Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 5000 neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, 1-ame lokaliniame sektoriuje, 5-tame būryje, 3-oje ir 5-oje gyvenamosiose patalpose, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. – 13-tame būryje, 4-tame miegamajame. Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, jam tekęs gyvenamasis plotas neviršijo net 3 kv. m. Nebuvo patalpoje įrengtos rūkymui skirtos vietos, tik lauke kabojo ženklas ant sienos „vieta rūkymui“, kur nebuvo nei stogelio, ir šia vieta nebuvo galima naudotis esant blogam orui ar žiemos, nakties metu. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo apie 400 kv. m, vienu metu juo naudotis galėjo tik 200 nuteistųjų, kadangi trūko ploto. Prausykloje buvo įrengtos 9 prausimosi vietos naudotis 200 nuteistųjų. Tualetas buvo atskiroje patalpoje, jame įrengti 5 unitazai, tinkamai neatitverti vienas nuo kito. Vanduo nenuplaudavo išmatų arba nuplaudavo blogai, unitazai dažnai užsikimšdavo. Duše buvo 20 kabinų, duše galima buvo praustis vieną kartą per savaitę, penktadieniais 15–18 val., todėl per šį laiką 200 nuteistųjų negalėdavo normaliai nusiprausti. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo įrengta pakankamai prausyklų, unitazų ar pisuarų, kaip numato teisės aktai, ir taip buvo pažeidžiamos jo teisės. Pastatas, kuriame jis gyveno, buvo avarinės būklės, seniai atliktas remontas. Vidutinė temperatūra žiemą gyvenamosiose patalpose neviršijo 13°C. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų. Pareiškėjas teigė, kad jeigu Alytaus pataisos namai būtų veikę taip, kaip numato teisės aktai, jam nebūtų reikėję kankintis perpildytose patalpose, patirti didelį psichologinį sukrėtimą, nepablogėtų jo sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija (b. l. 2–7). Skunde nurodė, kad jis skundžiasi dėl nežmoniškų sąlygų 5-tame būryje, Nr. 53, Nr. 52, ir 13-to būrio 4-tame miegamajame. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės (b. l. 7). Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (toliau – atsikirtimas) teigė, kad jis nuo 2014 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas 5-tame būryje, 3-ame miegamajame, vėliau perkeltas tame pačiame būryje į 2-ą miegamąjį, minėtuose miegamuosiuose buvo po 20 miegamųjų vietų, lovų skaičius iki 12 miegamųjų vietų buvo sumažintas tik 2016 m. liepos mėn.; nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. jis buvo laikomas 13-to būrio 4-tame miegamajame, kuriame buvo 12 miegamųjų vietų, minėtas miegamasis buvo nuolat perpildytas, nes buvo daug žmonių ir baldų. Taip pat teigė, kad miegamuosiuose 5-tame būryje nuo sienų byrėjo tinkas, buvo pelėsio. Prašė teismą netaikyti jo reikalavimui trejų metų senaties termino, kadangi jis buvo kalinamas nuolat pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį (b. l. 61–63).