Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės E. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl nenukreipimo išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., antstolis A. B., antstolis A. L., antstolė V. Š., antstolė D. P., DNSB (duomenys neskelbtini) , VŠĮ ŠRATC, R. B., UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Šiaulių energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Ignitis“, VSDFV Šiaulių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl nenukreipimo išieškojimo į paskutinį skolininkės (pareiškėjos) gyvenamąjį būstą.

11. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas išieškojimas išieškotojų UAB „Šiaulių energija“, VMI, UAB „Ignitis“, VSDFV Šiaulių skyrius naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), skolos likutis yra 1053,62 Eur ir antstolio vykdymo išlaidos 432,46 Eur. Antstolės E. R. kontoroje vykdomas išieškojimas kreditoriaus DNSB (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), skola ir vykdymo išlaidos sudaro 1358,45 Eur. Antstolio A. L. kontoroje vykdomas išieškojimas VŠĮ ŠRATC naudai 107,93 Eur sumai; UAB „Šiaulių vandenys“ naudai - 134,55 Eur sumai ir 97,37 Eur sumai, bei antstolio vykdymo išlaidos. Antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas R. B. naudai 5968,00 Eur ir 767,45 Eur antstolio vykdymo išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolės D. P. kontoroje vykdomas išieškojimas VŠĮ ŠRATC naudai yra 171,98 Eur skola ir antstolio vykdymo išlaidos 30,66 Eur. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Skolininkė S. S. nuo 2021 m. birželio 19 d. gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai S. S. gimė dukra U. S.. Duomenų apie vaiko tėvą nėra. U. S. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 11 d. Skolininkė yra registruota Užimtumo tarnyboje. S. S. adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo dukra U. S.. Iš antstolės E. R. turto arešto akto 2021-07-14, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad areštuotas pareiškėjai priklausantis butas 18 m², adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto aktu apribojo disponavimo teisę šiuo turtu. Kito turto pareiškėja neturi.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė šiai bylai aktualią Kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja (skolininkė) neatitinka visų šios nutarties keturioliktame punkte nurodytų sąlygų, kadangi priverstinai yra išieškomos ir skolos, nesusijusios su komunaliniais patarnavimais ir šios skolos neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties.

16. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas skolininkės piktnaudžiavimas, teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkė viena augina tik vienerių metų neįgalų vaiką – U. S., kuriam reikalinga speciali priežiūrą, ši aplinkybė laikinai riboja jos galimybes susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas.

17. Vertinant proporcingumo principą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bylose dėl priverstinio būsto pardavimo yra nurodęs, kad teisės į būsto neliečiamybę kontekste tai sukelia panašias pasekmes kaip priverstinis iškeldinimas iš būsto (be to, buto pardavimas iš varžytynių yra prielaida vėlesniam asmens iškeldinimui), todėl šioms byloms taikomi tie patys principai (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Sagvolden prieš Norvegiją, peticijos Nr. 21682/11, par. 140), dėl to teisėjų kolegija remiasi EŽTT išaiškinimais, pateiktais bylose dėl iškeldinimo. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pusė pareiškėjos skolų susidarė dėl buto išlaikymo įsiskolinimų. Pareiškėja byloje neįrodė, kad likusios skolos (nepriskirtinos būsto komunaliniams patarnavimams) galėtų būti priskiriamos prie kitų galimų buto aptarnavimo paslaugų. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas siejamas su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis ir bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas šiuo aspektu iš viso nepasisakė ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Taip pat sutiktina su apeliante, kad teismas nepasisakė dėl kitų skolininkės (pareiškėjos) turimų kreditorių, kaip tai pažeidžia išieškotojo DNSB (duomenys neskelbtini) interesus kitų kreditorių (teikiančių komunalines paslaugas bei energijos išteklius) atžvilgiu, kadangi vieninteliam išieškotojui DNSB (duomenys neskelbtini) draudžiamas skolos išieškojimas iš skolininkės turto. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas nereiškia skolininkės atleidimo nuo jos turimų įsipareigojimų, todėl turi būti įvertintos skolininkės galimybės ateityje padengti įsiskolinimus kitais būdais.

19. Pažymėtina, kad pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog išieškomas sumas galima išieškoti iš pareiškėjos pajamų ir šiuo aspektu pareiškimas nevertintas (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog vykdomosiose bylose atliekamas išieškojimas viršija įstatyme numatytą sumą (CPK 663 straipsnio 3 dalis).

20. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl atskirojo skundo pagrindu panaikinama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis ir klausimas dėl nenukreipimo išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl

nenukreipimo išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.