 2012 m. birželio 8 d. grąžino 1500 Lt (434,43 Eur), 2012 m. liepos 5 d. grąžino 2500 Lt (724,05 Eur), 2012 m. rugsėjo 4 d. grąžino 2000 Lt (579,24 Eur). Tokiu būdu M. P. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. vasario 19 d. jai atliekamų pareigų pagrindu patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai pervesdama į savo pačios faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip įgydama galimybę šias pinigines lėšas naudoti ir disponuoti, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 34000 Lt (9847,08 Eur).

1.4. Taip pat ji pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

nuo 2010 m. gegužės 11 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore ir vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi, direktorės pareigų pagrindu, pagal 2010 m. lapkričio 30 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore V. A., nuo 2010 m. lapkričio 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2012 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, pasinaudodama jai suteiktu vartotojo vardu, slaptažodžiu ir prieigos teise prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdama nepagrįstus mokėjimų nurodymus, pinigų gavėju nurodydama savo pačios faktiškai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, pinigų mokėjimo pagrindą nurodydama neva „už buhalterines paslaugas“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 54050 Lt (15653,96 Eur) vertės pinigines lėšas, t. y. 2011 m. sausio 13 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2011 m. sausio 14 d. pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur), 2011 m. gruodžio 16 d. pervedė 6050 Lt (1752,20 Eur), 2011 m. gruodžio 19 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2011 m. gruodžio 21 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2012 m. vasario 9 d. pervedė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2012 m. vasario 24 d. pervedė 10000 Lt (2896,20 Eur). Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2012 m. vasario 24 d. jai atliekamų pareigų pagrindu patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai pervesdama į savo pačios faktiškai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip įgydama galimybę šias pinigines lėšas naudoti ir disponuoti, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 54050 Lt (15653,96 Eur).

1.5. Taip pat ji pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

nuo 2010 m. gegužės 11 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore ir vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi, direktorės pareigų pagrindu, pagal 2011 m. birželio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi A. A., nuo 2011 m. birželio 1 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) banke, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, pasinaudodama jai suteiktu vartotojo vardu, slaptažodžiu ir prieigos teise prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 24600 Lt (7124,65 Eur) vertės piniginius mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių, atliko nepagrįstus mokėjimų nurodymus 18600 Lt (5386,93 Eur) sumai, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas pagal 2011 m. birželio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį atliko mokėjimų nurodymus iš viso 6000 Lt (1737,72 Eur) sumai. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. kovo 14 d. jai atliekamų pareigų pagrindu patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai pervesdama į savo pačios faktiškai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip įgydama galimybę šias pinigines lėšas naudoti ir disponuoti, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 18600 Lt (5386,93 Eur) vertės.

1.6. Taip pat ji apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

nuo 2003 m. gruodžio 30 d. būdama faktine buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, faktiškai pati vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi už formalų bendrovės direktorių savo sutuoktinį R. P., direktorės pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, atlikdama nepagrįstas ūkines operacijas, teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi B. A. 2010 m. lapkričio 30 d. pasirašytos sutarties pagrindu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 158287 Lt (45843,08 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke bei atliko apskaitos dokumentais nepagrįstus 2255 Lt (653,09 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi B. A. 2010 m. gegužės 30 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2010 m. gegužės 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) Bank AB Lietuvos skyriaus banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, žinodama, kad pagal 11 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų jai priklauso 6655 Lt (1927,42 Eur) darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 kovo 31 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 329950 Lt (95560,12 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke bei 2010-04-30 atliko apskaitos dokumentais nepagrįstus 4235 Lt (1226,54 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. P., atlikdama nepagrįstas ūkines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.7. Taip pat ji apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

nuo 2010 m. gegužės 11 d. būdama faktine buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, faktiškai pati vadovavusi bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir realiai ją vykdžiusi, direktorės pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, atlikdama nepagrįstas ūkines operacijas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi S. V. 2010 m. kovo 2 d. pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2010 m. kovo 2 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1d. 2012 m. rugsėjo 30 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 56420 Lt (16340,36 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliko apskaitos dokumentais nepagrįstus 20000 Lt (5792,40 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi B. A. 2010 m. lapkričio 30 d. pasirašytos sutarties pagrindu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 45810 Lt (13267,49 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini) į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, bei atliko apskaitos dokumentais nepagrįstus 166740 Lt (48291,24 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi A. A. 2011 m. birželio 1 d. pasirašytos sutarties pagrindu nuo 2010 lapkričio m. birželio 1 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 18600 Lt (5386,93 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore V. A. 2010 m. lapkričio 30 d. pasirašytos sutarties pagrindu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. būdama paskirta tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei bendru susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. A. vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas – elektroninės bankininkystės operacijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai suteikta teise atlikti elektroninės bankininkystės operacijas, laikotarpiu nuo 2010 sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko nepagrįstus 45580 Lt (13200,88 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, bei atliko apskaitos dokumentais nepagrįstus 2500 Lt (724,05 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš savo pačios faktiškai vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. P., atlikdama nepagrįstas ūkines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios M. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus prašoma panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo M. P. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti IP adresų (duomenys neskelbtini) priklausomybę (2010-2011 m.).

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2. Teigiama, kad tarp šalių – M. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – susiklostė civiliniai santykiai.

2.3. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl paskolinių santykių, susiklosčiusių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai (skundžiamo nuosprendžio 36 psl.). Tačiau, anot apelianto, teismas tik formaliai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad M. P. jai patikėtą įmonių turtą neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, pažeisdama jos žinii patikėto turto sąlygas, t. y. šią išvadą padarė, nesivadovaudamas aktualia teismine praktika, dėl ko ir baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo taikomas formaliai.

2.4. Komentuodamas aktualią praktiką, apeliantas pažymi, kad „patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padaryta žala atlyginti civilinės teisės priemonėmis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-489/2015). Taigi, sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei atsiranda tik tuo atveju, kai yra padaroma žala arba nustatytos kliūtys minėtą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

2.5. Civiliniai teisiniai santykiai, laikantis proporcingumo principo reikalavimų, gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių gali būti įvairios, tačiau visų jų esmė ta, kad viena iš šalių yra sąmoningai sudariusi situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K- 7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.).

2.6. Tokiu būdu, anot apelianto, teismų praktikos analizė rodo, kad negalima spręsti civilinių teisinių ginčų baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, t. y. „tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt).

Šalies argumentai

2.7. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013).

2.8. Tokiu būdu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad konkrečioje situacijoje vertinant, ar asmuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą baudžiamąja teisine prasme, ar tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, privaloma įvertinti, ar asmuo sąmoningai siekia pasunkinti sutarties vykdymą, ar imasi kokių nors neteisėtų priemonių, kad sutartis negalėtų būti įvykdyta ir kt. Tais atvejais, kai asmuo nepasunkina civilinių sutarčių (ar santykių) vykdymo, nesiima neteisėtų veiksmų prieš kitą sutarties šalį, asmenys nėra nuteisiami, t. y. priimami išteisinamieji nuosprendžiai, kaip pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-942/2016.

2.9. Šiuo gi atveju, anot apelianto, galima teigti, kad M. P. veiksmuose nėra baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingų sąlygų. Minėtas teiginys grindžiamas ne tik M. P. veiksmais, bet ir pačių nukentėjusiųjų veiksmais, pažymint, kad šioje situacijoje reikia atkreipti dėmesį į bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmus.

2.10. Apelianto išskiriami tokie M. P. veiksmai:

- Iš M. P. veiksmų yra akivaizdžiai matoma, kad pastaroji nesiekė nuslėpti pinigų pasiskolinimo fakto, kadangi pinigai buvo pervedami į su ja pačia, M. P., susijusias įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

- M. P. pripažino skolą, neneigė ir nevengė skolos grąžinimo, nesislėpė nuo kreditorių, buvo pasiekiama, neslėpė savo kaip skolininko tapatybės, sudarė skolą patvirtinančius dokumentus ir įsipareigojo įsiskolinimą, esant kreditoriaus pareikalavimui, grąžinti.

- M. P. buvo pradėjusi grąžinti savo įsiskolinimą- iš 54 000 litų, pasiskolintų iš (duomenys neskelbtini), buvo grąžinusi pavedimais 19 000 litų ir grynais pinigais 2 000 litų. Grąžinimus bankiniais pavedimais patvirtina byloje esantys duomenys ir pačių nukentėjusiųjų parodymai.

- Jokiais objektyviais ar subjektyviais būdais skolos grąžinimo neapsunkino. M. P. dirba, gauna atlygį, todėl yra pajėgi grąžinti dalimis įsiskolinimą.

2.10.1. Tokiu būdu daroma išvada, kad M. P. veiksmuose nėra nei vieno objektyvaus BK 183 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamos veikos požymio, kuris pastarajai galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tarp šalių akivaizdžiai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos pagrindžia ne tik aukščiau išdėstytos aplinkybės, tačiau ir toliau nurodomi nukentėjusiųjų veiksmai.

2.11. Išskirdamas nukentėjusiųjų veiksmus apeliantas nurodo, kad:

- Iš M. P. objektyviai atliktų veiksmų matoma, kad pastaroji nesielgė neteisėtai (baudžiamosios teisės prasme). Negana to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų veiksmus, iš kurių akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

- Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji savo veiksmais patys pripažino, kad tarp M. P. ir jų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

2.11.1. Pažymima, kad apklausta teisme liudytoja R. G., kuri dalyvavo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, parodė, kad dėl nurodytose bendrovėse vykusių pinigų pervedimų kreipėsi į M. P.. Iš R. G. parodymų matyti, kad pastaroji, pastebėjusi tam tikrus neatitikimus kreipėsi į profesionalius teisininkus (Advokatų kontorą „(duomenys neskelbtini)“). Iš parodymų seka, kad M. P. skolų neneigė, savo kaip skolininko tapatybės nustatymo neapsunkino, nesislėpė ir dėl esamų įsiskolinimų po derybų su teisininkais sudarė skolą patvirtinančius dokumentus (vekselis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“).

2.11.2. Šią aplinkybę patvirtino ir B. A., kuris nurodė, kad su M. P. buvo pasirašytas vekselis ir situacija išspręsta taikiai. Be kita ko, B. A. nurodė, kad (skundžiamo nuosprendžio 13 psl., B. A. parodymų 15 eilutė) pas juos yra praktika, kad įmonės darbuotojai gali skolintis iš įmonės savo reikmėms pinigus, o vėliau juos atiduoti. Ši aplinkybė patvirtina, kad M. P. nurodė objektyvią tiesą dėl paskolinių santykių susiklostymo.

2.11.3. Taigi, dėl šių aplinkybių prieinama išvados, kad M. P. neapgavo nukentėjusiųjų ir pastarosios veiksmuose nėra jokių apgaulės ar nusikalstamos veikos požymių.

- Iš duomenų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, pažymima ir tai, kad paskolinių santykių buvimą tarp šalių pagrindžia aplinkybė, jog M. P. netgi buvo pradėjusi grąžinti gautą paskolą ir grąžino daugiau nei 1/3 sumos (19 000 litų iš 54 000 litų), kurią buvo skolinga.

- Kad M. P. veikė civilinių teisinių santykių rėmuose, anot apelianto, pagrindžia ir tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ paskolą buvo deklaravusi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o tai tik parodo, kad tyčios pasisavinti svetimas lėšas M. P. neturėjo.

2.12. Aplinkybės, kad tarp šalių vyko derybos, kad buvo pasirašyti dokumentai, pagrindžiantys skol, ir jokios turtinės pretenzijos, susijusios su kriminaliniais kaltinimais, M. P. nebuvo keliamos, parodo, kad tarp šalių buvo susiklostę elementarūs civiliniai santykiai.

2.13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog skolintojai (vekselius išdavusios bendrovės), suėjus paprastojo neprotestuotino vekselio terminui, paprasčiausiai nesiėmė jokių veiksmų per Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-525-916/2015 išaiškintą terminą (3 metai), siekdami pareikalauti iš skolininkės skolos, todėl akivaizdu, kad baudžiamajame procese yra norima savo pačių (kreditorių) padarytas klaidas ištaisyti, kaltinant M. P. nusikalstamos veikos padarymu ir tokiu būdu siekiant atgauti pinigines lėšas, kurių patys skolintojai, suėjus reikalavimo terminui, net nepareikalavo.

2.14. Tokiu būdu teigia, jog iš M. P. bei su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ susijusių asmenų veiksmų yra akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių buvimą patvirtino ir patys „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovai teisiamųjų posėdžių metu, gi šie patvirtinimai skundžiamame nuosprendyje neakcentuojami ir iš esmės neminimi.

2.15. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas (ir ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija) nesiėmė pakankamų veiksmų ištirti, kas atliko pinigines operacijas.

2.15.1. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. nuteista ir už tai, kad neva pasisavino „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, jas pervedusi į pačiai M. P. priklausančių bendrovių sąskaitas. Pažymima, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik liudytojų parodymais, t. y. nurodoma, kad teismo apklausti A. A., E. P., V. A., R. G. patvirtino, jog M. P., dirbdama įmonėse buhaltere, turėjo prieigą prie šių įmonių internetinės bankininkystės ir kad visus pavedimus atliko pati M. P..

2.15.2. Tokiu būdu teigia, kad aplinkybę, jog M. P. neva turėjo prisijungimus prie nurodytų bendrovių el. bankininkystės, pagrindžia ne objektyvūs įrodymai, o liudytojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai.

2.15.3. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (ir atliekant ikiteisminį tyrimą), gynyba nurodė, jog M. P. neturėjo prisijungimų ir nesijungė prie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Be to, viso proceso metu prašė aplinkybę, kad ji (M. P.) piniginių lėšų iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė, patikrinti, išanalizavus IP adresų prisijungimus prie minėtų bendrovių el. bankininkystės sąskaitų.

2.15.4. Anot skundo autoriaus, būtent IP adresų, kurie jungėsi prie el. bankininkystės sąskaitų, nustatymas ir išanalizavimas padėtų objektyviai ištirti minėtą epizodą bei patikrinti M. P. nurodytą versiją. Teismas išreikalavo bankų duomenis dėl prisijungimų prie banko sąskaitų internetu, tačiau netyrė, kam priklauso, kas naudojasi IP adresais, iš kurių jungtasi prie banko sąskaitų darant pavedimus, kurių atlikimas inkriminuotas M. P. ((duomenys neskelbtini)).

2.15.5. Dėl šių priežasčių, mano, kad apeliacinės instancijos teisme būtina atnaujinti įrodymų tyrimą iš dalies ir kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl informacijos apie paminėtų IP adresų priklausomybę.

2.16. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad, analizuojant veiksmus, susijusius su piniginių lėšų pervedimu iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ (ir „(duomenys neskelbtini)“) visiškai neatsižvelgiama į tai, kad šiuos veiksmus iniciavo ir buhalterines paslaugas teikiančiai M. P. atlikti nurodė „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantys asmenys bei R. G., t. y. piniginių lėšų pervedimas į „(duomenys neskelbtini)“ ir išgryninimas vyko dėl to, kad piniginės lėšos vėliau būtų grąžintos R. G., kuri pinigines lėšas galimai naudojo „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų susijusių bendrovių („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) veikloje.

2.16.1. Duodama parodymus teisme M. P. aiškiai nurodė, kaip ir kodėl buvo atliekami bankiniai pavedimai iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodė, kokie veiksmai buvo atliekami po to, kai pervedimai buvo atlikti.

2.16.2. Tokiu būdu, anot apelianto, akivaizdu, kad dėl šiame epizode M. P. nurodytų argumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo keliamas veikos kvalifikavimo klausimas, t. y. neatsižvelgta į tai, kad šiuo atveju ne M. P., o kitų asmenų (R. G., B. A.) iniciatyva piniginės lėšos iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervestos į „(duomenys neskelbtini)“ slepiant pervedimo kilmę, išgrynintos, vėliau galimai įtraukiant minėtas lėšas į legalią apyvartą, t. y. galima pastebėti nusikalstamos veikos numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje požymių.

2.16.3. Taigi akivaizdu, kad piniginės lėšos, kurias R. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ akcininko B. A. nurodymu turėjo išgryninti M. P., buvo naudojamos ne M. P. asmeniniais tikslais, t. y. pastaroji minėtų piniginių lėšų nepasisavino. Visus iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ pervestus bei M. P. išgrynintus pinigus savo žinion pasiimdavo ir naudodavo R. G..

2.16.4. Aptarus BK 216 straipsnio normą, apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš kilusios situacijos matyti, jog M. P. aiškiai nurodė, kaip ir kam panaudojo iš „(duomenys neskelbtini)“ gautas pinigines lėšas, todėl pastarosios veiksmai negali būti vertinami kaip „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas. Dėl minėtų veiksmų M. P. turi būti išteisinta bei privalo būti inicijuotas naujas ikiteisminis tyrimas, kurio metu būtų tiriami R. G. ir su pastarąja susijusių asmenų veiksmai.

2.16.5. Dėl šių priežasčių teigiama, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ M. P. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi pastarosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos minėtame BK straipsnyje, požymių.

2.17. Apelianto nuomone, M. P. tinkamai tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nors teismo buvo nurodoma, kad ūkiniame dokumente, be kitų elementų, turi būti nurodyta ūkinės operacijos turinys, kurio elementai turi būti nurodyti ne formaliai, o realiai (jie turi būti tikri), tačiau šios teismo išvados yra padarytos, remiantis baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada, kurioje, atsakant į atskirus klausimus, yra nurodoma, jog tyrimui atlikti nėra pateikti tam tikri „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

2.17.1. Tokiu būdu atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju M. P. neturėjo visų jai priklausančių ir jos faktiškai valdomų įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. nepateikė minėtų dokumentų specialistui.

2.17.2. Apelianto pažymima, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Aptardamas BK 222 straipsnio normą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visada sprendžia dėl padarinių kilimo aptariamo straipsnio prasme. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste.

2.17.3. Šiuo gi atveju, anot apelianto, iš specialisto išvados yra akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo sąmoningai netvarkoma, nebuvo sąmoningai tvarkoma apgaulingai, dokumentai nebuvo sunaikinti ar sugadinti. Dokumentai specialisto tyrimą atlikusiam subjektui tiesiog nebuvo pateikti. Be to, dokumentai nebuvo pateikti ne dėl tyčinių M. P. veiksmų, tačiau dėl to, kad dalis dokumentų buvo prarasti kraustantis. Šią aplinkybę bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir liudytojai R. D. bei A. J..

2.17.4. Antai, R. D. („(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) vadybininkas) parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas bankui priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini). Nutraukus nuomos sutartį ir bendrovei išsikrausčius iš patalpų, patalpose buvo rastos kelios dėžės su dokumentais, kuriuos peržiūrėjus matėsi, kad tai buhalterinės apskaitos dokumentai. Be kita ko, tai patvirtino ir liudytojas A. J., kuris parodė, kad minėtose patalpose buvo paliktos dėžės su dokumentais, kurias apžiūrėjo policijos tyrėja. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad dokumentai buvo sudėti į dėžę ir dėžėje esančius dokumentus apžiūrėjusi tyrėja išsirinko jai reikalingus dokumentus iš dėžių. Tai parodo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai selektyviai rinko „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvusius dokumentus, tarp kurių buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai.

2.17.5. Tokiu būdu, esant šių nurodytų duomenų visumai, apelianto teigiama, jog yra akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi. M. P. veiksmuose nebuvo tyčios sąmoningai netvarkyti įmonių buhalterinės apskaitos ar tvarkyti apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, specialisto tyrimui nepateikti dokumentai buvo prarasti kraustantis, t. y. nebuvo sąmoningai nepateikti specialisto tyrimui atlikti, o tuo labiau nebuvo paslėpti, sunaikinti ar kitais būdais slepiami. Taigi, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi, tačiau vien dėl to, kad dokumentai buvo palikti/pamesti buvusioje „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje ir dėl to, kad tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė, radusi prarastus dokumentus, selektyviai atrinkinėjo tik jai reikalingus dokumentus (nepaėmė visų dokumentų ir nepateikė pastarųjų tyrimui), specialistui nebuvo pateikti visi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ko pasekoje, specialistas negalėjo tinkamai nustatyti, ar „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo tinkamai apskaityti su kitomis bendrovėmis („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) buvę santykiai (gautos lėšos ir kt.).

2.18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad M. P. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi pastaroji tinkamai tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir visų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų specialisto tyrimui nepateikė dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

3. Teismo posėdyje nuteistosios M. P. gynėjas Giedrius Danėlius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios M. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (keturios veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), už jai patikėto svetimo turto bei didelės vertės tokio turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.

5.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuojant tarp šalių (nuteistosios ir dviejų iš penkių byloje civilinėmis ieškovėmis pripažintų bendrovių – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais, kurie neva buvo nepagrįstai kriminalizuoti, neištyrimu, kas atliko pinigines operacijas pervedant pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei neatsižvelgimu, jog piniginių lėšų pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo ir atlikti nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantys asmenys bei R. G., t. y. piniginės lėšos buvo naudojamos ne M. P. asmeniniais tikslais ir šių lėšų ji nepasisavino. Taip pat motyvuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o visi buhalterinės apskaitos dokumentai specialisto tyrimui nebuvo pateikti ne dėl nuo M. P. valios priklausančių aplinkybių. Tokiu būdu, aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą M. P. atžvilgiu.

5.2. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi jie prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai, nei aiškinama nuteistosios gynėjo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad M. P. įvykdyti veiksmai yra nusikalstami ir atitinka jai inkriminuotų nusikaltimų sudėtį. Teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos pagrindu nustatytas nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikšmės padarytų veikų kvalifikavimui, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, tinkamai įvertintos. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo prieiti kitokių išvadų dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistosios M. P. kaltę, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodytumo. Pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymo

6. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Taigi, pasisavinimo atveju, kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti, bet tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Tokiu būdu, turto pasisavinimo esmė, jog kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Apie tyčios kryptingumą sprendžiama atsižvelgiant į kaltininko atliktų veiksmų turinį, ar dėl to buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

7. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad M. P., bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms pati faktiškai vadovavo, vardu sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė šioms bendrovėms buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, t. y. tvarkė bendrovių buhalterinius dokumentus ir piniginius reikalus. To byloje neneigė ir pati M. P.. Taigi, nustatyta, kad nuteistoji dėl užimamų pareigų (atliekamo darbo pobūdžio) atitiko specialius nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) subjekto požymius. Be kita ko, surinktais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to taip pat nėra, kad iš minėtų bendrovių į M. P. faktiškai vadovaujamų dviejų bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei jos vyro R. P. sąskaitas buvo pervestos nusikalstamų veikų aprašyme nurodytos pinigų sumos.

8. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutikimas su M. P. nuteisimu pagal BK 183 straipsnį, t. y. netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas gynėjo motyvuojamas keliais aspektais.

9. Visų pirma, motyvuojama tuo, kad tarp nuteistosios ir bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingų sąlygų nėra, t. y. santykiai neperaugo iš civilinių į baudžiamuosius. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama, nuteistosios veiksmuose yra visi paminėtos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, taip pat šiuo atveju nebuvo nukrypta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atribojant baudžiamuosius ir civilinius teisinius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų nepagrįstais mokėjimo nurodymais į nuteistosios M. P. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ar su ja susijusio asmens – R. P. bankines sąskaitas įvairiomis sumomis bendrai buvo pervesta 339 640 LT (98 366,54 Eur), iš kurių 190 640 Lt (55 213,16 Eur) buvo išgryninta laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 iki 2010 m. lapkričio 17 d. Taip pat, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. vasario 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į M. P. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įvairaus dydžio sumomis viso pervesta 54 000 Lt (15 639,48 Eur), iš kurių 20 000 Lt (5 792,40 Eur) minėtai bendrovei buvo sugrąžinta laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d.

9.2. Nuteistoji M. P. neginčijo fakto, kad turėjo prieigą prie minėtų bendrovių banko sąskaitų (tą patvirtina ir byloje esantys duomenys), taip pat kad atliko minėtas finansines operacijas, tačiau nurodė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju jai buvo suteiktos paskolos, kurios buvo pervedamos dalimis. Pasisakydama dėl iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų pervestų lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos sutuoktinio banko sąskaitas, nurodė, kad tokiu būdu buvo pervesta paskola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurią jos prašymu suteikė B. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. M. P. pažymėjo, kad skolinami pinigai buvo pervedami kaip avansas, o vėliau suteikta paskola įforminta vekseliu. Dėl pinigų perlaidos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą - nurodė, kad dėl paskolos ji tarėsi su S. V. ir A. Z. (A. Z.). Piniginės perlaidos iš bendrovės sąskaitos į jos vadovaujamos bendrovės sąskaitą buvo pervedamos kaip mokėjimai už paslaugas. Dėl šios paskolos taip pat buvo pasirašytas vekselis. Dalis suteiktos paskolos (paskolintų pinigų) šiai bendrovei buvo grąžinta.

9.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šių M. P. nurodytų aplinkybių pagrindu yra teigiama, kad tarp nuteistosios ir civilinėmis ieškovėmis pripažintų minėtų dviejų bendrovių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, akcentuojant, kad M. P. nesiekė nuslėpti pinigų pasiskolinimo fakto, jį patvirtino, dalyvavo derybose dėl pinigų išieškojimo, pasirašė vekselius, buvo pradėjusi grąžinti dalį jai suteiktos paskolos, ką atitinkamai patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. parodymus, iš esmės neigiant nusikalstamų veikų padarymą, t. y. minėtų bendrovių jai patikėto turto – piniginių lėšų pasisavinimą, taip pat gynybos poziciją dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, M. P. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys byloje yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais ir aiškinimais, bet kartu tiriant ir vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokias nuteistosios pateiktas aplinkybes tikrino, jas gretindamas su kitais įrodymais byloje, ir rėmėsi tik tiek, kiek jas patvirtino ar paneigė iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys, bei šių duomenų analizės metu padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis nesutikti pagrindo nėra.

9.4. Antai, byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius B. A. paneigė skolinęs pinigus M. P.. Liudytojas pažymėjo, kad bendrovėje nebuvo praktikos skolinti pinigus darbuotojams, juo labiau nesudarius sutarties. Paskola darbuotojui galėjo būti suteikta, tik pasirašius sutartį, po ko, jos dalis būtų nurašoma nuo atlyginimo. Šiuo atveju, M. P. į jį dėl paskolos suteikimo niekada nesikreipė ir jokia paskola jai suteikta nebuvo, t. y. jo vadovaujama bendrovė M. P. pinigų neskolino. Ir tik po nustatyto lėšų trūkumo bei gautų duomenų, kad pinigai buvo pervedami bendrovėms, kurioms neturėtų būti pervedami pagal darbo pobūdį ir kad šias pinigines operacijas atliko M. P., dėl nurodytų aplinkybių įvyko pokalbis su ja, kurio metu buvo susitarta dėl pinigų grąžinimo bei M. P. pasirašė vekselį (t. 13, b. l. 119-121, 123-126 ).

9.5. Tokius liudytojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta įgaliota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. G.; ji parodė, kad M. P. pagal sudarytą sutartį tvarkė bendrovės buhalterinius klausimus, tačiau apie jai suteiktą paskolą liudytojai nieko nebuvo žinoma. Bendrovėje nebuvo praktikos skolinti darbuotojams pinigus. Atsiradus pretenzijoms dėl neatliekamų mokėjimų, patikrinus bendrovės sąskaitas, buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas, kuris neatsispindėjo M. P. siųstose ataskaitose. Kai M. P. pripažino pasisavinusi lėšas, advokatų pagalba buvo sprendžiamas pinigų grąžinimo klausimas, tuo tikslu sudarytas susitarimas (pasirašyti vekseliai), kuriais pastaroji sutiko grąžinti pinigus, tačiau iki šiol negrąžino (t. 13, b. l. 92-95, t. 14, b. l. 43-44).

9.6. Teisme apklausta liudytoja E. P. (E. P.) parodė, kad M. P. kas mėnesį siųsdavo jai įmonės veiklos ataskaitą, tačiau joje daugkartiniai piniginių lėšų pervedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą neatsispindėjo. Paaiškėjus pinigų trūkumui, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad jai siųstos M. P. ataskaitos skyrėsi nuo pateiktų banko sąskaitų išrašų (t. 13, b. l. 117-119). Liudytojos G. I. parodymais nustatyta, kad užfiksavus lėšų trūkumą, buvo atlikta buhalterinė ekspertizė. Atstatant buhalterinę apskaitą, nustatyta, kad iš įmonės buvo išimamos lėšos be jokio pagrindo, neturint nei sutarčių, nei pateisinančių dokumentų. Kol M. P. nepasirašė vekselio, tol apskaitoje nebuvo įvardinta, kad minėta pinigų suma tai yra pastarosios skola bendrovei (t. 13, b. l. 167-169).

9.7. Be šių liudytojų parodymų nustatyta ir tai, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. banko (duomenys neskelbtini) prašyme-sutartyje buvo užfiksuotas prieigos teisės prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos internetinės bankininkystės suteikimas M. P. (t. 6, b. l. 109). Byloje esantis E. P. ir M. P. susirašinėjimas ir pastarosios teikiamos ataskaitos apie bendrovės išlaidas patvirtina, kad M. P. pateiktose ataskaitose neatsispindėjo iš bendrovės banko sąskaitų atlikti piniginiai mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 14, b. l. 70-184). 2012 m. lapkričio 23 d. be pagrindo įgytų lėšų suderinimo aktu M. P. patvirtino, be pagrindo įgijusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios nusikalstamos veikos aprašyme nurodytą pinigų sumą, kurią sutarta grąžinti pagal išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius (t. 2, b. l. 132-133, t. 14, b. l. 192-193).

9.8. Byloje liudytoju apklaustas buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. taip pat parodė, kad jokios paskolos M. P. jis nebuvo suteikęs ir apie tai su ja nebuvo net kalbėjęs. Laikotarpiu, kuomet M. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per kelis kartus pervedė bendrai 54 000 Lt, jis buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Apie pervestus pinigus jis sužinojo tik paleistas į laisvę. M. P. pripažino, kad pinigus neva ji pasiskolino, žadėdama grąžinti, tačiau buvo sugrąžinta tik 20 000 Lt. Likusios pinigų dalies iš M. P. niekaip negalėjo atgauti. Pardavus įmonę, visi ūkiniai reikalai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 13, b. l. 88-90). Liudytojas A. Z. taip pat parodė nedavęs jokio sutikimo M. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasiskolinimo, pažymėjo, jog jis jokių sąsajų su bendrovės buhalterija neturėjo. Apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo paimti pinigai - sužinojo tik 2013 m. iš pačios M. P., šiai paaiškinus apie turėtas finansines problemas ir bendrovės piniginių lėšų pasiskolinimą neilgam laikui (t. 13, b. l. 90-91). Liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse buvo nesutapimai – pinigų trūkumas, kuris buvo paaiškintas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos M. P., skola įmonei, kuri figūravo kaip pasisavinti pinigai ir turėjo būti sugrąžinta. Keletą kartų jie bandė reikalauti skolos, tačiau nebuvo jokio reagavimo (t. 13, b. l. 170-171) .

9.9. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes byloje patvirtina banko (duomenys neskelbtini) pateikta 2010 m. kovo 25 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisę naudotis bendrovės elektroninėmis paslaugomis M. P. (t. 3, b. l. 33). Lukiškių tardymo izoliatoriaus pažyma apie paleidimą į laisvę patvirtina S. V. nurodytą aplinkybę apie jo laikymą suimtu nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. (t. 1, b. l. 54). Bankinių operacijų išraše fiksuoti piniginiai pervedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pinigines operacijas (perlaidas) įvardinant kaip mokėjimus už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 58-59).

9.10. Šiais įrodymais nustatytų faktinių duomenų pagrindu darytina išvada, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su M. P., o taip pat bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su M. P. nesiekė sukurti paskolinių santykių, kaip įvardina M. P., o jos teiginių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, nustatyta, kad nuteistoji, pervesdama pinigines lėšas iš minėtų bendrovių į savo vadovaujamų įmonių sąskaitas, taip pat savo sutuoktinio sąskaitą, tai darė savavališkai, neturėdama tam jai suteikto leidimo, t. y. nesant susitarimo su minėtų bendrovių atstovais dėl paskolų ir apie tai su šiomis bendrovėmis susijusiems asmenims nežinant, minėti pervedimai neatsispindėjo bendrovių vadovams teikiamose ataskaitose, buvo slepiamas atliktų mokėjimų (pervedimų) pobūdis, juose nurodant, kad atliekami mokėjimai už paslaugas, ir jie neatvaizduoti buhalteriniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

9.11. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinime nurodytos minėtų bendrovių piniginės lėšos nuteistajai nebuvo paskolintos. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė ir lėšų pervedimo aplinkybių analize, t. y. pervestų sumų dydžio atitikimu esamam nustatytam disponuojamos sumos paros dydžiui, jų periodiškumu, tuo pačiu pastebėdamas, jog M. P. pati sau prieštaravo teigdama, jog kiekvienu atveju dėl paskolos pervedimo buvo prašomas leidimas. Be to, iš minėtų aplinkybių analizės akivaizdu, kad tuo atveju, jei paskolos klausimai būtų suderinti su bendrovių vadovais, nebūtų atliekami nepagrįsti nevienkartiniai pervedimai, pinigų pervedimo paskirtyje nurodant klaidingus duomenis. Gi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog, tik paaiškėjus faktui, kad bendrovių sąskaitose yra dingę pinigai, o juos pasisavino M. P., bei bendrovių atstovai ėmėsi veiksmų, tarp šalių buvo sudaryti susitarimai dėl pasisavintų iš bendrovių piniginių lėšų grąžinimo. Visgi, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistoji susitarimą dėl piniginių lėšų grąžinimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tik iš dalies, o vėliau niekaip nebereagavo ir neatlieko jokių veiksmų dėl likusios dalies pinigų grąžinimo. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu M. P. ne tik kad neįvykdė, bet ir nepradėjo vykdyti įsipareigojimo dėl nepagrįstai pasisavintų bendrovės lėšų grąžinimo, teisinantis prasidėjusiu ikiteisminiu tyrimu.

9.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. P. nesiekė nuslėpti pinigų pasiskolinimo iš minėtų bendrovių fakto, nesislapstė ir pripažino skolas, sudarė skolą patvirtinančius dokumentus įsipareigodama įsiskolinimą grąžinti ir dalį grąžino (kaip nustatyta – bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat jos vadovaujama bendrovė skolą deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir tai, apelianto manymu, rodo nebuvimą tyčios pasisavinti svetimas lėšas. Apeliantas akcentuoja, kad pinigai nesusigrąžinti dėl bendrovių atstovų neveikimo - būtent bendrovių atstovai, suėjus vekselių sumokėjimo terminui, nepareikalavo sumų grąžinti, todėl kreiptasi dėl M. P. baudžiamojo persekiojimo, tuo tarpu tarp šalių įvykęs susitarimas ir pasirašyti dokumentai, pagrindžiantys skolą, leidžia spręsti apie susiklosčiusius civilinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti tokios išvados.

9.13. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų teisinių santykių (šiuo atveju iš esmės keliant klausimą, ar M. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo sudėties požymius), atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Praktikoje pažymima ir tai, kad civilinio ieškovo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad M. P. buvusį jos žinioje jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą neteisėtai pavertė savo turtu, pažeisdama patikėto jos žiniai turto sąlygas, imdama elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarydama žalą tokio turto savininkui, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

9.14. Nors M. P. pinigų paėmimo iš minėtų bendrovių sąskaitų faktą pripažino, tačiau bylos duomenimis, ji pati iki lėšų trūkumo paaiškėjimo nesiėmė jokių veiksmų, siekdama grąžinti pasisavintas lėšas. Priešingai, nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo atvejus ji bandė nuslėpti, pateikdama veiklos ataskaitas, kuriose neatsispindėjo daugkartiniai pinigų pervedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Gi, nustačius nepagrįstą piniginių lėšų pervedimą iš bendrovės sąskaitos į M. P. vadovaujamos bendrovės ir jos sutuoktinio sąskaitas, tam, kad pinigai būtų grąžinti, iniciatyvos ėmėsi nukentėjusi pusė. Sudarius susitarimą, nuteistoji jokių veiksmų žalai atlyginti nesiėmė, menkino savo pačios atsakomybę, teisinosi byloje vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Atvejis, kuomet dalis pasisavintų lėšų buvo grąžinta bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelis, tačiau, kaip nustatyta, ir šis veiksmas iš nuteistosios pusės atliktas tik tada, kai tuometinis vadovas pastebėjo lėšų trūkumą ir buvo padarytas sutarimas dėl pinigų grąžinimo. O po to M. P. daugiau jokių veiksmų nesiėmė, į raginimus nereagavo ir likusios pasisavintos pinigų dalies negrąžino. Taigi, akivaizdu, kad M. P. savo sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad šioje byloje pripažintų civilinių ieškovų pažeistų teisių atkūrimas būtų neperspektyvus. Vertintina ir tai, kad nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo daugiau nei aštuoneri metai, o nuo sudarytų susitarimų, pasirašytų vekselių - daugiau kaip septyneri metai, vykstančio baudžiamojo proceso metu M. P., pasisavintas iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas įvardindama, kaip jai suteiktą paskolą, bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino nė dalies padarytos žalos, o bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradiniu momentu atlygino tik dalį jos, o vėliau vilkino skolos grąžinimą, vengė bendradarbiavimo, nors tokią galimybę ir turėjo, kas taip pat rodo, kad pastaroji vengė civilinės teisės priemonėmis spręsti skolinius santykius. Taigi, toks M. P. elgesys pagrįstai įvertintas kaip priešingas teisei, apsunkinęs tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

9.15. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs dėl aptariamos nusikalstamos veikos visus bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, jog M. P. veikoje yra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – kvalifikuoto turto pasisavinimo – sudėties požymiai, teisingai aiškino bei taikė šią baudžiamojo įstatymo normą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingas išvadas ir M. P. išteisinti iš kaltinimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėto svetimo turto pasisavinimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Priešingai nei apeliuojama, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo atveju baudžiamosios teisės taikymas yra pateisinamas.

10. Kitas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl BK 183 straipsnio taikymo, yra susijęs su M. P. inkriminuotu jai patikėtu svetimo turto pasisavinimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigiant, kad M. P. neturėjo galimybių jungtis prie šių bendrovių sąskaitų, todėl ir jokių pervedimų nebuvo vykdžiusi. Tačiau ir šiuo aspektu teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie paneigti bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Surinktais duomenimis patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2012 m. vasario 24 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą viso buvo pervesta 54 050 Lt (15 653,96 Eur). Taip pat, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 16 iki 2012 m. kovo 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesta 24 600 Lt (7 124,64 Eur), iš kurių 6 000 Lt (1 737,72 Eur) pervesti esant pagrįstiems mokėjimo dokumentams.

10.2. Kaip matyti, M. P. iš esmės neginčijo atliktų piniginių operacijų į jos valdomos bendrovės sąskaitą fakto, tačiau tvirtino, kad šias perlaidas atliko ne ji, o kiti su minėtomis bendrovėmis susiję asmenys, t. y. arba įgaliota atstovė R. G. arba šių bendrovių vadovai, kadangi ji pati prieigos prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų neturėjo. Be kita ko, teigė, kad šių bendrovių atliktos piniginės operacijos (perlaidos jos vadovaujamai įmonei) yra atsiskaitymas su ja, t. y. apmokėjimas už buhalterines paslaugas (už sulygtą darbą) bei papildomas buvusias ir būsimas paslaugas (išlaidas, asmeninių deklaracijų tvarkymą, bendrovių atstovavimą, dokumentų vertimą ir pan.).

10.3. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad M. P. teiginius dėl prieigos prie bendrovių internetinės bankininkystės neturėjimo, atliekamų pervedimų, taip pat sutarto ir mokamo užmokesčio už darbą dydžių paneigė liudytojais apklausti R. G., A. A. ir V. A.. Šių liudytojų parodymais nustatyta, jog minėtuose bendrovėse atlikti pinigines operacijas buvo įgaliota būtent M. P., su ja buvo pasirašytos sutartys dėl buhalterinių paslaugų teikimo, o tuo pačiu sutartas ir atlygis, kuris, priešingai nurodytiems M. P. teiginiams, neviršijo sutartyse sulygto atlygio (apie 600 Lt) ir kurį, pateikus sąskaitą, ši persivesdavo sau pati. Liudytojai paneigė atlikę nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas pinigines operacijas, pažymėdami, kad prisijungimai prie bendrovių internetinių banko sąskaitų buvo perduoti M. P., ši buvo atsakinga ne tik už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir už atlyginimų išmokėjimą, sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas išrašymą ir apmokėjimą, ataskaitų dėl atliktų mokėjimų, disponuojamų piniginių lėšų likučio, įplaukų ir išlaidų pateikimą. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino ir to fakto, kad M. P. būtų mokėti pinigai už papildomą darbą, nenumatytą pasirašytose sutartyse, juo labiau grynais pinigais, pažymint, kad grynųjų pinigų judėjimo bendrovėse nebuvo, nes visos piniginės operacijos vykdavo tik bankiniais pavedimais. Be kita ko, liudytoja R. G. atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovių piniginių operacijų vykdymas iš M. P. buvo perimtas tik po to, kai buvo nustatytas atliktų pervedimų nepagrįstumas ir atsisakyta šios paslaugų. Dėl to taip pat buvo išduotas ir naujas generatorius (t. 13, b. l. 92-95, 119-122; t. 14, b. l. 43-44).

10.4. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, nenustatė pagrindo abejoti tokiais šių liudytojų parodymais ir laikyti juos nepatikimais. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, gi jokių įtikinamų argumentų paneigti šiuos parodymus nepateikė ir apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jai, darydamas išvadas, kadangi jais buvo nustatytos aplinkybės, kurios visų kitų šioje byloje ištirtų įrodymų visumos grandinėje buvo reikšmingos teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti.

10.5. Teisėjų kolegija gynybos keliamą versiją, jog M. P. neturėjo prisijungimų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, pripažįsta deklaratyvia ir nepasitvirtinusia. Byloje nustatyta, kad pagal nuteistajai suteiktas funkcijas jai buvo suteikti įgaliojimai atlikti ir finansines operacijas (pavedimus VMI, Sodrai, mokėti atlyginimus, vykdyti apmokėjimus pagal pateiktas sąskaitas ir pan.). Tai atspindi ne tik pirmiau minėtų liudytojų parodymai, bylos rašytiniai įrodymai, bet ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktas M. P. susirašinėjimas su E. P. ir R. G., siunčiamų ataskaitų pobūdis (t. 14, b. l. 70-184), tarp jų ir duomenys, susiję su iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta pinigine perlaida A. A. (laiško tema – A. atlyginimas pervestas), kurią atliko būtent M. P.. Pati nuteistoji šio fakto niekaip neginčijo, o tai taip pat paneigia jos aiškinimą, kad jokių piniginių operacijų bendrovėje ji nebuvo atlikusi. Byloje pagrįstai įvertintas ir M. P. duotų parodymų apie neva buvusį užmokesčio už papildomą darbą, kuris nebuvo sulygtas sutartimi, mokėjimo būdą prieštaringumas. Antai, kaip matyti, nuteistoji, pasisakydama apie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą didesnį atlygį, teigė, kad mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais, tuo pačiu pažymėjo, kad tokiu būdu buvo atsiskaitoma už visose keturiose bendrovėse jos atliktą papildomą darbą. Gi, kalbėdama dėl jai pareikšto kaltinimo, pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, teigė, kad tokį užmokestį ji gaudavo grynais pinigais. Abejotinais laikytini ir nuteistosios teiginiai, kad, pervedant tokio dydžio sumas, nors ir buvo išrašytos sąskaitos, jos į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos su šiomis bendrovėmis susijusių asmenų iniciatyva, juolab, kad M. P. šiose bendrovėse pati buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tinkamą vedimą. Be kita ko, nuteistosios aiškinimai apie į jos vadovaujamos bendrovės sąskaitą pervedamą didesnį užmokestį, neatsispindėjo ir jos pačios pateikiamose ataskaitose. Nelogiški šiuo atveju atrodo ir pačios nuteistosios veiksmai, t. y. nors ji teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų pasisavinimą, iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nustačius pinigų trūkumą, ji, dalyvaujant jos interesus atstovaujantiems advokatams, su civiliniais ieškovais pasirašė be pagrindo įgytų lėšų suderinimo aktą ir vekselius, tokiu būdu pripažindama, kad iš tikrųjų iš minėtų bendrovių lėšas įgijo nepagrįstai, bei įsipareigodama jas grąžinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų, jog nuteistoji būtų buvusi įtakota taip pasielgti, byloje nebuvo surinkta. Priešingai - nustatyta, kad derybos iš esmės vyko geranoriškai, tiek vienai, tiek kitai pusei bendradarbiaujant ir naudojantis kompetentingų teisininkų pagalba. Ir tik vėliau, prasidėjus baudžiamajam procesui, M. P. pozicija pakito. Akivaizdu, kad asmuo, nesutikdamas su jam reiškiamais reikalavimais (šiuo atveju, kaip teigiama, grąžinti neva nepagrįstai iš bendrovių sąskaitų įgytas pinigines lėšas), nuo pat pradžių siektų teisinėmis priemonėmis įrodyti tokio veiksmo nepagrįstumą, o ne derėtųsi dėl sumos dydžio, sudarytų dokumentus, kuriais įsipareigotų įvykdyti jam reiškiamą reikalavimą iki nustatyto termino, t. y. tuo iš esmės pripažindamas tokio jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Šiuo gi atveju matyti, kad nuteistoji, pasirašydama minėtus dokumentus, nekėlė jai reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo klausimo ir tik vėliau, t. y. prasidėjus baudžiamajam procesui ir pablogėjus jos pačios procesinei padėčiai, savo poziciją dėl iš minėtų bendrovių pasisavintų lėšų pakeitė.

10.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės byloje sudaro svarbų teismo vidinį įsitikinimą formuojantį veiksnį, sustiprinantį įsitikinimą dėl nuteistosios ir jos gynėjo teikiamos versijos vertinimo kaip gynybinės, siekiant kiek įmanoma labiau švelninti M. P. teisinę padėtį.

10.7. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu gynėjo taip pat buvo keliamas ir IP adresų, iš kurių buvo jungtasi prie bendrovių banko sąskaitų ir atliekamos finansinės operacijos, priklausomybės klausimas. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl IP adresų, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba), bei interneto prieigos paslaugų tiekėją dėl informacijos pateikimo. Tiek viena, tiek kita institucija nurodė, jog šiuo atveju neturi galimybės nustatyti, kam priklausė IP adresai, atsižvelgus į prašomą laikotarpį (2011-2012 m.) ir tokių duomenų saugojimo trukmę (t. 16, b. l. 25, 28-30). Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išorinis IP adresas yra priskiriamas interneto paslaugų tiekėjo ir naudojamas ne kompiuteriui, bet tinklui identifikuoti ir jeigu prie to paties tinklo yra prijungti keli kompiuteriai, tai visų kompiuterių IP adresas bus vienodas, todėl nepakanka žinoti vien išorinį IP adresą, norint identifikuoti konkretų asmenį. Sudarant paslaugų teikimo sutartį, nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti IP adresą, kuris priskiriamas konkrečiam abonentui ir naudojamas jam jungiantis prie interneto. Be kita ko, IP adresas, kuris yra suteikiamas vartotojui, pageidaujančiam naudotis interneto prieigos paslaugomis gali būti statinis (nuolatinis) – kai IP adresas yra pastovus, ir dinaminis (kintamasis) – kuomet interneto prieigos paslaugos gavėjui jungiantis prie interneto kiekvieną kartą priskiriamas naujas IP adresas, kuris tuo metu yra laisvas. Jungiantis prie skirtingų viešųjų belaidžio ryšio tinklų viešose vietose, IP adresas taip pat nebus tapatus. Taigi, įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog vien aplinkybė, kad pavedimams atlikti buvo naudojamos skirtingos priemonės, kaip tai akcentuojama apeliaciniame skunde (iš jų - dalies atliktų pavedimų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejais) fakto neginčijo pati nuteistoji), nesudaro pagrindo abejoti, kad atlikti pavedimus galėjo ne nuteistoji ar kad tokie pavedimai iš viso nebuvo atliekami. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad pinigai buvo pervesti į nuteistosios sąskaitas. Gi, byloje esanti medžiaga, pateiktas civilinių ieškovų susirašinėjimas, leidžia prieiti išvados, kad nusikalstamų veikų aprašyme M. P. inkriminuotus pervedimus ji padarė pati, disponuodama prisijungimo duomenimis prie bendrovių elektroninių banko sąskaitų. Tuo tarpu, byloje nebuvo gauta duomenų, kad, atliekant minėtus pervedimus, bankinių prisijungimo kodais būtų pasinaudoję kiti asmenys. Kita vertus, nors nebuvo tiksliai identifikuoti IP adresų, kuriais prisijungus prie sąskaitų buvo daromi minėti pavedimai, naudotojai, palyginimo būdu sugretinus šiuos atvejus su kitais M. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų veiksmais, akivaizdu, kad daugeliu atvejų IP adresai, per kuriuos buvo daromi pavedimai ir M. P. prisijungimai prie bankų sąskaitų, sutapo. Gi, tokie duomenys įrodymų visumos kontekste taip pat laikytini reikšmingais.

10.8. Taigi, esant išdėstytam, darytina išvada, kad ir šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuteistosios M. P. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pasisavinus jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pasisavinus jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

11. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad netinkamai nuteistosios veiksmai buvo įvertinti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai patikėto svetimo turto pasisavinimo. Teigiama, kad byloje nebuvo atsižvelgta į tai, jog finansines operacijas iniciavo ir nurodė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis asmuo ir R. G., t. y. M. P. piniginių lėšų nepasisavino, jų asmeniniais tikslais nenaudojo, išgrynintas sumas grąžindavo bendrovės įgaliotam asmeniui.

11.1. Byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas buvo pervesta 201 487 Lt (58 354,67 Eur). Taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. iš pastarųjų įmonių sąskaitų dalis lėšų pervesta į M. P. sutuoktinio sąskaitą, bei dalis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. išgryninta, panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę.

11.2. Nuteistoji neigia pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigus), aiškina, kad šiuo atveju finansinės operacijos buvo atliktos, veikiant pagal susitarimą su bendrovės savininku ir įgaliotu asmeniu, t. y. pervedamos sumos per kelis kartus buvo išgrynintos ir grąžintos R. G., kadangi gryni pinigai buvo reikalingi bendrovės ar su ja susijusių kitų bendrovių veiklai, kartu pažymint, kad tokiu būdu pinigai bendrovės balanse turėjo atsispindėti kaip avanso grąžinimas. Ši nuteistosios pozicija atmestina, kaip paneigta šioje byloje surinktų įrodymų ir prieštaraujanti pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

11.3. Nuteistosios teiginius apie neva buvusį minėto pobūdžio susitarimą ir grynųjų pinigų perdavimą kitiems asmenims paneigė liudytoja apklausta R. G., kuri parodė, jog jokių pinigų gryninimo schemų nebuvo, juolab, kad bendrovė neturėjo kasos, todėl ir grynųjų pinigų judėjimo negalėjo būti. Visos finansinės operacijos vyko tik bankiniais pavedimais. Liudytoja parodė ir tai, kad po gautų pretenzijų dėl neįvykdytų mokėjimų, patikrinus banko išrašus, buvo nustatytas bendrovės lėšų trūkumas, kuris neatsispindėjo M. P. siunčiamose ataskaitose. Taip pat aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad M. P. išduota banko kortelė, nors teisė įgyti kortelę jos vardu nuteistajai nebuvo suteikta, jos veikloje banko kortelė nebuvo reikalinga. Kaip nustatyta, pasinaudodama banko kortele ir savo asmens duomenimis, nuteistoji ir išgrynindavo pinigus. Šios operacijos bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos ir balanse neatsispindėjo. Tuo pačiu nustatyta ir tai, kad, įmonės vadovui nežinant, M. P. ne tik atidarė sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), bet ir buvo laikinai paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, disponavo įgaliojimu, kuris nebuvo pasirašytas bendrovės vadovo. Po atlikto audito buvo kreiptasi į advokatus, per kuriuos su M. P. buvo suderintas iš bendrovės pasisavintų pinigų grąžinimo klausimas, pasirašyti tai patvirtinantys dokumentai (t. 13, b. l. 92-95, t. 14, b. l. 43-44).

11.4. Kaip minėta, byloje nebuvo nustatytas pagrindas abejoti šios liudytojos parodymais, be to, jie nebuvo vienintelis įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo padarytas išvadas, šaltinis.

11.5. Liudytojos R. G. nurodytas aplinkybes dėl M. P. išduoto įgaliojimo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, B. A. atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į šias pareigas paskirti M. P., taip pat atleisti M. P. ir vėl paskirti B. A. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 4, b. l. 47, 52, 53). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šiuose dokumentuose pasirašė ne B. A. (t. 4, b. l. 61, 63). Bankui (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 15 d. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės galėjo prisijungti bei šios bendrovės verslo mokėjimo kortelę gavo M. P.. Be kita ko, iš banko (duomenys neskelbtini) pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad pinigų išgryninimas vykdavo betarpiškai po to, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo atliekami mokėjimo pavedimai (t. 6, b. l. 152, 165-166, 175-182; t. 7, b. l. 50, 55-60, 106-116). 2014 m. balandžio 9 d. atliktos kratos M. P. gyvenamoje vietoje metu be kitų daiktų buvo rasti ir paiimti tušti lapai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudais, 2011 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) be parašo (t. 4, b. l. 127-194)

11.6. Liudytojos E. P. parodymais nustatyta, kad nuteistoji siųsdavo ataskaitas, kuriose nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti daugkartiniai pinigų pervedimai į M. P. vadovaujamų bendrovių sąskaitas neatsispindėjo. Tą iš esmės patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas su M. P. ir šios teikiamos ataskaitos apie bendrovės finansines operacijas (t. 14, b. l. 70-184). Liudytojos aiškinimu, atlikus patikrinimą, paaiškėjo, jog iš kompanijos nuolat dingdavo pinigai, kad nesutapo banko sąskaitų išrašai ir ataskaitos, kurios buvo atsiųstos M. P.. Kaip nustatyta, pinigai buvo pervedami į jiems nežinomas kompanijas arba tiesiog buvo išgryninami banke arba kortele. Taip pat nustatė, jog M. P. naudojosi banko kortele, kuriai pasidaryti jai leidimo niekas nedavė (t. 13, b. l. 117-119).

11.7. Liudytojos G. I. parodymais byloje taip pat buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės. Ši liudytoja parodė, kad į audito kompaniją kreipėsi B. A. su prašymu atlikti bendrovės auditą, kadangi R. G. buvo užfiksuotas lėšų trūkumas. Atliekant patikrinimą, matė, kad banko išrašuose piniginių lėšų nebuvo, nors jos turėjo būti. Užfiksavo, kad bendrovės apskaita buvo vykdoma aplaidžiai, iš pateiktų duomenų, nebuvo įmanoma nustatyti tikro vaizdo. Buvo fiksuoti aiškūs neatitikimai tiek buhalterinės apskaitos registrų, tiek balansų, tiek pateiktų į registrų centrą dokumentų. Dėl to buvo būtina daryti pilną buhalterinės apskaitos atstatymą. Tokio atstatymo metu nustatė ir tai, kad iš bendrovės buvo išimamos lėšos be jokio pagrindo, neturint nei sutarčių, nei kokių nors dokumentų, rodančių kad tokių operacijų atlikimas buvo susijęs su bendrovės veikla (t. 13, b. l. 167-169).

11.8. Teisėjų kolegija minėtus duomenis pripažįsta reikšmingais, kadangi jais buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad M. P., pervesdama lėšas į savo vadovaujamų bendrovių ir sutuoktinio sąskaitą, taip pat dalį jų išgrynindama, tokiems veiksmams leidimo neturėjo ir priešingai, nei parodė pati, elgėsi savavališkai. Teisėjų kolegeja pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju nuteistosios nurodoma versija dėl tokio pobūdžio finansinių operacijų atlikimo – pinigų pervedimas į nuteistosios valdomų bendrovių sąskaitas, taip pat dalies į jo sutuoktinio sąskaitą, jų išgryninimas ir perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui pagal neva buvusį tarpusavio sudarytą susitarimą – laikytina nepasitvirtinusia ir nelogiška, juo labiau įvertinus faktą, kad dėl bendrovės vidinio tyrimo atlikimo kreipėsi ir apie susidariusią situaciją teisėsaugos pareigūnus informavo ne kas kitas, o pats bendrovės savininkas, kuris, pasak nuteistosios, buvo tokių veiksmų iniciatorius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame buvo išdėstyti įrodymai, t. y. ne tik R. G. parodymai, bet ir kiti įrodymai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino ir šios liudytojos nurodytų aplinkybių, t. y. susitarimo dėl neva buvusios pinigų gryninimo schemos nebuvimo, teisingumą. Todėl išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, negalima. Priešingai nuteistosios ir jos gynėjo nuomonei, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje M. P. pareikšto kaltinimo dalyje teismas savo išvadas pagrindė vienas kitą papildančiais įrodymais, kurių visuma patvirtina baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios M. P. nusikalstama veika, pasisavinus jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir M. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio kaltinimo pagrįstumo, rėmėsi specialisto tyrimu, kuriame, atsakant į atskirus klausimus, buvo nurodoma apie visų reikalingų tyrimui atlikti buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikimą, kurie, pasak skundo autoriaus, nebuvo pateikti ne dėl nuo M. P. valios priklausančių aplinkybių. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai.

12.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka, kad būtų nustatyti teisės aktų, numatančių reikalavimus buhalterinei apskaitai, pažeidimai. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12.2. Nagrinėjamu atveju M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė (vadovavusi šių bendrovių ūkinei veiklai), pagal sudarytas buhalterinių paslaugų sutartis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

12.3. Pirmiau byloje aptartais duomenimis nustatyta, kad šių savo faktiškai vadovaujamų bendrovių vardu ir sudarytų sutarčių pagrindu tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, be pateisinančių ūkines operacijas dokumentų atliko:

- nepagrįstus 158 287 Lt (45 843,08 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sąskaitas, bei apskaitos dokumentais nepagrįstus 2 255 Lt (653,09 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.);

- nepagrįstus 45 810 Lt (13 267,49 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą bei apskaitos dokumentais nepagrįstus 166 740 Lt (48 291,24 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.);

- nepagrįstas 329 950 Lt (95 560,12 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sąskaitas bei 2010 m. balandžio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrįstus 4 235 Lt (1 226,54 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas (laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 kovo 31 d.);

- nepagrįstus 18 600 Lt (5 386,93 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.);

- nepagrįstus 45 580 Lt (13 200,88 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą bei apskaitos dokumentais nepagrįstus 2 500 Lt (724,05 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpis nuo 2010 sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d.)

- nepagrįstus 56 420 Lt (16 340,36 Eur) vertės piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bei apskaitos dokumentais nepagrįstus 20 000 Lt (5 792,40 Eur) vertės grąžinimo piniginius mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą (laikotarpis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.).

12.4. 2015 m. balandžio 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.“ nustatyta, kad:

- Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra patvirtinančių, kad tarp bendrovių laikotarpių nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d. būtų buvę sudarytos paskolos sutartys. Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis tyrimui nepateiktos. Tyrimui nebuvo pateikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 1 000 Lt, kurios mokėjimo priežastis nurodyta „paskolos grąžinimas“, dėl ko nėra galimybės nustatyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityti pervesti pinigai. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalteri­nes paslaugas išrašė 6 sąskaitas faktūras bendrai 5 808,00 Lt sumai. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 62 228 Lt, nurodant, kad 59 808 Lt mokėjimas už paslaugas ir 2 420 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir registrai, iš kurių būtų matyti apskaitytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos, taip pat grąžinti 20 000 Lt, dėl ko nustatyti, kaip buvo apskaityti atsikaitymai, atliktas grąžinimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 36 420 Lt (56 420 Lt gauta suma - 20 000 Lt pervesta suma = 36 420 Lt) apskaitos dokumentais nepagrystą sumą. Dokumentai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo 36 420 Lt tyrimui nepateikti.

- Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra duomenų, kad tarp bendrovių laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo sudarytos paskolos sutartys. Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lė­šomis tyrimui nepateiktos. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 22 sąskaitas faktūras už buhalterines paslaugas pagal sutartį, 15 125 Lt su­mai. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., pervesta 60 935 Lt. Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad tai mokėjimai pagal sąskaitas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pinigų grąžinimą pervedė 166 740 Lt. Sutar­tys ar apskaitos dokumentai kurių pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos grąžinti 166 740 Lt, tarp tyrimui pa­teiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nėra. Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai kuriuose būtų apskaityti atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra galimy­bės nustatyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityti atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 60 935 Lt, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 15 125 Lt suma pagrįsta išrašytomis sąskaitomis faktūromis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 810 Lt (60 935 Lt gauta suma - 15 125 Lt apskaitos dok. pagrįsta suma = 45 810 Lt) gautoms pajamoms ir 166 740 Lt grąžinimui pagrįsti nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Dokumen­tai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 120 930 Lt (166 740 Lt grąžinti pinigai - 45 810 Lt gauti nepagrįsti ap­skaitos dokumentais = 120 930 Lt) tyrimui nepateikti.

- Tyrimui buvo pateikta 2010 m. gegužės 30 d. apskaitos paslaugų tiekimo sutartis Nr. 2010052. Sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Užsakovas“) atsto­vaujamos generalinio direktoriaus B. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Paslaugos tiekėjas“) atstovaujamos M. P.. „Paslaugos tiekėjas“ pagal „Užsakovo“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus nuo 2010 m. gegužės 1 d. tvarko „Užsakovo“ buhalteri­nę apskaitą, sudaro finansinę atskaitomybę, atstovauja ir konsultuoja. „Užsakovas“ įsipareigoja „Paslaugos tiekėjui“ už teikiamas paslaugas mokėti 605 Lt per mėnesį. Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis tyrimui nepateiktos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. balandžio 30 d išrašė 17 sąskaitų faktūrų už buhalterines paslaugas pagal sutartį, 10 285 Lt sumai. Tyrimo metu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d iki 2012 m. kovo 31 d., pervesta 4 420 Lt. Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad tai mokėjimai už paslaugas, pagal faktūrą (56,14 priedai). Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskai­tos registrų, todėl nustatyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 4 420 Lt nėra galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 4 420 Lt pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaityti „2012 sąskaitoje (išankstiniai mokėjimai) - apyvarta pagal klientu“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Išrašytų sąskaitų ži­niaraštis“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 17 sąskaitų faktūrų už buhalterines paslaugas pagal sutartį, 10 285 Lt sumai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskai­tos, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., pervesta 4 420 Lt. Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad tai mokėjimai už paslaugas, pagal faktūrą. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesta 5 865 Lt mažiau, nei nurody­ta išrašytose sąskaitose faktūrose (4 420 Lt pervesti pinigai - 10 285 Lt nurodyta suma są­skaitose faktūrose = - 5 865 Lt).

- Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra duomenų, kad tarp šių bendrovių laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo sudarytos sutartys. Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lė­šomis tyrimui nepateiktos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Išrašytų sąskaitų žiniaraščio“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išrašė 6 sąskaitas faktūras už buhalterines paslaugas pagal sutartį, 6 000 Lt sumai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, pervesta 24 600 Lt. Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad tai mokėjimai už buhalterines paslaugas (pa­slaugas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Są­skaitos 4431 apyvarta pagal klientus, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaityta 24 626,24 Lt suma apmokėta per banko sąskaitas. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, todėl nustatyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 24 600 Lt nėra gali­mybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal išrašytų sąskaitų faktūrų duomenis turėjo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Lt. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą gavo 24 600 Lt, t. y. 18 600 Lt (6 000 Lt išrašytų sąskaitų faktūrų suma - 24 600 Lt apmokėta = - 18 600 Lt) daugiau, nei nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas. Dokumentai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 600 Lt (6 000 - 24 600 = - 18 600) tyrimui nepateikti.

- Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sau­sio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudarytos sutartys. Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis tyrimui nepateiktos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini):“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išrašė 17 sąskaitų faktūrų ųž buhalterines paslaugas pagal sutartį, 10 285 Lt sumai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., pervesti 55 865 Lt. Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad tai mokėjimai už buhalterines paslaugas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 22(23) d. pervedė 2 500 Lt. Mokėjimo paskirtis - pinigų grąžinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus“ apskaityta atsiskai­tymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banko, sąskaitą apmokėta 55 865,00 Lt suma. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, todėl nustatyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 55 865 Lt ir pervesti 2 500 Lt, nėra galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal išrašytų sąskaitų faktūrų duomenis turėjo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 285 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš banko sąskaitos pervedė 55 865 Lt, t. y. 45 580 Lt (55 865 Lt gauta į sąskaitą – 10 285 Lt nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose = 45 580 Lt) daugiau, nei nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 Lt. Dokumentai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43 080 Lt (45 580 Lt be apskaitos dokumentų - 2 500 Lt grąžinti = 43 080 Lt) tyrimui nepateikti.

Šių duomenų pagrindų konstatuota, kad:

- Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Tačiau tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamojo laikotarpio apskaitos registras – „Didžioji knyga“, todėl negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję atsiskaitymai.

- Todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. iš dalies negalima nu­statyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struk­tūros.

- VĮ Registrų centro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio 2009 - 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Pažeista LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnio nuostata „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, <...>“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio nuostata „Fi­nansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“; 21 str. 1 d. nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įsta­tymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkto­rius D. Z. dirbo iki 2010 m. gegužės 19 d. Tą pačią dieną direktorės pareigoms paskirta M. P..

12.5. 2015 m. balandžio 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d.“ nustatyta, kad:

- Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tyrimui nepateiktos. Tyrimui atlikti pateikta 2010 m. kovo 2 d. apskaitos paslaugų tiekimo sutartis Nr. 10-3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Užsakovas“) atstovaujama direktoriaus S. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" („Paslaugų tiekėjas“) atstovaujama M. P. 2010 m. kovo 2 d. pasirašė apskaitos paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). „Paslaugų tiekėjas“ įsipareigojo pagal „Užsa­kovo“ pateiktus pirminius ir suvestinius apskaitos dokumentus tvarkyti „Užsakovo“ buhalterinę ap­skaitą teikti ataskaitas. „Užsakovas“ už paslaugas moka „Paslaugų tiekėjui“ 400,00 Lt (plius 21% PVM) per mėnesį. Sutartis galioja vienerius metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., už paslaugas pervedė 3 388 Lt (981,23 Eur) ir 2 420 Lt (700,88 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo paskirtimi nurodydama, kad tai mokėjimai „Už UAB (duomenys neskelbtini) už paslaugas “. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., už paslaugas at­siskaitė 5 808 Lt (1 682,11 Eur) suma. Tai atitinka 2010 m. kovo 2 d. apskaitos paslaugų tie­kimo sutartyje Nr. 10-3 nurodytam sutarties galiojimo terminui už paslaugas numatytai mokėjimo 5 808 Lt (1 682,11 Eur) sumai (484 Lt mėnesio mokestis su PVM x 12 mėn. = 5 808 Lt).

- Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tyrimui nepateiktos. Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2009 m. sau­sio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., buvo sudariusios paskolos sutartis, sutartis. Tyrimui atlikti ne­pateiktos sutartys, paskolos sutartys, apskaitos dokumentai kurių pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., buvo pervesta 158 287 Lt (45 843,08 Eur), kurių mokė­jimo paskirtis banko išrašuose nurodyta „už paslaugas“, „už paslaugas ir auditą“, „už paslaugas pa­gal sąskaitas“ ir kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., pervedė 2 255 Lt (653,09 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kur mokėjimo paskirtis ban­ko išrašuose nurodyta „grąžinimas“. Dokumentai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 156 032 Lt (45 189,99 Eur) (158 287 Lt gauta - 2 255 Lt grąžinta = 156 032 Lt) tyrimui nepateikti.

- Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tyrimui nepateiktos. Tyrimui atlikti nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., buvo sudarytos sutartys, paskolos sutartys. Apskaitos registro „Išrašytų sąskai­tų žiniaraštis“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. išrašė 11 PVM sąskaitų faktūrų 6 655 Lt (1 927,42 Eur) sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. per banko sąskaitas buvo pervesti 340 840 Lt (98 714,09 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 4 235 Lt (1 226,54 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 336 605 Lt (97 487,55 Eur) (340 840 Lt gauta - 4 235 Lt grąžinta = 336 605 Lt). Dokumentai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 329 950 Lt (95 560,13 Eur) (336 605 Lt gauta - 6 655 Lt išrašytos PVM sąskaitos faktūros = 329 950 Lt) tyrimui nepateikti.

- Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tyrimui nepateiktos. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra dokumentų patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., buvo sudariusios paskolos sutartis, sutartis, būtų išrašytos sąskaitos faktūros, apskaitos registruose apskaityti tarpusavio atsiskaitymai. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., gavo pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jai pervedė.

- Sutartys, suteikiančios teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tyrimui nepateiktos. Tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra patvirtinančių dokumentų, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., buvo sudarytos sutartys, paskolos sutartys. Apskaitos registro „Išrašytų sąskaitų žiniaraštis“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras 3 630 Lt (1 051,32 Eur) sumai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., buvo per­vesti 3 630 Lt (1 051,32 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 630 Lt (1 051,32 Eur).

Šių duomenų pagrindų konstatuota, kad:

- Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Tačiau tyrimui atlikti nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. M. P. 2015 m. sausio 9 d. paaiškinime nurodė, kad pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negali, nes jų neturi, kadangi 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos, į Registrų centrą nepranešta, nes tai turėjo atlikti naujai paskirtas vadovas. M. P. nurodė, kad jai nežinoma dokumentų buvimo vieta. Dokumentai buvo perduoti, o dokumentų priėmimo perdavimo akto neišsaugojo.

- Pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, 2 dalies nuostata - „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; 19 straipsnio 1 dalies nuostata „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatyta, kad „individualios (personalinės ) įmonės <...>, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus kitus apskaitos dokumentus <...>; apskaitos registrus <...>. Todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- VĮ Registrų centro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus teikė už 2004 ir 2005 metus, tiriamojo laikotarpio 2009-2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnyje nurodyta „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Pažeista LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnio nuostata „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, <...>“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio nuostata „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“; 19 str. 1 d. nuostata „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 str. 2 d. nuostata „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms nuo 2007 m. sausio 29 d. paskirtas R. P. (2007 m. sausio 15 d. Visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas). Priera­šas ranka „atleistas 2011 m. balandžio 29 d.“.

12.6. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad buvo atliktos finansinės operacijos, nesant tam pagrindo, t. y. iš jau pirmiau minėtų bendrovių sąskaitų M. P. į savo faktiškai vadovaujamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei savo vyro R. P. sąskaitas pervedė nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas pinigų sumas. Matyti ir tai, kad finansinės operacijos nebuvo pagrįstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Gi, bylos duomenimis patvirtinta, kad būtent M. P. buvo atsakinga už bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą apskaitos dokumentų vedimą, juose pateikiamų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors R. P. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis buvo tik formalus vadovas, o visą bendrovės ūkinės veiklos priežiūrą vykdė M. P.. Tą byloje nurodė ir liudytoju apklaustas R. P. (t. 14, b. l. 2-3). Jokių duomenų paneigti šiai aplinkybei byloje nebuvo surinkta. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyti pažeidimai, t. y. nebuvo laikytasi buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, tyrimui nebuvo pateikti visi tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, ir dėl to iš dalies nebuvo galima nu­statyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struk­tūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 10 d.

12.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimui atlikti nebuvo pateikti dokumentai ne dėl tyčinių M. P. veiksmų, o dėl to, kad dalis jų buvo prarasti, kraustantis iš buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, t. y. nebuvo sąmoningai nepateikti, o tuo labiau paslėpti, sunaikinti ar kitais būdais slepiami. Šią aplinkybę, anot skundo autoriaus, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai R. D. ir A. J., nurodę apie buvusiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastas dėžes su bendrovės dokumentais. Apelianta akcentuoja, kad tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė selektyviai atrinko tik jai reikalingus dokumentus, dėl ko specialistas negalėjo tinkamai nustatyti, ar bendrovių apskaita buvo vedama be pažeidimų.

12.8. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų R. D. ir A. J. parodymais buvo nustatytos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotose patalpose paliktų šios bendrovės daiktų – jie nurodė, kad patalpose buvo rastos kelios dėžės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktais, tarp kurių buvo ir šios bendrovės dokumentų. Vis tik, šių liudytojų parodymais buvo nustatyta ir tai, kad po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustė iš patalpų, jose likusiais daiktais ir dokumentais, išskyrus pareigūnes, niekas daugiau nesidomėjo. Liudytojo R. D. aiškinimu, patalpose radus bendrovės paliktus daiktus, tarp jų ir dokumentus, turimais kontaktais buvo bandyta susisiekti su bendrovės atstovais, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi bendrovės telefonai buvo išjungti. Liudytojas A. J. parodė, kad daiktai buvo netvarkingai sukrauti patalpoje, vėliau perkelti į kitą vietą. Tarp paliktų daiktų, dėžėse buvo ir šūsnis netvarkingai sudėtų dokumentų, tačiau dėl jų į jį niekas, išskyrus policijos tyrėjas, nesikreipė (t. 13, b. l. 15-160). Bandymas prisikviesti į dokumentų apžiūrą ir paiešką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę taip pat buvo nesėkmingas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad M. P., žinodama apie pareigą pateikti visus bendrovių ūkines operacijos patvirtinančius dokumentus, užtikrinti tinkamą bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų apsaugą, šios pareigos neįgyvendino. Taigi, M. P., žinodama buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, suprato, kad, neišsaugojus ir nepateikus tyrimui buhalterinių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atliktas finansines operacijas, nebus galimybės iš dalies nustatyti bendrovių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį. Deklaratyviu pripažintinas ir skundo argumentas dėl selektyvaus dokumentų atrinkimo. Liudytojo A. J. parodymais buvo nustatyta, kad policijos tyrėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėžėse paliktų šūsnio dokumentų apžiūrą atliko du kartus. Pirmu kartu, anot liudytojo, policijos tyrėja tik peržiūrėjo dėžių turinį, o antrą kartą ji viską nuodugniai fiksavo, rado dominančius dokumentus (t. 13, b. l. 159-160). Aplinkybė, kad 2017 m. vasario 2 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose buvo rasti ir apžiūrėti dėžėse sudėti segtuvai, kuriose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, užfiksuota ir apžiūros protokole (t. 8, b. l. 67-69). Taip pat nustatyta, kad, specialistui apžiūrėjus šiuos dokumentus, prieita išvados, jog jie 2015 m. balandžio 15 d. specialisto tyrimui dėl ūkinės finansinės veiklos jokios įtakos neturi (t. 8, b. l. 76). Kita vertus, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas faktines aplinkybes, spręstina, kad, nors tyrimui nebuvo pateikti (rasti, gauti) visi dokumentai, pagrindžiantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, akivaizdu, kad šių bendrovių buhalteriniuose apskaitos dokumentuose negalėjo atsispindėti pateikiamų duomenų tikrumas ir ūkinių operacijų teisėtumas. Kaip nustatyta, M. P. vadovaujamoms bendrovėms, pinigai nebuvo skolinami ar kitokiu teisėtu pagrindu suteikti, taigi atliktos finansinės operacijos ir negalėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais.

12.9. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad M. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, o skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, atskleidžiant jų įrodomąją vertę ir tarpusavio ryšį.

12.10. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios M. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistosios M. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėKęstutis JucysLinas Žukauskas