Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-3045-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
e2-3045-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37100-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3045-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37100-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
?VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. B. (toliau – atsakovė) 2 113,17 Eur skolą, 118,81 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. susidarė 2 113,17 Eur skola už į negyvenamąją patalpą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovei VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), persiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. sausio 17 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. baigus galioti 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarčiai, sudarytai tarp ieškovės, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo funkcijas vykdo ieškovė. 2017 m. kovo 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovei perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra baigta 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimas patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. 013-01-3567. UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę į gautinas sumas. Apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė atsakovę informavo 2017 m. birželio 30 d. pranešimu, ši informacija viešai buvo skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Ieškovė nurodė, jog įvykus turto ir reikalavimų į ankstesnio laikotarpio vartotojų skolas perleidimui ieškovei, būtent ieškovė laikytina tinkama civilinės bylos šalimi.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Remiantis 2017 m. kovo 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytu turto priėmimo-perdavimo aktu, ieškovei perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimo teisių perleidimas patvirtintas pradinės kreditorės UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštišku patvirtinimu Nr. 013-01-3567. 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu pradinė kreditorė UAB „Vilniaus energija“ perdavusi ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę į gautinas sumas. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. birželio 30 d. pranešimu, ši informacija viešai skelbta ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Esant nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas prieš ją gali būti panaudotas (CK 109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimo prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 113,17 Eur skolos už suteiktas šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas, susidariusios laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 118,81 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., kompensuojančių ieškovės nuostolius, praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 118,81 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 2 231,98 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 231,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 50,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur už paiešką, peržiūrėjimą Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje ir Gyventojų registro duomenų išrašą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 113,17 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trylika eurų ir septyniolika euro centų) skolos, 118,81 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir aštuoniasdešimt vieną euro centą) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 231,98 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 51,71 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė