Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis I. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2024-06-14 apie 09.34 val. Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., Šalčininkų rajono pasienio kontrolės punkte vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024-06-14 10.41 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARJK-0075“, jam buvo nustatytas 2,48 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu 2024-06-14 11.06 val. - 2,57 promilės neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis I. V., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, įmonės krovininiu automobiliu „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Kadangi Šalčininkų kelio poste buvo didelė eilė, kelias dienas savo eilės laukė automobilių stovėjo aikštelėje. Manė, kad laukimas užtruks, nes buvo didelė eilė, o pasienyje buvo užstrigusi kompiuterinė sistema, todėl 2024-06-13 vakare vartojo alkoholį, vienas gėrė degtinę. Kitą rytą sulaukė savo eilės važiuoti į pasienio punktą, todėl krovininiu automobiliu nuvažiavo į Šalčininkų kelio postą. Muitinio tikrinimo metu iš jo buvo paimti dokumentai ir krovininio automobilio užvedimo rakteliai, o atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Labai gailisi dėl to, kad vairavo transporto priemonė neblaivus, parašo skirti jam kuo švelnesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: pranešimo registravimo duomenimis, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės Editos Eičienės tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūno Ivonos Ulbin tarnybiniu pranešimu ir parodymais, dokumentų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo I. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis I. V. 2024-06-14 apie 09.34 val. Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., Šalčininkų rajono pasienio kontrolės punkte vairavo krovininį automobilį „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,48 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo I. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo I. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam I. V. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis. Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėti, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, anksčiau neteistas ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 3 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį I. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktai). Kaltinamasis anksčiau neteistas, todėl pagrindo skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą nėra.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos. I. V. vairuotojo pažymėjimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju I. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas (2,48 promilės) ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Byloje iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad I. V. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, jų vartojo pakankamai gausiai, nors puikiai žinojo, kad jam bet kada gali tekti vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo, kad I. V. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, I. V. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad I. V. nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 2 metai ir 6 mėnesiai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-06-17. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti I. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju I. V. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas krovininį automobilį „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, I. V. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, krovininis automobilis „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) vardu. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Aptariamu atveju byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad kaltinamasis vairuos transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020).

Aptariamu atveju iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino krovininio automobilio „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertė su PVM yra 7 126 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Sodros duomenimis, kaltinamasis gauna nedideles pajamas, darytina išvada, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė padarytai nesunkiai nusikalstamai veikai, sukelsianti kaltinamajam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl teismas iš kaltinamojo valstybės naudai išieško dalį konfiskuotino turto vertės pinigais – 4 000 Eur.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti I. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti I. V. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, I. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant I. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti I. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti I. V. 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-06-17.

I. V. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti I. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. V. valstybės naudai dalį transporto priemonės „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 (keturi tūkstančiai) Eur.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, transporto priemonę „Mercedes-Benz 1523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkei (duomenys neskelbtini).

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

4) paskirta 4 000 Eur konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma privalo būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Mokant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai.