Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1288-657/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-09-07Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
2A-1288-657/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12723-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų renovacijos sprendimai“
Civilinė byla Nr. 2A-1288-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12723-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.26.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-339-584/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų renovacijos sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Transporte“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ 10 948 Eur žalos, 400 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b. l. 140–142).

2. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. su atsakove sudarė susitarimą dėl krovinio – namų ūkio ir buitinės technikos pristatymo. 2019 m. gruodžio 18 d. pavėluotai pristatytas krovinys buvo sugadintas, dalis jo – išvogta, ant vilkiko nebuvo plombos, vairuotojas neįteikė voko su krovinio dokumentais. Tą pačią dieną apie šiuos faktus buvo informuota atsakovė. Jos atstovas nurodė, kad ieškovė pasidarytų krovinio inventorizaciją ir ji, susisiekusi su savo draudimo bendrove, atlygins žalą. Ieškovė pateikė atsakovei pavogtų prekių sąrašą. Atsakovės atstovų nurodymu 2020 m. sausio pradžioje ieškovė suskaičiavo pavogtų prekių savikainą, pateikė sąskaitas faktūras, vaizdo įrašą, kaip buvo pakrautas krovinys ir kaip jis atrodė atvežtas, bei pateikė pretenziją dėl 7.673,20 Eur žalos, kurią prašė atlyginti per 30 dienų. Atsakovė žalos neatlygino, nors dėl pavogtų prekių ginčo nėra. Prekių vertę patvirtina siuntėjo sąskaitos faktūros. Sąskaitos faktūros yra pateiktos už ankstesnį laiką, nes siuntėjas Costco Wholesale UK Ltd jas ieškovei renka ilgą laiką, saugoja, kol susidaro tam tikras prekių kiekis, kurį apsimokėtų vežti vilkiku. Ieškovė, reikšdama ieškinį, paskaičiavo prekių savikainą be PVM.

3. Atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 69-72).

4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė sutiko atlyginti žalą. Ieškovė per CMR 30 straipsnyje numatytą 7 dienų terminą pretenzijos dėl apgadintų prekių nepateikė, reikalavimas atsirado su ieškiniu. Ieškovės pretenziją dėl pavogtų daiktų gavo 2020 m. sausio 13 d. CMR važtaraštis, kuriame ieškovės nurodyta, jog paletės išdraskytos ir pažeistos, gautas tą pačią dieną. Atsakovė inicijavo vidinį žalos bylos administravimą ir siekė išspręsti žalos atlyginimo klausimą su lenkų vežėju, bet nepavyko. Dėl paties įvykio, pavogtų prekių ginčo nėra, ginčas kyla dėl žalos dydžio. Žala yra neaiški, neįrodyta. Krovinį krovė siuntėjas, todėl jis atsako už tinkamą krovinio supakavimą bei pakrovimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas, nesutvirtintas. Dalis krovinio buvo apgadinta pakrovimo metu. Vaizdo medžiaga pagrindžia tikėtiną priežastinį ryšį dėl paties siuntėjo krovinio apgadinimo. Vagystės mastas didelis, bet į ikiteisminio tyrimo įstaigą ieškovė nesikreipė. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad vežtos 22 paletės. Gali būti, kad siuntėjas viso krovinio nepakrovė. Nuostoliai atlyginami pagal jį lydinčius dokumentus, o tokių įrodymų nepateikta. Byloje nėra duomenų apie specifikaciją, svorį. Ieškovės nurodytos kainos neatitinka savikainos. Įsigijimo kaina paskaičiuota su PVM, kurio dydis 20 proc., atsakovė jo neprivalo atlyginti. Dalies prekių atsakovė sąskaitose faktūrose apskritai nerado. Visa prekių vertė gali būti 4 000 Eur. Pirma žiūrėtina į vertę, bet po to koreliuojama su bruto svoriu ir taikoma svorio vertė. Ieškinio suma galėtų būti apie 1 000 Eur už pavogtos prekes. Žalą pagrindžiančios ieškovės sąskaitos yra nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, nėra aišku, kodėl pateiktos rugsėjo mėnesio sąskaitos. Be to, byloje trečiuoju asmeniu turėtų būti įtrauktas faktinis vežėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Hegelmann Transporte“ ieškovei 10 948 Eur žalos, 400 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 348 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 640 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje ieškinio dalyje bylą nutraukė (T.1, b. l. 193-198).

6. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (transporto važtaraštyje CMR atžyma apie sugadintą elektrotechnikos bei namų ūkio prekių krovinį, elektroninis susirašinėjimas su atsakovės atstovais, fotonuotraukos), pagrindžia krovinio vagystės ir sugadinimo bei nuostolių atsiradimo faktą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė krovinį pristatė pavėlavusi, 2019 m. gruodžio 18 d. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pristatyto krovinio dalis buvo pavogta, o kita – dalinai sugadinta. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti prairusios gabento krovinio pakuotės, sulaužyto krovinio turinys, o ieškovės pateikta vaizdo medžiaga paneigia aplinkybes, jog krovinys galėjo būti pažeistas pakrovimo metu. Be to, aplinkybė, kad krovinys buvo atgabentas su pažeistais padėklais, o vieno padėklo trūko, užfiksuota CMR važtaraštyje. Po dalies krovinio trūkumo ir pažeidimo apibūdinimu pasirašė ieškovės atstovė, CMR važtaraštyje yra krovinį pristačiusio Lenkijos vežėjo vairuotojo parašai. Byloje pakanka įrodymų išvadai, kad krovinio dalis dingo, jį transportuojant, dalis krovinio buvo pažeista ne pakrovimo, o transportavimo metu. Atsakovė nurodė, jog krovinys galėjo būti pažeistas pakrovimo metu, tačiau teise nevežti blogai kraunamo krovinio nepasinaudojo, jokių pastabų dėl krovinio pakrovimo nereiškė.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė, sudariusi su atsakove krovinio vežimo sutartį dėl krovinio vežimo, užsakymą pateikė Lenkijos įmonei Antos-Bus L. Z.. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nors krovinį vežimo metu dalį krovinio prarado ir sugadino ne atsakovė, o jos krovinį vežti įgaliota Lenkijos įmonė, tačiau, kadangi ieškovė dėl krovinio vežimo tarėsi su atsakove, pastarajai atsiranda pareiga atlyginti dingusios ir dėl netinkamo transportavimo patirtus krovinio dalies nuostolius. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai krovinys prarandamas vežimo metu, vežėjo kaltė preziumuojama.

8. Ieškovė ieškinį reikia atsakovei – vežėjui, su kuriuo sudarė sutartį dėl vežimo, pagal CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatas spręsdama, jog bus geriausiai apgintos pažeistos teisės. Ieškovei, patyrusiai žalą, yra aktualu kuo greičiau gauti jos atlyginimą, tuo tarpu tenkinus atsakovės prašymą į bylą įtraukti Lenkijos įmonę Antos-Bus L. Z., bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęstų, padidėtų bylos nagrinėjimo kaštai. Lenkijos įmonė Antos-Bus L. Z. vežimą vykdė atsakovės valia, todėl regresinio atsakovės ieškinio įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei nėra pagrįstas ir sąžiningas. Atsakovė santykius su minėtu juridiniu asmeniu gali spręsti savarankiškai kitoje civilinėje byloje. Atsakovė, siekdama išspręsti regresinius klausimus su Antos-Bus L. Z., galėjo savo iniciatyva minėtam juridiniam asmeniui pranešti apie vykstantį procesą, o Antos-Bus L. Z. galėjo spręsti dėl įstojimo į bylos nagrinėjimą.

9. Pristačius krovinį, ieškovei nebuvo perduoti krovinio siuntimo dokumentai, todėl ieškovė pateikė įsigytų prekių sąskaitas, sudarė pavogtų ir sugadintų prekių sąrašus bei lentelę. Žala dėl pavogtų prekių sudaro 7 673 Eur, sugadintų – 3 275 Eur. Žalai pagrįsti ieškovė pateikė atsakymą iš Costco Wholesale UK Ltd, kuris patvirtina, jog siuntimo dokumentuose prekių būklė ar kokybė nenurodoma, tačiau tai nereiškia, kad jos yra bevertės. Ieškovė įrodė patirtos žalos dydį, nes pateikė prekių įsigijimą pagrindžiančius įrodymus, ieškovės atsakingi darbuotojai – direktorius, sandėlininkė, vadybininkas bei pardavėja atliko prekių inventorizaciją, sudarė dingusių, sugadintų prekių sąrašus ir nurodė jų kainas be PVM mokesčio. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad minėti duomenys atsakovei buvo pateikti nedelsiant, tačiau atsakovė argumentų dėl patirtos žalos netinkamo pagrindimo ieškovei nereiškė, juos konkretizavo tik baigiamojoje kalboje.

10. Ribota vežėjo civilinė atsakomybė šioje byloje nėra taikoma (CMR konvencijos 29 str. 1 d.). Ieškovė patyrė žalą dėl dalies krovinio vagystės bei tyčinių veiksmų, sugadinant krovinio dalį, siuntimo dokumentai buvo prarasti dėl atsakovės veiksmų, nors iš vaizdo įrašo matyti, jog jie vežėjui buvo įteikti. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nesilaikė CMR konvencijos 30 straipsnio, nes praleido 7 dienų terminą pretenzijai pareikšti, atmestini. Šalys dėl kitų krovinių pervežimo bendradarbiavo iki įvykio ir bendradarbiauja po ginčo įvykio, taigi, jas sieja tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Krovinio pristatymo dieną ieškovė važtaraštyje pažymėjo apie dalį pavogto ir sugadinto krovinio, 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė krovinio vežimo važtaraštį su žymomis bei prašymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovės atstovas ne tik patvirtino, kad duomenų pakanka, bet ir nurodė, jog atsakovės teisės skyrius rūpinsis šiuo įvykiu. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog duomenys dėl padarytos žalos atsakovei buvo pateikti nedelsiant, šalys dėl įvykusio įvykio keitėsi informacija, bendradarbiavo, atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. pranešė ieškovei, jog žalos administravimui suteikė numerį KV19-1375, kuris pakartotinai buvo nurodytas, persiunčiant 2020 m. sausio 13 d. gautą ieškovės elektroninį laišką.

11. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 400 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti (2020 m. sausio 13 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. spalio 7 d.). Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

12. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 640 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 340 Eur žyminis mokestis ir 1 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

II. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas ieškinys panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (T.2, b. l. 5-37). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo aktualia teismų praktika ir neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas neatitinka įstatymo nustatytų motyvavimo reikalavimų. Teismas bylą išnagrinėjo į bylą neįtraukęs faktinio vežėjo – Antos-Bus. Atsakovė pati nevežė krovinio, jį vežė trečias asmuo, kurio duomenys yra užfiksuoti į bylą pateiktuose įrodymuose. Šiuo klausimu teismo nurodyti motyvai yra nepagrįsti, nelogiški ir prieštaraujantys teismų praktikai. Teisinis ir faktinis bylos aplinkybių ryšys tarp visų bylos šalių yra itin glaudus, todėl nelieka abejonių dėl faktinio vežėjo – Antos-Bus L. Z. teisių ir pareigų priklausymo nuo šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių. Regreso egzistavimo aplinkybė lemia, jog faktinis vežėjas turi dalyvauti byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017 pateiktus išaiškinimus, kai yra regreso bylos tikimybė, asmuo turi būti įtrauktas į pagrindinę bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje. Teismas turėjo vadovautis šioje nutartyje suformuota teismų praktika, kaip vėlesne.

1.2. Byloje esantys įrodymai paneigia krovinio vagystės ir pažeidimo faktą, vežėjo atsakomybę. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad krovinio krovimo procedūrą vykdė ieškovės vardu veikiantis siuntėjas, vežėjas krovinio neruošė ir nekrovė. Teismas iš vaizdo medžiagos darė nelogiškas išvadas apie krovinio praradimą, kurioje aiškiai matomas kraunamo krovinio kiekis. Buvo pakrauta 22 paletės, o ne 23. Be to matyti, kad krovinys buvo netinkamai paruoštas pervežimui. Krovinio apgadinimas, labai tikėtina, įvyko krovinio pakrovimo, o ne jo gabenimo metu. Krovinio praradimo faktas ir krovinio apgadinimo aplinkybės yra susijusios su ieškovės vardu veikiančio siuntėjo veiksmais, o tai savaime patvirtina vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindą (CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c papunkt.). Ieškovo pateikti dokumentai rodo, kad juose nurodytos aplinkybės yra susijusios su likviduotomis ir/arba sunaikintomis prekėmis. Vežėjo vairuotojas, faktiškai turėdamas tokį CMR važtaraštį tiek subjektyviai, tiek objektyviai gali suprasti, kad yra vežamos nelikvidžios prekės. Vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta, kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 str. 2 p.). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Vežėjas negali būti pripažintas atsakingu už krovinio siuntėjo veiksmus. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės tyčią, nors ieškovė neįrodinėjo atsakovės kaltės formos.

1.3. Teismas patvirtino visiškai nepagrįstą žalą. Reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, o jos pateikta vaizdo medžiaga patvirtina vežėjo atsakomybės nebuvimą. Teismo nustatytas žalos dydis neatitinka byloje esančių įrodymų. Ieškovė privalėjo į bylą teikti visų prekių specifikaciją su prekių svoriu. Teismas, atmetęs atsakovės prašymus įpareigoti ieškovę pateikti tokias specifikacijas, atėmė iš atsakovės galimybę tinkamai gintis. Teismas pažeidė rungimosi principą.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b. l. 44-47). Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1. Teismas faktinio krovinio vežėjo neįtraukė į bylą, teisėtai remdamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei pagrįstai ir sąžiningai atsakovės regresinio ieškinio naštos neperkeldamas ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas ne kartą nurodė, jog ginčo dėl paties įvykio ir pavogtų prekių nėra, todėl apeliacinio skundo 2.8.1-2.8.12 ir 2.9.1.-2.9.8. punktų argumentai atmestini, kaip prieštaraujantys CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatai, draudžiančiai apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, vežėjui pasirašius CMR važtaraštyje pradeda galioti prezumpcija, kad krovinys yra perduotas vežėjui ir šis nuo aptariamo momento atsako už jam patikėtą krovinį. Atsakovės pasamdyto vežėjo vairuotojas CMR važtaraštyje pasirašė ir jokių pastabų dėl ne viso krovinio pakrovimo ar dėl krovinio sugadinimo pakrovimo metu niekada niekam nereiškė. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl galimo krovinio sugadinimo pakrovimo metu.

2.2. Vežėjas, pavėluotai pristatęs dalinai prarastą ir apgadintą krovinį, visiškai neperdavė ieškovei krovinio, siuntimo dokumentų, todėl sąskaitos ir ieškovės atsakingų darbuotojų komisijos sudaryti dingusių bei sugadintų prekių sąrašai patvirtina ieškovės patirtos žalos dydį. Atsakovė nuo šalių elektroninio susirašinėjimo pradžios niekuomet ieškovei nereiškė jokių pastabų dėl netinkamo patirtos žalos pagrindimo, visuomet žadėjo ieškovės suskaičiuotą žalą atlyginti. Vežimo sutartyje nurodymo, jog apeliantė atliko tik ekspedijavimo paslaugas, nėra. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl atsakomybės apribojimo 8.33 atsiskaitymo vienetais (SDR) ir ribotos vežėjo atsakomybės šioje byloje netaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ ir atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl 10 000 kg krovinio pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Krovinys turėjo būti pakrautas 2019 m. gruodžio 10 d., iškrautas 2019 m. gruodžio 16 d. (užsakymas Nr. 2019501485, T.1, b. l. 19). Ieškovė už krovinį siuntėjui Costko Wholesale UK Limited sumokėjo 15 752,62 GBP (T.1, b. l. 20). Ieškovė, sudariusi su atsakove krovinio vežimo sutartį, užsakymą dėl krovinio vežimo pateikė Lenkijos įmonei Antos-Bus L. Z. (T.1, b. l. 123). Iš transporto CMR važtaraščio matyti, kad buvo priimti vežti 23 padėklai, krovinys – gavėjui buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d. Ieškovė, patikrinusi gautą krovinį krovinio važtaraštyje pažymėjo, jog gautos „22 paletės! Paletės išdraskytos ir pažeistos! Daiktai sulaužyti!“ (T.1, b. l. 125). Ieškovė 2019 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei prašymą – pretenziją, važtaraštį CMR bei apgadinto krovinio nuotraukas (T.1, b. l. 11-14, 21), 2019 m. gruodžio 23 pateikė pavogtų prekių sąrašą ir nuostolių sumą už sulaužytas prekes (T.1, b. l. 15, 17, 22-24), 2020 m. sausio 8 d. vaizdo medžiagą apie krovinio pakrovimą (T.1, b. l. 18), 2020 m. sausio 13 d. pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 7 673,20 Eur žalą (T.1, b. l. 16, 25).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamame sprendime padarytas išvadas bei apeliacinio skundo argumentus, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinio vežėjo įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens

18. Atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė faktinio krovinio vežėjo Antos-Bus ir tokiu būdu pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų.

19. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

20. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 str.) Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

21. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu minėtos teisės prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė.

22. Taigi, sprendžiant dėl atsakovės nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, reikia įvertinti ir keliamo ginčo ypatumus.

23. Vežimų praktikoje neretai susidaranti faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimą deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitai įmonei. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad krovinio vežimo dalyvius siejo vienintelė sudaryta krovinio vežimo sutartis. Vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

24. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimų motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas, analizuodami bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, vertino faktinės vežėjos veiksmus, nurodydamas, kad CMR važtaraštyje po dalies krovinio trūkumu ir pažeidimo apibūdinimu pasirašė ieškovės atstovė ir krovinį pristačiusio Lenkijos vežėjo vairuotojas, o dalį krovinio vežimo metu prarado ir sugadino ne atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“, o jos įgaliota krovinį vežti Lenkijos įmonė (faktinis vežėjas) Antos-Bus L. Z..

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sprendė dėl faktinio vežėjo Antos-BUS L. Z. teisių ir pareigų pakeitimo. Taigi, teismas sprendimu darė tokias išvadas, kuriomis yra modifikuota vežėjo Antos-Bus L. Z. teisinė padėtis, ir kurios gali turėti įtakos šio asmens teisinei padėčiai, sprendžiant ginčą dėl krovinio praradimo (nuostolių atlyginimo regreso tvarka) tarp atsakovės ir faktinio vežėjo.

26. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas netenkino atsakovės prašymo dėl faktinio vežėjo įtraukimo į bylą ir tuo pagrindu, jog tai prieštarautų proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams, bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęstų, padidėtų bylos nagrinėjimo kaštai.

27. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes atsakovės prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Antos-Bus L. Z. teismui buvo išreikštas 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės atsiliepime į ieškinį, o spręstas tik 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdyje priimant žodinę nutartį, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai ilgai, pažeisdamas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus nesprendė atsakovės pareikšto prašymo.

28. CPK teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Įstatyme nustatyta tik galimybė skųsti teismo sprendimą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos (CPK 47 str. 5 d.). Akivaizdu, kad asmens neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei jau vykstančios bylos eigai. Tačiau nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme tuo aspektu, kad ja sudaroma neįveikiama kliūtis proceso eigai tokio asmens atžvilgiu, nes trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė veiksminga jo teisių ir interesų gynimo forma. Taip pat tokiu būdu dar pirmosiose civilinio proceso stadijose užtikrinama, kad būtų išvengta situacijų, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

29. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja objektyvus pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Antos-Bus L. Z. – teisių, pareigų ar teisinio statuso ir dėl to buvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

30. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto civilinio proceso teisės normų pažeidimo – dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasAlbina Rimdeikaitė