Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė nuteistajam sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. Z. civilinės ieškovės J. J. naudai priteista 154,99 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės

1. M. Z. nuteistas už tai, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. spalio 12 d., apie 12.25 val., daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme atvirai, matant pačiam nukentėjusiajam ir kitiems asmenims, iš D. V. rankų ištraukė T. J. priklausančią elektroninę cigaretę „RX GEN3“, kurios vertė 50 eurų, su keitikliu „PHARAON RDA“, kurio vertė 5 eurai, ir 3 baterijomis „Sony VTC6“, kurių bendra vertė 20 eurų, po to iš T. J. rankos ištraukė J. J. priklausančią garso kolonėlę „JBL CHARGE3“, kurios vertė 154,99 euro, ir pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, T. J. priklausantį 75 eurų vertės ir J. J. priklausantį 154,99 euro vertės, turtą. Šiais veiksmais M. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

V. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

5. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis iš esmės nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė.

6. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę bei nustatė jos dydį. Patikrinus baudžiamąją bylą apelianto skundo motyvų aspektu apygardos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

7. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. Z. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas tyčinis, apysunkis nusikaltimas savanaudiškais motyvais prieš du asmenis, vienas iš kurių nepilnametis, atlikti įžūlūs, kitus asmenis niekinantys veiksmai. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir gailisi) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas). Pažymėtina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino M. Z. asmenybę: apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas kelis kartus teistas, iš esmės už analogiškas veikas: 2016 m. spalio 6 d. už viešosios tvarkos pažeidimą, 2017 m. liepos 3 d. teistas už plėšimą, 2017 m. liepos 21 d. teistas už vagystę, 2018 m. liepos 3 d. teistas už plėšimą ir vagystę, baustas administracine tvarka (b.l.92-106), būdamas darbingo amžiaus niekur nedirbo ir nesimokė, todėl laikytina, kad pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio jis neturi. Šie duomenys, o taip pat ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nuteistojo M. Z. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

8. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl M. Z. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nuteistajam nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, M. Z. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nuteistajam paskirdamas galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį, todėl nėra pagrindo teigti, jog M. Z. teismo parinkta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pakeitus jam paskirtos bausmės rūšį į laisvės apribojimo bausmę, jis galėtų mokytis ir dirbti nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, kaip jau paminėta šioje nutartyje nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nuolat pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, todėl jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

9. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Z. apeliacinį skundą atmesti.