- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-291-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02674-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- A. L. B., I. B., G. N., S. B., V. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3098-847/2019 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei G. L., tretiesiems asmenims A. L. B., I. B., G. N., S. B., V. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl I. B. tėvystės nuginčijimo Ž. B. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. teismo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl I. B. tėvystės nuginčijimo, praleistą dėl svarbių priežasčių, nustatyti, kad Ž. B. nėra I. B. biologinė duktė, o I. B. nėra Ž. B. biologinis tėvas, panaikinti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo dalį, kurioje Ž. B. tėvu įrašytas I. B..
2. Nurodė, jog ieškovo motina L. D. ir tėvas I. B. nebuvo sudarę santuokos, I. B., gyvendamas su ja faktinėje šeimoje, turėjo artimų santykių su atsakove. (duomenys neskelbtini) metais G. L. gimė dukra ir I. B., manydamas, kad tai jo dukra, pripažino tėvystę pareiškimu. Paaiškino, kad kilus abejonėms dėl tėvystės, I. B. atliko DNR tyrimą, kuris parodė, jog nėra biologinis Ž. B. tėvas. Teigė, jog dėl sunkios ligos I. B. laiku nesikreipė į teismą, o po jo mirties palikimą priėmė ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino.
4. Įvertinęs medicininius dokumentus, liudytojos K. G., trečiojo asmens G. N., ieškovo atstovės pagal įstatymą L. D. paaiškinimus dėl I. B. noro nuginčyti tėvystę, atsižvelgęs į I. B. savo iniciatyva atliktą DNR tyrimą, jo mirtį praėjus keliems mėnesiams pasibaigus senaties terminui kreiptis į teismą, pripažino, kad dėl savo ligos I. B. negalėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir I. B. praleistą terminą dėl I. B. tėvystės nuginčijimo Ž. B. atžvilgiu, praleistą dėl svarbių priežasčių – I. B. ligos, atnaujino.
5. Patenkino ieškovo prašymą nustatyti, kad Ž. B. nėra I. B. biologinė dukra, o I. B. nėra biologinis Ž. B. tėvas, nes teisiškai neįpareigojantis DNR tyrimas parodė I. B. nesant Ž. B. tėvu, teismo nutartimi paskirta DNR ekspertizė leido daryti išvadą, jog miręs I. B. nėra Ž. B. biologinis tėvas.
6. Nustatė, kad iki (duomenys neskelbtini) metais atlikto DNR tyrimo, I. B. pagal galimybes rūpinosi Ž. B. kaip savo dukra, tačiau po atlikto tyrimo I. B. nustojo rūpintis mergaite. Pažymėjo, jog apie mergaitę I. B. šeimos nariai sužinojo tik atsakovei iškėlus bylą dėl išlaikymo priteisimo, pati atsakovė nedėjo pastangų, kad dukra bendrautų su I. B. motina, tėvu, seserimis, broliu, kitais giminaičiais, nedėjo pastangų, kad Ž. B. ryšys su tėvo šeima būtų išsaugotas.
7. Teismas įvertino ir pačios mergaitės nuomonę apie tėvą, ryšį, prisiminus ir padarė išvadą, kad į mergaitės pateiktus parodymus galima tik atsižvelgti taip, kaip ji išdėstė savo šeimos suvokimą piešinyje.
8. Pažymėjo, kad atsakovė nedėjo maksimaliai pastangų, kad būtų apsaugoti mergaitės interesai netekus tėvo, o nutraukus Ž. B. gautą našlaičio pensiją, teismui nuginčijus I. B. tėvystę jos atžvilgiu, neatimtų teisės, nustačius mergaitės biologinį tėvą, kreiptis į jį ir reikalauti išlaikymo priteisimo. Atsižvelgęs į Ž. B. amžių, nenustačius jos susiformavusių socialinių ryšių su I. B. ir jo aplinka, teismas konstatavo, kad, nuginčijus tėvystę, jos socialiniai ryšiai nebus pažeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė G. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Teigia, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Paaiškina, jog liudytojas A. L. aiškino, kad I. B., vieną mėnesį prieš mirtį, darbavosi sode, ryškių sveikatos pokyčių nebuvo, I. B. turėjo abejonių dėl pripažintos Ž. B. tėvystės, tačiau po (duomenys neskelbtini) metais atlikto DNR tyrimo abejonių jam nebeliko. Liudytoja K. G. paaiškino, kad I. B. žinojo tėvystės nebuvimo faktą jau prieš du metus, liudytoja L. D. paaiškino, kad I. B. bloga buvo tik paskutinę pusę metų prieš mirtį, liudytoja V. M. nurodė I. B. teikus išlaikymą mergaitei. Atkreipia dėmesį, jog liudytoja ir I. B. dukra paaiškino, kad po atlikto tyrimo, kuris paneigė biologinę tėvystę, tėvui nukrito našta, buvo laimingas. Tvirtina, kad vieninteliai objektyvūs įrodymai patvirtina I. B. sveikatai pablogėjus tik pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teigia, kad I. B. piktnaudžiavo alkoholiu ir tai turėjo įtakos jo sveikatai, nors teismas pripažino jam neturėjus sveikatos kreiptis ar išreikšti valią dėl tėvystės nuginčijimo.
11. Pažymi, jog I. B. pasirašytas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo buvo patvirtintas notariškai, todėl teigia, kad notaras paaiškino I. B. tokio dokumento teisines pasekmes, civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai taip pat paaiškino tokio dokumento pasirašymo teisines pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad I. B. nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė atitinkamas pareigas ir teises, kuriomis naudojosi kaip suprato tinkamai iki pat mirties.
12. Mano, jei I. B. būtų turėjęs norą panaikinti Ž. B. įrašą apie tėvą, būtų kam nors pasisakęs ar kreipęsis tokio noro įgyvendinimu. Pažymi, jog nei vienas liudytojas nenurodė, kad I. B. norėjo nuginčyti tėvystę, priešingai, jis aktyviai naudojosi savo teisėmis ir vykdė pareigas pagal galimybes ir supratimą, kreipėsi daug kartų į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, reikšdamas nepasitenkinimus, susijusius su vaiku, ir siekė, kad vaikas neišvyktų su motina į užsienį.
13. Teigia, jog teismas netinkamai interpretavo nepilnametės Ž. B. piešinį ir padarė subjektyvias išvadas dėl vaiko suvokimo apie tėvą.
14. Tvirtina, kad ieškovo motina ir tretieji asmenys tyčiojosi iš jos, žemino, yra nusiteikę prieš apeliantę. Pažymi, jog tik išvadą teikianti institucija pagrįstai nurodė, kad vaikas negali likti be tėvo.
15. Tvirtina, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos tėvystės nuginčijimo bylose.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
17. Nurodo, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo nustatė, kad interneto portale atsakovas atnaujino skelbimą dėl transporto priemonių nuomos, todėl tvirtina, jog atsakovas klaidino teismą dėl savo bendrovės sezoniškumo. Teigia, kad transporto priemonių atsakovo nuoma gali būti vykdoma visus metus, todėl ir atsakovo pajamos gali būti didesnės.
18. Trečiasis asmuo A. L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.
19. Nurodo, jog sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad, nors ir liudytojų parodymai skirtingi, geriausiai tikrąją padėtį žinojo šeimos nariai, išskyrus I. B. tėvą, o po teismo posėdžio pasakytas sakinys buvo vaizdingo, o ne įžeidžiančio pobūdžio.
20. Trečiasis asmuo G. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
21. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl jos tėvo I. B. geros sveikatos prieš mirtį. Paaiškina, jog tėvas I. B. sunkiai sirgo paskutinius du metus ir negalėjo dirbti, nevairavo automobilio, o sode galėjo būti, nes ten buvo jo mėgstamiausia vieta.
22. Teigia, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir sprendime nurodė teisingas išvadas.
23. Nurodo, jog išvadą teikianti institucija tik formaliai gina vaiko teises ir jie nematė, kaip G. L. neprižiūrėjo savo dukros, kai vykdavo dažni išgėrimai pas ją su vyrų kompanijomis.
24. Teigia, kad Ž. B. neliko be tėvo, ji turi jį, kurį G. L. turi žinoti ir jos dukra privalo žinoti. Pažymi, jog šiuo metu Ž. L. gyvena šeimoje kartu su atsakovės draugu M. K. ir mergaitė jį laiko tikruoju tėvu, o mergaitės migloti prisiminimai apie bendravimą su I. B. greičiau įsivaizdavimas, paremtas iš aplinkinių pasakojimų. Mano, kad teismo sprendimas nepažeidžia vaiko intereso, nes motina gal bus priversta surasti tikrąjį biologinį tėvą, kad mergaitė ateityje žinotų su kuria šeima ji turinti kraujo ryšį.
25. Teigia, jog G. L. apgaulės ir šantažo būdu privertė I. B. suteikti jo pavardę mergaitei.
26. Nurodo neturinti galimybių susipažinti su pateiktomis panašaus pobūdžio bylomis, tačiau mano, kad to paties sprendimo esant panašioms, bet ir skirtingoms, aplinkybėms taikyti negalima.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
28. Paaiškina, jog I. B. buvo labai prastos sveikatos ir fizinio darbo negalėjo dirbti, todėl apeliacinio skundo teiginiai, paremti liudytojo A. L. paaiškinimais, nepagrįsti.
29. Tvirtina, kad nėra nusistačiusi prieš G. L. ir pažymi, jog G. L. niekada nebandė susisiekti ar supažindinti su savo dukra.
30. Paaiškina, jog I. B. nėra biologinis G. L. dukters tėvas, tą parodė atlikti su DNR tyrimai, jis niekada su G. L. negyveno kartu, atsakovė buvo išvykusi į užsienį, susirado draugą, todėl mergaitė gali atsiminti I. B. tik iš aplinkinių pasakojimo. Teigia, kad atsakovės duktė šiuo metu turi besiformuojančius socialinius ryšius su dabartiniu atsakovės draugu, turi biologinį tėvą, kurį neigia arba slepia.
Atsiliepimas
31. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.
32. Teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškina, jog brolis I. B. jam yra sakęs, kad Ž. B. nėra jo duktė, 2016 metais jo sveikata jau buvo kritinė, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Pažymi, kad prieš I. B. mirtį, G. L. nelankė jo nei ligoninėje, nei dalyvavo laidotuvėse.
33. Ieškovas A. B., atstovaujamas įstatyminis atstovės L. D., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.
34. Teigia, jog teismas pagrįstai vadovavosi medicininiais dokumentais, spręsdamas apie I. B. sveikatos būklę, kuri nuo 2016 metų ėjo vis blogyn, o liudytojų A. L., L. D. paaiškinimai nėra objektyvūs ir tikslūs, nes jie negali objektyviai įvertinti ligonio sveikatos būklės, tiksliai atsiminti datų, be to jie nėra I. B. šeimos nariai ir negalėjo žinoti tikslios I. B. sveikatos būklės.
35. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad I. B. nebuvo išreiškęs valios dėl tėvystės nuginčijimo, nes tai patvirtino liudytojos K. G., trečiojo asmens G. N., ieškovo atstovės pagal įstatymą paaiškinimai, savo iniciatyva atliktas DNR tyrimas, o tai, jog I. B. piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo jokios įtakos teismo sprendimui.
36. Sutinka su teismo išvada dėl I. B. nebuvimo biologiniu Ž. B. tėvu.
37. Pažymi, jog iki DNR tyrimo atlikimo, ieškovo įstatyminė atstovė, liudytojai K. G., L. D. paaiškino, kad I. B. rūpinosi mergaite ir pagal išgales teikė išlaikymo, tačiau po tyrimo nebeteikė Ž. B. išlaikymo, neaugino jos kaip savo dukters, nesidomėjo ja ir reguliariai nelankė jos. Teigia, kad mergaitė savo tėvo nepažino, jo nelaikė tėvu dėl savo jauno amžiaus.
38. Tvirtina, kad apeliantė negynė savo dukters interesų, nes nutraukė civilinę bylą dėl išlaikymo Ž. B. priteisimo iš I. B., nors teigė, jog I. B. neteikė reguliaraus išlaikymo mergaitei, nepriėmė I. B. palikimo Ž. B. vardu, apeliantė neužmezgė ryšių su I. B. šeima. Teigia, jog toks apeliantės elgesys susiformavo dėl to, kad G. L. žinojo I. B. nesant Ž. B. tėvu nei biologine, nei socialine prasme, o tėvystę siekia išsaugoti tik dėl vaiko gaunamos našlaitės pensijos.
39. Nurodo, jog G. L., gindama savo vaiko interesus, nuginčijus tėvystę, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes tik ji gali nurodyti asmenį, galintį būti Ž. B. tėvu. Tvirtina, kad Ž. B. turi teisę žinoti ir pažinti savo tikrąjį tėvą ir turėti galimybę su juo užmegzti socialinius ryšius, gauti išlaikymą. Pabrėžia, kad Ž. B. neturi ir neturės socialinių ryšių su I. B., nes jis miręs, jo šeimos nariai aiškiai išreiškė savo poziciją apeliantės ir jos dukros atžvilgiu, todėl jokie Ž. B. socialiniai ryšiai su I. B. šeimos nariais jau negalimi.
40. Pažymi, kad apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas nenukrypo nuo teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
42. Nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvais gimimo liudijime įrašyti I. B. ir L. D.. Ž. B. gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)jos motina įrašyta G. L., tėvu – I. B., įrašo pagrindas – bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) r. CMS. I. B. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)pareiškimas, kuriuo jis prašo pripažinti ir įrašyti jį vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), pagal VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės išduotą (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu, įrašyti vaiko gimimo įraše žinias apie tėvą ir suteikti dukrai pavardę B., patvirtintas notarės ir pateiktas Civilinės metrikacijos skyriui. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), medicininiame mirties liudijime tiesioginė mirties priežastis nurodytas lėtinis kepenų nepakankamumas.
43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148 str., 3.150 str.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ir kt.).
44. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju vaiko tėvystę ginčija ieškovas A. B., įpėdinis mirusiojo I. B., kuris (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)pareiškimu sutiko būti įrašytas Ž. B. tėvu (CK 3.149 str. 3 d.).
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su I. B. sveikatos būkle, jo siekiu nuginčyti tėvystę bei atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) m. birželio 2 d. atliktą I. B. iniciatyva DNR tyrimą, kaip ieškinio senaties pradžią, padarė išvadą, kad terminas pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nusprendė šį praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes nagrinėjamoje byloje yra pagrindas padaryti priešingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo nuo vaiko, Ž. B., gimimo datos ir praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
46. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
47. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; (duomenys neskelbtini) m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/(duomenys neskelbtini); ir kt.).
48. Trečiasis asmuo I. B., I. B. sesuo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad G. L. besilaukiant Ž. B., A. L. B. paklaustas apie būsimą vaiko tėvą, I. B. paneigė savo tėvystę ir jokių ketinimų būti tėvu neturėjo. G. N., I. B. duktė, atsiliepime į ieškinį teigė, jog jos tėvas I. B. buvo šantažuojamas G. L. suteikti Ž. B. savo pavardę ir būti įrašytam mergaitės tėvu. S. B., I. B. duktė, savo atsiliepime į ieškinį, taip pat nurodė G. L. galėjus priversti I. B. priimti sprendimą dėl tėvystės prieš jo valią. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog I. B. vaiko gimimo dieną turėjo būti žinoma ar buvo žinoma, kad ne jis yra Ž. B. biologinis tėvas ir būtent nuo mergaitės gimimo datos prasidėjo senaties termino eiga (CK 1.127 str. 1 d.; CPK 185 str.). Kolegija pabrėžia, jog savo iniciatyva atliktas DNR tyrimas tik patvirtino I. B. manymą jam nebuvus Ž. B. biologiniu tėvu, tačiau tai nereiškia senaties termino eigos pradžios. Išankstinio DNR tyrimo atlikimas laikomas tik įrodymų rinkimu dėl tėvystės paneigimo. Kadangi I. B. yra miręs, byloje dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti tikrosios I. B. valios dėl tėvystės, todėl negalima atmesti ir tai, jog I. B. norėjo likti tėvu, nepaisant atlikto DNR tyrimo.
49. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
50. Sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kolegija išanalizavo byloje esančius medicininius dokumentus dėl I. B. sveikatos būklės, liudytojų paaiškinimus. Sutinka, kad I. B. sveikatos būklė dėl jam diagnozuotos ligos buvo prasta, pagal Nacionalinio vėžio instituto pateiktą informaciją, 2016 metais I. B. negalėjo būti operuojamas, jam buvo rekomenduotas simptominis gydymas. Tačiau į ligoninę I. B. buvo paguldytas tik paskutinėmis savaitėmis iki mirties. Liudytojai K. G., L. D., V. M., A. M., Ž. L. teismo posėdžių metu paaiškino, kad po vaiko gimimo I. B. lankė mergaitę, atveždavo žaislų, maisto, kitų daiktų (CPK 185 str.).
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 48, 50 punktus, apibendrina, kad I. B. dar iki Ž. B. gimimo vertino, kad jis nėra G. L. šio vaiko biologinis tėvas, jo sveikata nevertinama kaip buvusi tokios būklės, kad trukdė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ar įgalioti kitą asmenį tvarkyti būtinus tam dokumentus, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui nuginčyti tėvystę, kurią pats I. B. pripažino (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)pareiškimu (CPK 78 str., 185 str.). Pastebima, jog DNR tyrimo duomenys I. B. buvo žinomi (duomenys neskelbtini) m. birželį, jis mirė praėjus daugiau nei metams.
52. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Nustatyta, kad ieškinio senaties terminas nuginčyti I. B. tėvystę Ž. L. atžvilgiu praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o apeliantė G. L. reikalavo ieškinio senatį taikyti, teisėjų kolegija nusprendžia ieškinį atmesti dėl minėtos priežasties. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl socialinės tėvystės egzistavimo.
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
54. Kadangi šalims buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –A. B. ieškinį atmesti.