- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-483-190-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02553-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Angelė Ikasalienė
- Nuteistasis
- S. Š.
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-190/2013
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02553-2011-9
2013 m. rugsėjo 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir jam skirta 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Priteista iš S. Š. 2409,65 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai devyni litai 65 ct) UAB „Omnitel“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o būtent:
2011-04-30, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), apsimetęs V. I., sudarė su UAB „Omnitel“ sutartį OM 1003263, naudotis mobiliojo interneto ryšio paslaugomis 36 mėn., kurios pagrindu paėmė už 1 Lt nešiojamą kompiuterį „Samsung RV 510“ serijinis Nr. ZVHX93AZA00322, kurio vertė 2009 Lt, su modemu „Nokia CS-17 I. S.“, kurio vertė 199 Lt ir iki 2011-10-14 neatsiskaitęs pasinaudojo mobiliojo interneto ryšio paslaugomis už 202,65 Lt, taip apgaule padarydamas UAB „Omnitel“ 2409,65 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1359-199/2013 ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti jos vykdymą.
Nuteistojo teigimu, jam paskirta bausmė yra neteisinga, nes suvaržo jo laisvę daugiau nei priklausytų, yra per griežta, neadekvati konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, realiai sukeltai žalai bei kitoms bylos aplinkybėms. Bylą nagrinėjęs teismas, nors ir nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis iš karto prisipažino apie savo padarytą nusikalstamą veiką, savo kaltės neneigė ir neginčijo, nuoširdžiai gailisi, o tokį priešingą teisei elgesį - vertina neigiamai ir smerkia, tačiau skirdamas bausmę į ją visiškai neatsižvelgė. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog jis sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir ketina jį padengti artimiausiu laiku.
S. Š. taip pat pažymi, kad šiai dienai yra dalinai atlyginęs nukentėjusiajam UAB „Omnitel” padarytą žalą. Tikina, kad jis stengsis taisytis ir kabintis į gyvenimą, nenusikalsti, būti doru ir sąžiningu piliečiu, pavyzdingu tėvu savo vaikams, ketina įsidarbinti autoservise darbininku, nes sulaukė tokio darbo pasiūlymo. Būsima darbovietė, anot apelianto, gali pateikti jo, kaip atlikusio būsimo darbo vietoje faktinę praktiką, charakteristiką. S. Š. įsitikinimu, visos šios aplinkybės turi reikšmės skiriant bausmę, t.y. jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Taigi, S. Š. prašo atsižvelgti į tai, jog jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra labai didelė, jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, padarytą žalą iš dalies atlygino, ketina dirbti (faktiškai dirba, tačiau darbdavys, būdamas netikras dėl darbuotojo ateities, vengia sudaryti rašytinę darbo sutartį), turi mažamečių vaikų ir yra šeimos galva, ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jos vykdymą atidėti.
Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog valstybės skirta gynėja jį gynė netinkamai, t.y. nepateikė bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų, kurie būtų turėję esminės reikšmės bausmės skyrimui (pažymos apie šeimos sudėtį).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo S. Š. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
S. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Skirdamas bausmę S. Š., pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.
S. Š., būdamas pakankamai jauno amžiaus, teistas net penkiolika kartų už turtinius nusikaltimus, nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei kitus, taip pat baustas administracine tvarka (b.l. 55-59). Tai, kad S. Š. ir vėl nusikalto rodo, kad jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismo S. Š. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta per griežta, nes ji artima sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti S. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat nėra pagrindo. Kaip jau minėta aukščiau, jis praeityje teistas penkiolika kartų, daugiausiai – už nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos ir laisvės atėmimo, ir arešto bausmės, taip pat baudos, tačiau jis ir vėl nusikalto. Nuteistasis S. Š. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą, nes iš ankstesnių teistumų S. Š. teigiamų išvadų nepadarė ir nėra linkęs taisytis.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu S. Š. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikų pavojingumą.
Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme valstybės skirta gynėja jį gynė netinkamai, t.y. nepateikė bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų, kurie būtų turėję esminės reikšmės bausmės skyrimui (pažymos apie šeimos sudėtį). Teisėjų kolegija pažymi, jog advokatė D. Dereškevičienė atvyko į teisiamąjį posėdį, uždavė klausimus S. Š., pasakė baigiamąją kalbą, o baudžiamojoje byloje yra pažyma apie asmens duomenis, kurioje yra nurodyti sutuoktiniai bei vaikai, t.y. iš jos matyti S. Š. šeimyninė padėtis.
Apeliaciniame skunde S. Š. teigia, jog jo atskyrimas padarytų didelę žalą šeimai, ypač vaikams, prašo atsižvelgti į tai, kad jis iš dalies atlygino UAB „Omnitel“ padarytą turtinę žalą, turi galimybę įsidarbinti, nes sulaukė darbo pasiūlymo ir darbovietė galėtų pateikti charakteristiką, nes jis jau atliko praktiką. Tačiau, nors ir apeliaciniame skunde S. Š. nurodė, jog šiuos faktus patvirtinančias pažymas pateiks bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė, o pats, būdamas tinkamai informuotas apie 2013-09-10 bei 2013-09-24 įvyksiančius teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme, abu kartus į juos neatvyko. Be to, net ir esant šioms apelianto nurodytoms aplinkybėms teisingoms, tai, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.