Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-13 · Administracinė byla Nr. I-2390-406/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-604-858/2016Nutartis · 2016-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
I-2390-406/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00075-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2390-406/2016Proceso Nr. 3-62-3-00075-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

raštinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 17000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5-7) bei skundo papildyme (b.l. 32-39) nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. jis bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurioje kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir prilygo kankinimui. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, be to dalį ploto užėmė kameroje esantys baldai. Pažymėjo, kad kameros buvo prastos būklės ir jose buvo per mažai baldų daiktams susidėti, žiemos metu buvo šalta, rudens metu - drėgna, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Akcentavo, jog kamerose baldai netinkami naudojimui, taip pat jose nebuvo šilto vandens, sanitarinis mazgas ir dušas įrengti netinkamai, pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži. Teigė, kad dėl 15 kameroje vykusio remonto buvo perkeltas nuo 2015 m. balandžio 6 d. (4 dienoms) ir 2015 m. gegužės 20-26 dienomis bausmę atlikti į kratų kambarį, kuriame nebuvo tualeto, radijo taško, ventiliacijos, spintelių. Pareiškėjo nuomone, dėl įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų jam kalint nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, jis patyrė didelę emocinę ir psichologinę įtampą, fizinius nepatogumus, buvo pažeistos jo teisės ir padaryta neturtinė žala. Prašo iš atsakovo priteisti 17000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu bei papildomu atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 9-13, 48-52). Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atlikinėjo baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 15, Nr. 4 ir Nr. 11, bei kamerų tipo patalpose Nr. 6, Nr. 3, Nr. 7, Nr. 10 bei karantino patalpoje Nr. 2. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotai nėra niekur reglamentuojami, o sanitarinio mazgo kabinos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus visose kamerose įrengtos pagal reikalavimus. Pataisos įstaigos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, patikrinimo aktais nustatyta, kad apšvietimas, patalpų temperatūra atitinka teisinį reglamentavimą, o karšto vandens tiekimas į kameras niekur nėra reglamentuotas. Pažymėjo, kad pažeidimų dėl netvarkingos elektros instaliacijos pataisos namuose nėra užfiksuota, nuteistieji kamerose esantį inventorių nuolat gadina, todėl įstaiga, atsižvelgdama į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja, patalpų švara pagal teisinį reglamentavimą nuolat rūpinasi patys nuteistieji. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (Toliau tekste – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat buvo neužtikrintos higienos ir sanitarinės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m vienam žmogui.

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" (Žin., 2010, Nr. 41-1999) (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010) (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (Toliau tekste - Higienos norma HN 134:2015) sąvoka gyvenamoji patalpa apibrėžta kaip patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi. Teismas pažymi, kad Higienos normoje HN 134:2015 numatyti iš esmės analogiški reikalavimai Higienos normai HN 76:2010.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 9 d., nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. bei nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. bausmę atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15, kurioje plotas 8.58 kv. m, ir joje kalėjo dviese (b.l. 9-10, 15, 53). Taigi, vienam nuteistajam teko 4.29 kv. m gyvenamojo ploto, t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas, numatantis, jog kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3.6 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo pažeistas.

Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjas bausmę atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, kurios plotas 16.38 kv. m ir joje įrengtos 4 vietos. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad šioje patalpoje bausmę atliko trys nuteistieji (b.l. 10, 15), todėl vienam nuteistajam teko 5.46 kv. m gyvenamojo ploto, todėl reglamentuota ploto norma pažeista nebuvo.

Nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas bausmę atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11 vienas ir kurioje plotas buvo 7.61 kv. m. Kadangi pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 7.61 kv. m, todėl 3.6 kv. m gyvenamojo ploto norma taip pat nebuvo pažeista.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. karantino patalpoje Nr. 2 buvo vienas, šios patalpos plotas 36.73 kv. m ir joje įrengta 12 vietų (b.l. 10, 15). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko 36.73 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje, konstatuotina, kad pažeidimas reglamentuotai ploto normai nenustatytas.

Nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas 16.38 kv. m ir joje bausmę atliko keturiese, todėl kiekvienam nuteistajam teko 4.09 kv. m ir gyvenamojo ploto norma atitiko 3.6 kv. m reglamentuotą ploto normą.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. kovo 27 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 3, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. – Nr. 10, kurių plotas 16.38 kv. m, ir jose gyveno po keturis nuteistuosius (b.l. 10, 15). Taigi, vienam nuteistajam teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto, t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas, numatantis, jog kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3.6 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo pažeistas.

Nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 16.38 kv. m ir joje bausmę atliko dviese (b.l. 54), todėl kiekvienam nuteistajam teko 8.19 kv. m ir gyvenamojo ploto norma atitiko 3.6 kv. m reglamentuotą ploto normą.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. bausmę atliko kameroje Nr. 15, kurioje plotas 8.58 kv. m, ir joje kalėjo dviese (b.l. 54). Taigi vienam nuteistajam teko 4,29 kv. m gyvenamojo ploto, t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nebuvo pažeistas.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato, kad esančių patalpoje baldų ar inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo M. K. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog gyvenamosiose patalpose drėgna, taip pat nėra užtikrintas apšvietimas, temperatūra, tačiau iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 12 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 36-703 (7) matyti, kad tikrintų patalpų dirbtinė apšvieta atitinka normas, taip pat akte pažymėta, kad sumontuoti nauji liuminescenciniai šviestuvai ir HN 76:2010 22 punkto visi pažeidimai pašalinti (b.l. 63-64). Pagal Kauno visuomenės sveikatos patikrinimo aktą Nr. 36-88(7) nustatyta, kad buvo atliktas Pataisos įstaigos 1-o sektoriaus kamerų Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 15 patikrinimas dėl oro temperatūros, oro judėjimo greičio, santykinės drėgmės. Minėto patikrinimo metu buvo konstatuota, kad patalpų temperatūra buvo nuo 18oC iki 21oC atitiko normas (norma 18o-28oC), oro santykinė drėgmė buvo nustatyta nuo 42,8% iki 58,5% taip pat atitiko normas (norma 35-65%) (b.l. 67-69). 2016 m. kovo 2 d. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje Nr. 77-386 nurodyta, kad Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b.l. 44). Kad į gyvenamąsias patalpas tiekiamas centralizuotas šildymas matyti iš atsakovo pateiktų foto lentelių (b.l. 56, 57). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų prietaisų išdavimo, ar, kad įstaiga atsisakė juos išduoti. Į bylą atsakovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, oro trūkumo, t.y. iš atsakovo pateiktų kameros lango foto lentelių matyti, kad kameros yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b. l. 57, 61), t.y. konstatuotina Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimo atitiktis, kur pažymėta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Pareiškėjo teiginiai dėl karšto vandens kameroje nebuvimo bei dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini. Teisės aktai nenumato, jog kamerose turi būti karšto vandens tiekimo sistema, taip pat nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikščiojimo kiemelių, įrengtų Pataisos įstaigoje, plotų.

Pareiškėjas akcentuoja, jog kameros yra netvarkingos. Pažymėtina, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas ar kiti nuteistieji neatliko tinkamai savo pareigų, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose langai, baldai, gultai blogos būklės, elektros instaliacija netvarkinga. Į bylą atsakovo pateiktos foto lentelės patvirtina, kad gyvenamosios patalpose esantys baldai bei langai yra tinkami naudojimui (b.l. 57, 60, 61), 2016 m. kovo 2 d. pažyma Nr. 77-386 patvirtina, kad elektros instaliacija baudos izoliatoriaus ir kemerų tipo patalpų kamerose yra tvarkinga, o Pataisos įstaiga gavusi pranešimus apie trūkumus ar gedimus, nedelsiant juos šalina (b.l. 44). Byloje nėra įrodymų, kad būtų fiksuoti pažeidimai dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.

Atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad gyvenamosiose patalpose buvo tik trys spintelės daiktams, maistui susidėti, kadangi byloje esančios atsakovo pateiktos foto lentelės patvirtina aplinkybę, kad kiekvienam nuteistajam yra skirta spintelė prie lovos daiktams ir yra spintelė prie stalo maistui susidėti (b.l. 57, 60). Pažymėtina, kad 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvuose (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“) numatyta, jog kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti kiekvienam nuteistajam skirta metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir stalas, maisto produktų spintelė arba lentyna (patalpoje 1 vienetas).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog tualetas buvo ne sėdimas, o tupimas, dažnai užsikimšdavo, nebuvo lentynėlių.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti įrengti kalinimo patalpose, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. O taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl savo sveikatos būklės, jog jis negali naudotis tupimu tualetu. Byloje esanti foto lentelė patvirtina, kad sanitariniame mazge yra įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti (b.l. 58, 59) ir tai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją dėl tualeto gedimų (užsikimšimo) remonto, o Pataisos įstaigos administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, gedimų, atmestini kaip neįrodyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų dušinės patalpos tvarkingos, dušinėje yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, pelėsio nėra (b.l. 44, 56). Nors pareiškėjas teigia, kad duše užsikemša nuotekos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Pataisos įstaigos administraciją dėl šios problemos, o Pataisos įstaigos administracija būtų atsisakiusi šį klausimą spręsti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo aspektu nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis nuo 2015 m. balandžio 6 d. (4 dienas) ir nuo 2015 m. gegužės 20 d. (7 dienas) bausmę atliko kratų kambaryje, kuriame nebuvo tualeto, radijo taško, ventiliacijos, spintelių, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas bausmę būtų atlikęs kratų kambaryje. Į bylą atsakovo pateiktoje 2016 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 41-5833 nurodyta, kad pareiškėjo teiginys dėl jo laikymo kratų kambaryje, neatitinka tikrovės (b.l. 54), todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl sanitarinio mazgo, radijo, ventiliacijos nebuvimo kratų kambaryje atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Iš į bylą pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad yra užfiksuoti nežymūs pareiškėjo sveikatos sutrikimai, t.y. odos bėrimai veido ir kaklo srityje (b.l. 24-30), tačiau teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas