Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant:

Nukentėjusiajam, civiliniams ieškovui, privačiam kaltintojui – G. A., jo atstovui advokatui Sauliui Kinteriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nežymiai sužalojo G. A., o būtent 2015 m. gegužės 13 d., vakare, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) E. S. priklausančioje namų valdoje, E. S. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės akies sumušimą, kraujosruvą su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies apatiniame voke bei paakyje, muštinę žaizdą kairio paakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis E. S. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad ne jis pas nukentėjusįjį atėjo, tai jis pas jį atėjo. Pirmiausias pareiškimas buvo parašytas, kad neitų vištos, antras, kad jo kombainas stovi E. S. pusėje. Į trečią dieną atėjo šitas žmogus pas jį į namus, agresyviai nusiteikęs. E. S. kalbėjo su sūnum telefonu, jis atėjo ir išėjo. Po to atėjo antrą kartą ir ne jis jam sudavė, o G. A. jam, o jis gynėsi ir gal sudavė jam, gal nesudavė. Jis gynėsi, nes jo privati valda, o G. A. atėjo pas jį. Antras dalykas, sako, kad buvo neblaivus. Yra jo kraujo tyrimai padaryti, yra išvados ir jis su niekuo nesutinka. Jis nėjo pas jį konfliktuoti, buvo pareiškimai parašyti ir nuo to viskas prasidėjo. Kokie žodžiai buvo, kad jį „užlenks“. Yra liudininkas, kuris matė, kad E. S. buvo iškviesta greitoji ir jį išsivežė.

Tai buvo tą pačią dieną. Jis paskambino į policiją ir po kelių minučių buvo greitoji iškviesta, ir jį išsivežė. Viskas vyko jo namuose, G. A. atėjo agresyviai nusiteikęs. Kiek buvo valandų pasakyti negali. Į policiją skambinau gal po kokių penkių minučių ir pranešė apie įvykį. Viskas yra užfiksuota ir užprotokoluota. Ir po to dar po penkių minučių atvyko greitoji, jam darė tyrimus, švietė.

Konfliktas kilo, kaip įsivaizduoja, dėl tų pareiškimų. Kopėčios pas jį buvo, niekas jų neėmė. Vienas kopėčias jam atnešė, o kitos stovėjo pas jį. Jam kopėčias atnešė gal dieną prieš. Jie šiaip kaip kaimynai nebendravo.

Kai vyko pats konfliktas namuose nieko nebuvo tik jau į pačią pabaigą atvažiavo jo draugas ir jis iškvietė greitąją. Greitąją kvietė iš jo telefono, yra išrašai ir juos turi čia su savimi. (pateikiami dokumentai). Greitoji buvo kviesta tą pačią dieną ir ant rytojaus, kviesta buvo dėl to paties, buvo sutrikimas. Kokie sužalojimai buvo padaryti ten yra parašyta. Šonkauliai jam nelūžę, jie išimti ir nėra kam lūžti.

Draugas, kuris iškvietė greitąją, atvažiavo jau į įvykio pabaigą. G. A. jau buvo išėjęs į kiemą tada jis privažiavo.

Prasidėjo viskas taip, kalbėjo su sūnum telefonu kai G. A. atėjo. Jis nuėjo į garažą apsižiūrėjo, kad nieko nėra ir išėjo. Praėjo gal minutė ir jis atėjo jau agresyvus, E. S. bandė atsistoti ir jis nieko nesakęs man trenkė. Jis žino kur yra E. S. silpnos vietos ir trenkė, o jis gynėsi ir gal pataikė. G. A. ėmė muštis, intrigų ieškojo, šoko muštis. Atėjęs nieko nepasakė, nei „labą dieną“ nieko. E. S. stojo ir prašė gražiai, kad išeitų, o jis jam smogė ranka. Kuria ranka smogė negali pasakyti. Sudavė į šonus gal du kartus, po to su lazduke davė, o E. S. gynėsi ir stūmė jį lauk. Kaip pas G. A. atsirado kraujosruva akyje negali pasakyti, jis galvojo tik kaip išvengti to ko nenoriu.

Prieš metus dar su jais bendravo ir viskas buvo normaliai. Konfliktai kilo dėl to, kad jų vištos išvien eidavo pas jį ir jis parašė pareiškimą, kad užsidarytų jas. Žodžiu neklausė ir rašė pareiškimą, kad patrauktų kombainą. Gražiuoju nėjo tai rašė policijai ir tada patraukė, o į trečią dieną atėjo ieškoti konfliktų.

Kad sudavė jam smūgį negali teigti, jis gynėsi, o specialiai nebuvo suduota.

Kopėčios pas jį yra, jos yra kaimynų ir pas jį kluone stovi padėtos jau nežino kiek laiko. Jų niekas nepasiėmė. E. S. skolinosi jas iš G. A. sūnaus, su G. A. nebendravo. Negrąžino kopėčių, bet neviešins dėl ko.

G. A. atėjo pas jį su tikslu jį sumušti. Šimtu procentų atmeta tą variantą, kad atėjo pasiimti kopėčių, nes kol nebuvo tų pareiškimų tai nereikėjo nieko. Metus laiko pragulėjo ligoninėje ir nereikėjo nieko, o būtent tą dieną prireikė, šneka ką nori.

Jis gynėsi ir ar gindamasis sudavė jam tai negali to teigti. Jis gynėsi ir turi pilną teisę gintis savo namuose. Pas ekspertus bus kreiptasi ir bus daroma viskas, Kaune bus daroma. Nesvarbu kiek laiko praėjo, jis po sunkios operacijos ir jam ne kiekvieną dieną gali tai daryti, nes aš chemijos tiek gavęs, kad sunku pasakyti. Jei reikės tai viskas bus padaryta. Yra prašymas užprotokoluotas ir aš sutinku tai daryti. Čia ne vaikų žaidimas, smūgiavimas buvo į ten, kur neturėjo būti. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nesutinka su juo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas G. A., teismo posėdžio metu parodė, kad E. S. buvo pareiškęs, kad jis jam visko negražinęs. Sakė, kad „fūgaunyko“ negražinęs tai surado garaže ir nunešė jam. Kai nuėjau E. S. kalbėjo telefonu, tai jis uždarė duris, išėjo laukan ir palaukė už durų, kol baigė kalbėt. Tada atsidarė duris ir pasakė, kad atnešė „fūgaunyką“ ir išėmęs iš kišenės padavė ir sako, kad jam reikia kopėčių, kad atiduotų. Tai E. S., kaip sėdėjo ant sofos tai atsistojo ir jam trenkė, trūko akis, nupuolė kepurė. G. A. pasiėmė kepurę ir parėjo namo. Namie žmona pamatė jį kruviną ir sėdo į mašiną važiuoti į Kybartus pas įgaliotinę, bet kažkur buvo surasta mina ir pareigūnų nieko nebuvo. Įgaliotinę rado ir jam sakė važiuoti į Vilkaviškį. Tai jis parvažiavo namo, nusiprausė šiek tiek, persirengė ir važiavo į Vilkaviškį, į greitąją. Kada atvažiavo tai jį užregistravo. Paskui atėjo chirurgas, nusivedė į kabinetą ir apžiūrėjo. Po to nusivedė į kitą kabinetą ir suleido vaistus nuo stabligės. Kai seselė suleido vaistus nuo stabligės ir išėjo į koridorių tai žiūri, kad ten stovi policininkė ir E. S. žmona ir ėmė rėkt ant G. A., kad jis su lazdele sumušė E. S., kad davė į šonkaulius jam.

Tą dieną nunešė E. S. tokį prietaisą siūlėm lyginti prie mūro, jį „fūgaunyku“ vadina. Atnešė jam tą daiktą, viskas vyko gegužės 13 dieną.

Anksčiau su kaltinamuoju nesipyko, nebuvo piktumų. Jis parašė pareiškimą dėl vištų ir dėl kombaino, kad patrauktų. Tai jie viską susitvarkė ir jis jokių piktumų neturi. Dėl vištų ir kombaino tos problemos buvo prieš tai, visas reikalas vyko gegužės mėnesį, o kiek laiko iki įvykio negali pasakyti tiksliai, gal pora savaičių.

Kopėčias kaltinamasis skolinosi, jos priklauso jam, o skolino sūnus. Sūnus gyvena pas juos, jis ūkininkauja. E. S. viską meluoja, kad gynėsi, G. A. rankų prie jo nekišo. Su kriukiu vaikšto ir kėsinsis į jaunus vyrus. Jis jokių smūgių nesudavė. Jam kai kepurė nupuolė tai pasiėmė kepurę ir parėjo namo, žmona matė, kad kraujas bėgo.

Su lazdele vaikščioja nes jam Kaune kelių operacijos darytos ir kraujotaka sutrikusi, dabar su viena lazdele vaikščioja. Jau metai laiko bus kaip operuotas, o kaip su lazdelėm tai jau du metai. Pas kaltinamąjį ėjo pasiimti kopėčių. Ėjau dėl to, kad parsinešti kopėčias ir nunešti jam „fūgaunyką“ atiduoti. Atidaviau jam tą daiktą ir sakė, kad kopėčias atiduotų tai tada jis pakilo nuo sofutės ir jam viena ranka į atlapus, o kita į akį. Po visko jam skaudėjo, dar ir dabar 16 dieną reikės pas daktarą, davė vaistų ir dar reikės. Skaudėjo, užtino ta akis, dėjo kompresus ir gulėjo, ir matomumas suprastėjo. Dabar dar ta akis pajuodus ir nepraėjo viskas, pasekmes dar jaučia.

Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną kaip nuėjo jos vyras pas kaimyną ji nematė. Kai parėjo pamatė, kad paakys praskeltas, varva kraujas. Paklausė kas atsitiko ir pasakė, kad kaimynas įtrenkė į akį. Skambino į Kybartų nuovadą, bet ten nepavyko prisiskambinti tai jis su tais pačiais kasdieniniais rūbais sėdo į mašiną ir važiavo į Kybartus. Ten jo niekas nepriėmė tai parvažiavo, persirengė ir nuvažiavo į Vilkaviškį, į greitąją. Greitojoje pagalboje pažiūrėjo, užlipino tamponą ir paleido.

Vyras pasakojo, kad jis nuėjo pas kaimyną. Kai nuėjo tai kaimynas kalbėjo telefonu tai vyras palaukė kol pakalbės ir po to kaimynas atsistojo nuo sofos ir pykšt į veidą, nukrito kepurė. Tada pasiėmė kepurę, lazdą ir parėjo.

Su lazdom vyras vaikščioja nuo pernai metų liepos mėnesio. Jam pasikartojo liga antrą kartą. Pirmą kartą jam buvo insultas, o pernai liepos 12 dieną jam pasikartojo. Vėl sutriko kraujotaka, tada gulėjo ligoninėje ir iš tos ligoninės jis jau su lazdele ėjo. Jam buvo kraujotakos sutrikimas, kai vaikščiojo be lazdos tai jam siūbavo ir gėrė vaistus nuo to siūbavimo. Kada konfliktas įvyko neatsimena, žino, kad visai į vakarą.

Santykiai su E. S. buvo įvairūs. Buvo laikas kai buvo labai gerai, o dabar blogai. Jis už kažką tai davė į veidą ir jis žino už ką. Pirmiausia tai jis paskambino į seniūniją ir pareiškė, kad jos vištos laksto. Tai buvo pirmos gegužės dienos, po to po kiek laiko jai paskambino iš nuovados ir pasakė, kad skambino kaimynas E. S., kad jų kombainas įlindęs į jo teritoriją. Tada tą kombainą patraukė iš jo ribos. Ją išsikvietė į seniūniją dėl tų vištų. Dar kiek laiko užtruko kol pasidarė aptvarą, bet dabar tos vištos jau nelaksto.

Vyras pas E. S. ėjo pasiimti kopėčių nes kaimynas buvo jas pasiskolinęs ir vyras ėjo jų pasiimti. Kaimynas jas buvo pasiskolinęs nes jam reikėjo ant stogo lipt. Skolinęs buvo ne prieš dieną ir ne prieš dvi, jau kuris laikas. Kai jis ją paskundė seniūnijai tai ji irgi. Vyras nunešė jam kažkokius jo daiktus ir norėjo atsiimti.

Namuose jie gyvena su vyru ir sūnus, jam 40 metų. Kodėl sūnus nėjo parsinešti kopėčių negali pasakyti.

Vyras po įvykio važiavo pas medicinos ekspertus. Ant rytojaus važiavo pas šeimos gydytoją, po to davė pažymą ir dar kartą važiavo. Po sumušimo kokie sužalojimai buvo padaryti negali pasakyti. Jam ligoninėj uždėjo tamponą ir paleido, o naktį tamponas nukrito ir po to šašiukas užsidėjo, bet sumušimas dar nepraėjęs, dar mėlyna. Iki dabar dar nėra gerai su ta akim, dar mėlyna.

Pergyveno vyras po šio įvykio, aišku, kad išgyveno. Po tos dienos su kaimynu nebendrauja. Problemos su vyro sveikta pastovios, turi žiūrėt, kad vaistus išgertų nes po to gali atsidurti ligoninėje.

Specialisto išvada Nr. G 385/15(09) nustatyta, kad G. A. konstatuotos kairės akies sumušimas, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies apatiniame voke bei paakyje, muštinė žaizda kairio paakio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 5).

Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad G. A. smūgių nesudavė, jei šį ir sužalojo tai netyčia, to net nepastebėdamas. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia tiek G. A. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad smūgį jam sudavė ir sužalojo būtent E. sakalauskas, tiek ir liudytojos I. A. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad G. A. nuėjo pas E. S., o sugrįžo jau sužalotas. Specialisto išvada Nr. G 385/15(09) konstatuota, kad G. A. konstatuota kairės akies sumušimas, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies apatiniame voke bei paakyje, muštinės žaizdos kairio paakio srityje. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis tiek tą dieną, tiek sekančią kvietė greitąją medicinos pagalbą ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 79-83), tačiau tai nekeičia jo veiksmų pobūdžio ir esmės. Todėl teismas kaltinamojo poziciją traktuoją kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo duotais parodymais nesivadovauja.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam, numatė, kad dėl jo veikimo G. A. gali patirti sužalojimus, ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. S. neteistas (b.l. 61), administracine tvarka baustas (b.l. 65-66), į psichiatro įskaitą ir priklausomybės ligų apskaitą neįrašytas (b.l. 76), Virbalio seniūnija skundų, pastabų dėl netinkamo E. S. elgesio neturi (b.l. 72).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d. priskirta nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ( BK 11 str. 3 d.). Tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis E. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nepripažino savo kaltės su nukentėjusiuoju nesusitaikė, padarytos žalos neatlygino, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 38 str. nuostatos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta E. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skirtinas bausmės dydis mažesnis nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis.

Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. E. S. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Bausmės pradžia – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.

Dėl civilio ieškinio.

G. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000,00 € neturtinės žalos atlyginimo iš E. S.. (b.l. 3-4).

E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinio nepripažįsta.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Nukentėjusysis G. A. įvykio metu patyrė sužalojimus, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to jis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus. Tačiau sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra iš dalies darbingas, į jo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį. Teismas mano, kad prašoma priteisti 1.000,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra neadekvati padarytos žalos mastui. Nukentėjusiojo G. A. naudai iš kaltinamojo, priteistina 500,00 € netritinei žalai atlyginti.

Be to G. A. šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas – 250,00 už suteiktą advokato pagalbą. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina G. A. naudai iš kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str. str., 312 str., 313str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei skirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.

Bausmės pradžia – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) – 500,00 € (penkis šimtus eurų) - ieškovui G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų susijusių su nukentėjusiajam suteikta teisine (advokato) pagalba ir priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) - G. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.