Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M., atstovaujamos advokato padėjėjos Eglės Morkūnienės, ieškinį atsakovei VšĮ „Linuva“ dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 4 d., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2016-06-10 tarp ieškovės I. M. ir atsakovės VšĮ „Linuva“ sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatant mokėti 600 Eur mėnesinį užmokestį kartą per mėnesį ir priedus pagal pasiektus rezultatus; darbo sutartimi nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis; darbo sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 13 dieną, kurią ieškovė pradėjo dirbti (e.b.l. 6, 12, 13). Ieškovė nurodė, kad pradėjus dirbti (darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini)) jai suteikto darbo pobūdis skyrėsi nuo sutarto darbo sutartimi, todėl nusprendė nebetęsti darbo santykių ir juos nutraukti praėjus trims dienos nuo faktinio pradėjimo dirbti; apie tai pasakė faktiniam vadovui M. C., po ko šis pradėjo šaukti ant ieškovės necenzūriniais žodžiais ir ją išvarė. Ieškovė taip pat nurodė, kad tą pačią dieną ieškovės atstovė nuvyko į faktinę ieškovės darbo vietą, tačiau ieškovės rašytinis prašymas nutraukti darbo santykius nebuvo priimtas, nurodant, kad ieškovė dirba ne šioje įmonėje (namų ūkių valdytojų asociacija „Linuva“), o VšĮ „Linuva“, paskambinus įmonės direktoriui M. J., šis prašymą nurodė siųsti į Vilnių. 2016-06-15 ieškovės pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo prašant nutraukti darbo santykius DK 107 straipsnio 2 dalies pagrindu išsiųstas atsakovei 2016-06-16 registruotu laišku, taip pat faktinės ieškovės darbo vietos adresu bei oficialiai skelbiamais elektroniniais pašto adresais info@linuva.lt ir tiesiogiai direktoriui Mindaugas.juska@linuva.lt. Vėliau ieškovė paskambinusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą sužinojo, kad yra atleista iš darbo 2016-06-15 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t.y. vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Ieškovė nurodė, kad nėra padariusi jokių darbo drausmės pažeidimų, jai nebuvo pranešta apie skirtą drausminę nuobaudą, ji nebuvo supažindinta su jos neva padarytais pažeidimais, todėl prašo pripažinti atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. birželio 10 d. sudarytą darbo sutartį LR DK 107 straipsnio 2 dalies pagrindu.

LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas reglamentuoja, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuojamas, kai nustatomas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, jog darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014; kt.).

Formaliai atlikus įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė buvo atleista DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, neinformavus apie padarytą darbo drausmės pažeidimą, nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo (DK 240 str. 1d.). Atsakovei apie bylą pranešta tinkamai (CPK 123 str. 4 d.), tačiau atsakovė buvo pasyvi, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neteikė teismui ir įrodymų, pagrindžiančių darbuotojos atleidimo pagrįstumą ir pan. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Ieškovė prašė nutraukti darbo santykius pagal DK 107 straipsnio 2 dalies pagrindu, apie tai žodžiu informavo darbdavį, šiam nepriėmus rašytinio prašymo, išsiuntė jį registruotu laišku. 2016-06-10 su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas (4 darbo sutarties punktas). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis). Nuo šios sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1dalis). Jeigu išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, tai darbuotojas per išbandymo terminą turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas (DK 107 straipsnio 2dalis). Tai yra savarankiški darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Tokiu atveju, kai darbo sutartyje nenurodyta, kieno iniciatyva nustatytas išbandymo terminas, darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad kai darbdavys tinkamai neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją, bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį būtų buvęs įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, tenkintinas ieškovės prašymas nutraukti ieškovės ir atsakovės 2016-06-10 sudarytą darbo sutartį DK 107 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Ieškovė remdamasi DK 300 straipsnio 4 dalimi prašo priteisti jos naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje dalyje ieškinys netenkintinas. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismui nustačius, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Dėl šio normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ji turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, neatskirtai nuo darbo teisės principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kt., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012). Kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014, 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pati ketino nutraukti darbo santykius su atsakove, šias aplinkybes nurodė tiek ieškinyje, tiek 2016-06-15 pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė darbo sutartį su darbdaviu sudarė 2016-06-10, dirbti pradėjo 2016-06-13, darbo santykiai nutraukti 2016-06-15, t.y. praėjus tik trims dienoms nuo darbo santykių pradžios, ieškovės iniciatyva, šiai žodžiu ir raštu pranešus apie savo išėjimą iš darbo, todėl laikytina, kad ieškovė iš darbo išėjo savo noru, nebuvo neteisėtai atleista, dėl ko jai priklausytų vidutinis darbo užmokestis už visą pravaikštos laiką, t.y., laiką, kurį ji galėjo dirbti pas atsakovę ir uždirbti vidutinį darbo užmokestį, jei nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų. Be to, prašydama priteisti vidutinį darbo užmokestį ieškovė nurodė, kad neteisėtas atleidimo pagrindas užkirto galimybę ieškovei susirasti kitą darbą, gauti nedarbo draudimo išmoką, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, kad dėl esamo atleidimo pagrindo ieškovė negalėjo įsidarbinti ar kad jai buvo atsisakyta mokėti nedarbo draudimo išmoką, todėl įvertinus, jog darbo santykiai truko tik tris dienas ir ieškovė pati ketino nutraukti darbo santykius, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, kad pagrindo tenkinti prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nėra.

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl šių išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikyti, kad 2016-06-10 sudaryta darbo sutartis tarp ieškovės I. M. ir atsakovės VšĮ „Linuva“, į. k. 304114883, nutraukta LR DK 107 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Linuva“, į. k. 304114883, valstybei 31,00 Eur (trisdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.