- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 1S-199-870/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. skundą dėl 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 59-45 nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. atlieka subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2016 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį (nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį), 2016 m. sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį (nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį), 2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį). A. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. lapkričio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. liepos 15 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis lygtinio paleidimo klausimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (toliau – Komisija) svarstymo dieną buvo 1 metai 4 mėnesiai 6 dienos.
2017 m. kovo 15 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo A. Š., atsižvelgdama į aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad kartą pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, 2 kartus pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos, nusikaltimams būdingas modelis, į nusikalstamą gyvenimo būdą laisvėje, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis laisvėje, mąstymą ir elgesį – tų pačių klaidų kartojimą, negebėjimą spręsti ilgalaikių problemų, ankstesnio elgesio patyrimo neįvertinimą, į neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nedirba, nesistengia dengti jam teismo priteisto ieškinio, t.y. padarė išvadą, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nuteistojo A. Š. skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė, sutikdamas su Komisijos nuomone, jog būdamas laisvėje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo panaikinti 2017 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimą ir 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 75 straipsniu, taikyti jam lygtinį paleidimą, atliekant likusią bausmės dalį reabilitacijos centre „ (duomenys neskelbtini)“.
Nuteistasis teigia, jog gydytis nuo priklausomybės reabilitacijos centre po bausmės atlikimo yra praktiškai neįmanoma pirmiausia dėl biurokratinės sistemos (prašymų rinkimai, rekomendacijos, nukreipimai). Išėjęs iš pataisos namų jis pirmiausia turės rūpintis gyvenamosios vietos paieška, pašalpos gavimu. Be to, jei nepavyks iš karto sutvarkyti savo reikalų, vėl bus seni draugai ir nauja bausmė, o šito teigia nenorintis. Nurodo, kad jam atėjo laikas keisti gyvenimo būdą.
Skunde teigiama, kad pataisos namuose vyrauja bedarbystė, vykdomųjų raštų neturi iš ko dengti, kadangi jam skiriama pašalpa sudaro 11 eurų, iš kurių turi sumokėti už elektrą, kurią sunaudoja televizorius. Teigia neturintis už ką sau higienos priemonių nusipirkti, juo labiau nėra galimybės padėti savo dukrai. Būdamas laisvėje ir dirbdamas pagal suvirintojo – kalvio specialybę, galėtų po truputį dengti skolą. Teigia norintis rūpintis dukra, išgyvenantis dėl jos ateities, todėl privalo per likusius 15 mėnesių įsigyti garantiją, kad nepriklausys nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2017 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-45 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta.
Šiuo metu galiojanti BVK 157 numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis A. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, vien jų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas išsamiai įvertino visus reikšmingus duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo asmenybe, ir padarė pagrįstą išvadą, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis A. Š. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Papildomai pažymėtina, jog, vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš paminėtų 96 balų statiniai veiksniai sudaro 45 balus (sumažinti galimybės nėra), o dinaminiai veiksniai – 51 balas (yra galimybė mažinti). Kaip jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, A. Š. praeityje teistas net 14 kartų, amžius pirmojo nusikaltimo metu – 16 metų, būdingas nusikalstamų veikų modelis. Nuteistajam tris kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (du kartus bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas) ir du kartus – lygtinis paleidimas (vieną kartą lygtinis paleidimas panaikintas, pasiunčiant atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį), vieną kartą taikyta amnestija. Pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog A. Š. teismo jam jau ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Nors savo elgesio priežastis nurodė tam tikrus išorinius veiksnius (šeimos netekimas, jaunas amžius ir pan.), tačiau teismas pagrįstai akcentavo, jog nusikalstamas veikas nuteistasis daro ir toliau, nepaisant to, kad tam tikros jo nurodytos aplinkybės yra pasikeitusios ir asmuo jau yra brandaus amžiaus. Ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis ir psichiką veikiančiomis medžiagomis laikytini vieni iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio elgesio riziką. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017).
Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas taisytis, jo norą gydytis nuo priklausomybės ligų, siekį rūpintis savo dukra, tačiau tai negali būti pakankamas ir objektyvus pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gydymasis reabilitacijos centre nėra niekaip apribotas laike ir neužkerta nuteistajam galimybės ten vykti jau atlikus bausmę. Tuo tarpu, nuteistojo pateikiamos priežastys, kad praktiškai tai nebus įmanoma padaryti, laikytinos neobjektyviomis. Nuteistasis nurodo, kad laisvėje yra seni draugai, kad gali sulaukti naujos bausmės, taigi reiškia, kad gali vėl nusikalsti. Tokios aplinkybės tik sustiprina teismo nuomonę, kad nuteistasis savo elgesio nėra pakeitęs tiek, kad, išėjęs į laisvę, gyventų dorai ir gali būti toliau taisomas būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistasis nurodo, kad, būdamas laisvėje, dirbs pagal įgytą specialybę, siekdamas padėti savo dukrai, tokie planai, teismo vertinimu, yra pakankamai nekonkretūs ir kelia abejonių. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, ir kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, turėdamas galimybę, laisvėje niekada oficialiai nedirbo. Taigi tokios aplinkybės, paties nuteistojo abejonės dėl jo sugebėjimo atsispirti ankstesniam gyvenimo būdui, kelia abejonių nuteistojo pasiruošimu gyventi laisvėje.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. Š. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59-45 netaikyti lygtinio paleidimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.