- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-824-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-824-755/2018
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05272-2018-0
2018 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-10002-488/2018 pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – Respublikinė Panevėžio ligoninė) ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikto ieškinio užtikinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui K. Š. priklausantį turtą 68 908,04 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.
3. Sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nurodė, jog ieškinio reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina didele.
4. Pažymėjo, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piniginių lėšų areštą taikyti tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas K. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir ieškovės Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, teismo nuožiūra taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Nurodo, kad pritaikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, byloje apskritai nebuvo jokių įrodymų, vien tik darbo ginčų komisijos sprendimas, todėl nebuvo galima net preliminariai ištirti bylos faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.
7. Tvirtina, jog ieškinys nebuvo tikėtinai pagrįstas, nes atsakovas yra darbuotojas ir jo materialinė atsakomybė ribota, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo į tai atsižvelgti, analogišką ieškovės reikalavimą darbo ginčų komisija buvo atmetusi, nes ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo praleidusi terminą.
8. Pažymi, kad atsakovas turi priešpriešinį reikalavimą ieškovei kitoje byloje ir mano, jog ieškovė siekia daryti atsakovui, kaip darbuotojui, spaudimą, sukeliant jam kuo didesnių neigiamų turtinių pasekmių.
9. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys nukreiptas tik prieš atsakovą, nors ieškovės pateiktuose dokumentuose yra aiškios nuorodos, kad už pažeidimus gali būti atsakingas ne atsakovas, bet kiti asmenys.
10. Nurodo, jog didžiajai daliai reiškiamų reikalavimų yra taikomos iki 2017 m. liepos galiojusio Darbo kodekso normos, reglamentavusios materialinę darbuotojo atsakomybę buvus sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, kurios atsakovas nebuvo pasirašęs.
11. Teigia, kad ieškovė deklaratyviai nurodo, jog atsakovas visus pažeidimus padarė tyčia, nes nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.Kartu atkreipia dėmesį, jog darbo ginčų komisijos nagrinėtoje bylos medžiagoje yra aiškūs įrodymai, kuriuos ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad darbuotojo kaltės iš viso neguvo. Mano, kad pati ieškovė atsakinga dėl atsiradusios žalos.
12. Nurodo, jog ieškovės manymas, kad atsakovas padarė jai žalos, nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, o ieškinio suma, kad ir kokia ji didelė būtų, nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tvirtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.
13. Tvirtina,kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neekonomiškos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir prašo ieškovei skirti baudą už akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalėjo ištirti, įvertinti ieškinio dalyką pagrindžiančių įrodymų, nes ieškovė detaliai aprašė faktines žalos padarymo aplinkybes ir mano, jog to teismui pakako preliminariai spręsti, jog šioje byloje galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.
16. Teigia, jog teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo vertinti paties reikalavimo,jo dydžio pagrįstumo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo dalykas. Priduria, kad darbo ginčų komisija nenagrinėjo ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nes reikalavimą atsisakė tenkinti dėl praleisto procedūrinio termino keiptis į darbo ginčų komisiją.
17. Mano, kad teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir sprendė, jog egzistuoja grėsmė tinkamam sprendimo įvykdymui, pagrįstai laikė, kad atsakovui ieškinio suma laikytina didele.
18. Teigia, jog ieškovė, naudodamasi proceso teisės normose įtvirtintu institutu, siekdama apginti viešąjį interesą, užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, prašė atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pasekmes sukėlė ne prašymas, o teismo nutartis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai dėl atsakomybės ribų, reikalavimo dydžio nepagrįstumo bus įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui, fiziniam asmeniui, yra didelė, ieškinys tikėtinai pagrįstas, todėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdami iš areštuotų lėšų kas mėnesį disponuoti 500 Eur suma atsakovo ir jo šeimos narių būtiniausiems poreikiams tenkinti, įmokėti į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB banke, ir iš jos atsiskaityti su kreditore pagal kredito sutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skunde išdėstytus motyvus bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad esamu momentu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 straipsnis).
22. Tam, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitos proceso šalies atžvilgiu būtinas tikėtinas ieškinio pagrindimas bei galimos grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui konstatavimas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, neturint realaus intereso siekti jai palankaus teismo sprendimo.
24. Sykiu pastebima,jog naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018). Ieškovės pateikti duomenys apie apelianto valdomą turtą rodo tik jo turtinę padėtį, kas negali patvirtinti apeliantą ketinant sumažinti turimo turto vertę ar jį perleisti, parduoti, t. y. elgtis nesąžiningai. Šiuo atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, suteikti didesnę reikšmę reikalavimo dydžiui ir juo remtis tenkinant prašymą, nėra pakankamo pagrindo (CPK 185 straipsnis).
25. Nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabrėžtina, jog nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių apelianto nesąžiningumą, t. y. bandymą nuslėpti turtą ar atlikti kitokius veiksmus, todėl spręsti dėl apelianto nesąžiningumo nėra pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie apelianto veiksmus, jam tebedirbant ligoninėje, irgi negali patvirtinti apeliantą esant nesąžiningu. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, paaiškėjus naujoms aplinkybės (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
26. Atsižvelgiant į nutarties 24-25 punktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovės Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nepagrįstą (CPK 185 straipsnis , 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Apeliantas prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 144 straipsnis suteikia teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra aiškiai nepagrįstas, todėl jos veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą, nėra pagrindo (CPK 95,185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies , Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.