Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-27 · Byla Nr. PK-11-503/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
PK-11-503/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
E. S.
Advokatai
Saulius Kinderis
Baudž. byla Nr. PK-11-503/2016Proc. Nr. 1-53-3-00011-2015-2Proc. sprend. kateg. 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.4.1(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant kaltinamajam G. A., jo gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, nukentėjusiajam E. S., jo atstovui advokatui V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusysis E. S. privataus kaltinimo tvarka kaltino G. A. tuo, kad šis, 2015-05-13, apie 17.00 val., jo (E. S.) patalpose, esančiose šalia garažo, (duomenys neskelbtini), jam G. A. griebė už krūtinės ir nustūmė ant sofos, jam (E. S.) atsistojus, G. A. rankomis ne mažiau kaip du kartus sudavė į dešinį šoną, kuris operuotas, pašalinti šonkauliai, tokiu būdu G. A. sukėlė jam (E. S.) fizinį skausmą.

Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad jis anksčiau kaimyno G. A. buvo prašęs, jog šis savo namų valdoje vištas užsidarytų. Dėl to buvo parašęs pareiškimą policijos įstaigai. Po šio įvykio, penktą dieną G. A., atėjo į jo namus, įvyko grumtynės, konfliktas. G. A. atėjo pas jį konfliktuoti, teko susigrumti, tačiau jis (E. S.) gynėsi. Be to, G. A. turėjo įrankį namo sienų plytų tarpams fūguoti. Kai šis įėjo, jis atsistojo nuo sofos. G. A. jį griebė, stūmė ant sofos. Kai vėl atsistojo, G. A. jam smogė ranka į dešinį šoną. Po ko jis pradėjo dusti, be to jam užėmė kvėpavimą, skaudėjo. Dėl to jis išsikvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, šie netrukus atvyko, o tai galėjo matyti A. Po to medikai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Patikino, jos jis G. A. nesudavė, tik nuo šio smurto prieš jį gynėsi. O ginantis galima suduoti, to neslepia, bet specialiai to nebuvo. Tačiau dėl ko viskas įvyko, kaip viskas vyko niekas nematė, nes jis namuose vienas buvo - sėdėjo ant sofos. Be to, po įvykio atėjo draugas V., šiam jis paaiškino kas įvyko. Jiedu skambino į policijos įstaigą, po to atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai ir jį išsivežė. Be to, po minėto smurto prieš jį dar buvo atėjęs G. A. sūnus, šis buvo stipriai išgėręs, tačiau nežino ko šis pas jį atėjo. Ligoninėje gydytojui paaiškino įvykio aplinkybes. Po G. A. smurto prieš jį jis jautė didelį skausmą, buvo sutrikęs kvėpavimas, kraujospūdis, be to dar ir sekančią dieną kvietėsi į namus greitosios medicinos pagalbos medikus. Iki šiol vartoja vaistus. Atsakė, kad bandė su G. A. draugiškai tartis, prašė šio vištas uždaryti, bet šis nekreipė dėmesio. O, kaip minėjo, po pareiškimo surašymo policijos įstaigai, G. A. atėjo pas jį į namus. Neneigia, kad sudavė G. A. tarpusavio grumtynių metu. Šis įvykis (smurtas prieš jį) atsiliepė jo sveikatai. Taip pat atsakė, kad G. A. atėjo pas jį pasiimti kopėčias. O kopėčias jam buvo davęs jo sūnus. Tačiau iš tikrųjų, jo galva, G. A. atėjo pas jį ieškoti konflikto. Juolab, kad kai jis metus laiko gulėjo ligoninėje, tai šiam tų kopėčių nereikėjo, o prireikė po minėto pareiškimo surašymo. Taip pat atsakė, kad jis nenorėjo bylinėtis. Nes pajuto tik skausmą. Todėl pas medicinos specialistą (ekspertą) nesikreipė. Be to, jam nei medikai, nei policijos pareigūnai nesakė kreiptis į medicinos specialistą (ekspertą). Nors ir šiuo metu jaučia fizinį skausmą. Be to, G. A. pas jį antrą sykį atėjo su minėtu įrankiu. Šis turėjo rankoje tą įrankį. Šis įrankis jam iškrito iš rankų. Tą įrankį pareigūnas pakėlė ir įdėjo į celofaną. Jis protokolo neskaitė, pasirašė kur reikėjo. Taip pat atsakė, kad tiksliai nematė, bet galėjo būti taip, kad smūgio sudavimo metu įrankis skirtas fūgavimui buvo G. A. kumštyje. Įrankis paskui iškrito. Taip pat atsakė, kad vėliau į šeimos gydytoją kreipėsi dėl padidėjusio kraujospūdžio. Pripažino, jog jis šnekėjo telefonu, G. A. išėjo ir atėjo antrą kartą.

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2015-05-13, apie 17.00 val. tai įvyko. Pripažino, jog anksčiau E. S. buvo davęs kopėčias. Šio paprašė kopėčias atiduoti. Šis pasakė, kad jis dar neatidavęs fūgavimo įrankio. Gegužės 13 d. susirado įrankį ir nunešė šiam atiduoti. Atsidarė duris, E. S. sėdėjo ant sofos ir kalbėjo telefonu. Todėl jis išėjo ir laukė ant laiptelių. E. S. pradarė duris. Šio jis paprašė atiduoti kopėčias, po ko šis jį griebė už krūtų ir sudavė jam į dešinę akį. Po ko jis parėjo namo, paskambino į policijos įstaigą, bet neatsiliepė. Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, įgaliotinis jam liepė važiuoti į Vilkaviškį. Grįžo namo, persirengė, nusiprausė ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Chirurgas jį apklausinėjo, suleido vaistus. Išėjus į koridorių, moteriškė ir panelė pradėjo rėkti, kad jis E. sumušė. Be to, jis E. S. įrankį atidavė, šį jis, sėdėdamas ant sofos, pasidėjo ant šios. Jis su E. S. paaiškinimais (parodymais) nesutinka. Atsakė, jog žino, kad jo žmona nubausta už netinkamą gyvūnų laikymą. Be to, ar sūnus padavė kopėčias, ar tėvas nėra skirtumo. Kopėčios ten (pas E. S.) buvo per žiemą. O tuo metu jam (G. A.) šių reikėjo. Be to, kol jis buvo negrąžinęs E. S. įrankio, šis nesutiko atiduoti kopėčias. Patikslino, jog įrankį fūgavimui padavė E. S. į rankas prieš nuo šio gaunant į akį. O kai paprašė atiduoti kopėčias, šis jam sudavė į akį. Po to jis iš karto nuėjo namo. Be to, jis šiam nunešė jo mažiukes kopėčias ir paprašė savo ilgų kopėčių. Tada šis pasakė, kad neatidavęs įrankio fūgavimui. Tada šį suradęs jam šį nunešė. O kombainą patraukė, sutvarkė. Nes anksčiau buvo įvykis su kombainu, po to buvo atvažiavusi policija. Taip pat atsakė, kad vėliau žmona jam sakė, jog matė, jog pas G. S. atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Nors kai šis atvyko pas G. S., jis (G. A.) jau buvo Vilkaviškyje.

Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), kad gavo iš seniūno pranešimą susitvarkyti paukščius. Tai buvo gegužės 11 d. O gegužės 13 d. apie 17 val., vyras nuėjo atsiimti kopėčių pas E. S.. E. S. pasakė, kad reikia grąžinti kažkokius daiktus. Po to ji nematė, kaip jos vyras nuėjo pas E. S.. Tačiau ji pamatė pareinantį vyrą kruvinu veidu. Vyras pasakė, kad E. S. mušė. Po to vyras nuvažiavo į greitąją. Paskui vyras pasakojo, kad nuėjo pas E. S., sakė, kad E. S. kalbėjo telefonu, vėliau E. S. griebė už marškinių ir sudavė į veidą. Kai vyras išvažiavo į Vilkaviškį, pamatė, kad į S. kiemą atvažiavo juoda mašina, paskui atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Be to, jos galva, šį konfliktą sukėlė E. S., nes įsitikino, kad ji jį paskundė darbo biržai. Atsakė, kad be to, konfliktas su E. S. buvo dėl vištų. Be to, buvo iš nuovados paskambinę, kad patraukti kombainą. Be to, vyras buvo buvęs prieš dvi dienas pas E. S.. O gegužės 13 d. vyras sakė, kad pas E. S. buvo vieną kartą, E. S. kalbėjo telefonu, tačiau vyras išėjo, palaukė ir vėl atėjo pas E. S.. Taip pat atsakė, kad apie 17 val. 15 min. vyras grįžo sužalotas. Apie 17 val. 30 min. vyras išvažiavo į Kybartus. Iš Kybartų jis grįžo gal po 10-15 min. Nors ji į laikrodį nežiūrėjo. Tačiau vyras, tuoj pat grįžęs iš E. S., išvažiavo. O buvo gal 17 val. 30 min. kai pas E. S. atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Tačiau vyras tuo metu jau buvo išvažiavęs į Vilkaviškį.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), jog gegužės 13 d., apie 17 val. buvo atvažiavęs pas E. S.. Rado šį garaže susirietusį, perbalusį. E. pasakė, kad atėjęs kaimynas užsipuolė, apstumdė, jiedu susistumdė, kaimynas sudavė. Po ko jiedu kvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. O jam būnant pas E. S. kvietė greitąją, nes E. S. atrodė išbalęs, šiam drebėjo rankos. Šis sakė, kad atėjo kaimynas, užsipuolė, susistumdė ir uždavė. Tuo metu fūgavimo įrankio pas E. S. nematė, nepastebėjo. Po to jis išvažiavo, nes greitoji jau buvo iškviesta.

Liudytoja G. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), gegužės 13 d., apie 17 val. brolis E. S. paskambino jai telefonu. Pagal pokalbį su juo, ji suprato, jog šis duso, buvo kritiškos būklės. Po to ji jam pasakė, kad kviestų greitosios medicinos pagalbos medikus. Po to ji pas jį išvažiavo. Pakeliui sutiko greitosios medicinos pagalbos automobilį. Po to ji brolį pamatė ligoninės priimamajame, šis atrodė labai blogai. Be to, kai ji atvyko į priimamąjį, ji pamatė G. A.. O rytojaus dieną ji, jos namuose, broliui vėl kvietė greitąją, nes šiam buvo pakilęs kraujo spaudimas, sutrikęs kvėpavimas, šis skundėsi skausmu, verkė. Be to, skundėsi skausmu ten, kur išimti šonkauliai. Bendrai, brolis jautėsi blogai. Po įvykio buvo rašyti raminamieji. Jai brolis sakęs, jog, kai kalbėjo telefonu, pastebėjo ateinantį G. A.. Kai baigė kalbėti, G. A. įėjo ir šaukė „bešonkaulini“. Be to, brolis jai sakė, kad G. A. jam trenkė, po ko jis, galbūt, gynėsi. Atsakė, kad broliui vaistai nuo kraujo spaudimo ir raminamieji buvo išrašyti po minėto įvykio.

Nukentėjusysis E. S. be paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu kaltinimą, civilinį ieškinį (reikalavimus) iš esmės grindė:

aukščiau aprašytais teisiamojo posėdžio metu liudytojų A. V., G. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais);

2015-05-14 policijos įstaigai pareiškimu (b. l. 5);

2015-05-21 policijos pareigūnės nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6);

2015-06-29 medicinos dokumentų išrašu (b. l. 7);

2015-05-13 ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lapu (b. l. 8);

2015-05-13 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 9);

2015-05-14 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 10).

Kaltinamasis G. A. be paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu gynybinę poziciją iš esmės grindė:

aukščiau aprašytais teisiamojo posėdžio metu liudytojos I. A. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais);

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nuosprendžiu, kuriuo iš esmės E. S. pripažintas kaltu 2015-05-13 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), G. A. atžvilgiu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (b. l. 41-43);

Prie šios bylos prijungtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK -154-831/2015 surinktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. A., nukentėjusiojo E. S. bei liudytojų A. V., G. Š., I. A. duotus paaiškinimus bei teismo pagarsintą tiek šioje byloje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-154-831/2015 surinktą rašytinę medžiagą, teismas sprendžia, kad tarp G. A. ir E. S. iki 2015-05-13 vyko ginčai, konfliktai. Iš esmės E. S. nurodė, kad kaltinimo laiku, vietoje G. A. pirmas pavartojo jo atžvilgiu smurtą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. E. S. neneigė, jog konflikto metu (susistumdymo) panaudojo smurtą G. A. atžvilgiu. Tačiau tai jis padarė dėl būtinosios ginties. Į bylą E. S. nepateikė specialisto išvados, ar ekspertizės akto, jog galimai pagal jo nurodytas aplinkybes G. A. jam sukėlė fizinį skausmą. Pagal tai teismas sprendžia, kad teisiamojo posėdžio metu E. S., liudytojų A. V., G. Š. duoti paaiškinimai rodo, kad nagrinėjimo įvykio metu tarp E. S. ir G. A. kilo konfliktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. V., G. Š. konflikto tarp G. A. ir E. S. nematė, negirdėjo, kaip ir kaltinime nurodytų aplinkybių - nematė, negirdėjo.

G. A. tiek gindamasis nuo šio kaltinimo, tiek baudžiamojoje byloje Nr. PK-154-831/2015 nurodė, kad 2015-05-13 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), jam E. S. pirmas nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, neigė, jog jis pirmas panaudojo fizinį smurtą E. S. atžvilgiu, jog su šiuo susigrūmė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad pas jį minėtu laiku atėjo G. A., tarp jų įvyko konfliktas, šio metu šis jam smogė įrankiu skirtu „fūguoti“ tarpams tarp pamūrintų plytų. Tai G. A. teisiamojo posėdžio metu neigė. Be to, tiek privataus kaltinimo skunde (kaltinimo aprašyme), tiek teisiamojo posėdžio metu E. S. aukščiau aprašytų aplinkybių nenurodė. Pagal tai teismas sprendžia, kad E. S. paaiškinimai dėl nusikalstamos veikos būdo yra nenuoseklūs.

Šalies argumentai

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. byloje Nr. PK -154-831/2015 priešpriešinio skundo teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos nepadavė. Jis privataus kaltinimo skundu į teismą kreipėsi po bylos Nr. PK -154-831/2015 jo atžvilgiu išnagrinėjimo. Tai kelia abejones, jog G. A. galimai padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Akivaizdu, pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas, yra prieštaravimai, abejonės dėl galimos G. A. nusikalstamos veikos padarymo.

E. S. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos nesinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus. Aukščiau nurodytus prieštaravimus teismas neturėjo galimybės pašalinti, atlikus kokius tai tyrimo veiksmus.

Esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams, abejonėms, patikimais duomenimis nenustačius kaltinime aprašytas aplinkybes, vien tik nukentėjusiojo E. S. paaiškinimų, jo pateiktų kaltinimą grindžiančių duomenų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, kad G. A. skunde (kaltinime) nurodytu laiku, vietoje, būdu sukėlė jam (E. S.) fizinį skausmą.

Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju visi nepašalinti prieštaravimai, abejonės aiškinamos G. A. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyko pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. A. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo G. A. (b. l. 3, 4). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo sprendimą G. A. išteisinti, nukentėjusiojo E. S. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jam paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. S., išlaidas sudaro 208,44 Eur dydžio advokato užmokestis. Šioje byloje kaltinamasis G. A. išteisintas. O kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Tačiau pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal tai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nukentėjusiojo nesuderinamas su jo teise į atstovavimą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą atstovą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio atstovo dalyvavimą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui jokių patikimų duomenų apie jau turėtas minėtas išlaidas. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį G. A. dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą jos naudai priteisti iš E. S. 208,44 Eur išlaidų dalyvavusio byloje jo atstovo advokato V. J. pagalbai apmokėti netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis