Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
1A-132-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24923-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. P., J. M., R. N.
Nukentėjusysis
V. K., A. S., L. J. Š., D. S., D. J., V. B., V. A., M. D., A. L., V. T., O. D. S., P. V., J. P., Ž. D.
Kaltinamasis
J. M., R. N., V. P.
Civilinis ieškovas
„(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Jurgita Jablonskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24923-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,nuteistajam J. M.,nuteistajam R. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje (dėl garažų masyvo sunaikinimo), ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų V. K., A. S., L. J. Š., D. S., D. J., V. B., V. A., M. D., A. L., V. T., O. D. S., P. V., J. P. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš kaltinamųjų J. M., R. N. ir V. P. solidariai:

V. K. – 8510 (aštuoni tūkstančiai penki šimtai dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, A. S. – 2161 (du tūkstančiai šimtas šešiasdešimt vienas) euras turtinės žalos atlyginimo, L. J. Š. – 215 (du šimtai penkiolika) eurų turtinės žalos atlyginimo, D. S. – 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, D. J. – 1419 (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniolika) eurų turtinės žalos atlyginimo, V. B. – 2240 (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, V. A. – 490 (keturi šimtai devyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, M. D. – 500 (penki šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimo, A. L. – 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) eurai turtinės žalos atlyginimo, V. T. – 1780 (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, O. D. S. – 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, P. V. – 530 (penki šimtai trisdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, J. P. – 75 (septyniasdešimt penki) eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitos šių nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys atmestos.

Nukentėjusiojo Ž. D., civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, priteista iš kaltinamųjų J. M., R. N. ir V. P. solidariai: Ž. D. naudai – 800 (aštuoni šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 3443 (trys tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt trys) eurai žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš kaltinamojo R. N. V. S. naudai 2800 (du tūkstančiai aštuoni šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš kaltinamųjų J. M. ir R. N. solidariai civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 940 (devyni šimtai keturiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. M. ir R. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir R. N., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 26 d., 23 val., iki 2018 m. gegužės 27 d., 1 val., (duomenys neskelbtini), tyčia žiebtuvėliais uždegė garažų masyve buvusią A. L. priklausančią malkinę, taip bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu sunaikino garažų masyvą su jame buvusiais pastatais ir daiktais, t. y. A. L. priklausančią malkinę, 50 eurų vertės, ir joje buvusį A. L. priklausantį vieną kubinį metrą uosinių malkų, 80 eurų vertės; A. L. priklausantį garažą, 600 eurų vertės, ir jame buvusius A. L. priklausančius daiktus: dvi padangas, bendros 70 eurų vertės, du komplektus automobilinių raktų, bendros 60 eurų vertės, dviratį, 40 eurų vertės; V. A. priklausantį garažą, 300 eurų vertės, ir jame buvusius V. A. priklausančius daiktus: motorolerį „Suzuki Sepia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės, krūmapjovę „SOLO“, 200 eurų vertės, vejapjovę „Masport“, 200 eurų vertės, tris dviračius, bendros 100 eurų vertės, 15 metrų daugiasluoksnių vamzdžių, bendros 30 eurų vertės; D. S. priklausantį garažą, 700 eurų vertės, ir jame buvusius D. S. priklausančius daiktus: spintą, 500 eurų vertės, indaują, 80 eurų vertės, žaislus, bendros 20 eurų vertės, du vežimėlius „Nukas“, bendros 250 eurų vertės, du triratukus, bendros 40 eurų vertės, įvairias automobilių detales, bendros 150 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais, bendros 60 eurų vertės, keturias padangas „Pireli“, bendros 100 eurų vertės, kilimą, 50 eurų vertės, du stalus, bendros 40 eurų vertės; V. T. priklausantį garažą, 1000 eurų vertės, ir jame buvusius V. T. priklausančius daiktus: sekciją, 300 eurų vertės, tris kubinius metrus lentų, bendros 900 eurų vertės, automobilio priekinį stiklą, 80 eurų vertės, įvairias automobilio ir elektros detales, bendros 720 eurų vertės; Ž. D. priklausančią priekabą „Tiki Treiler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 eurų vertės; L. J. Š. priklausantį garažą, 500 eurų vertės; J. P. priklausantį garažą, 150 eurų vertės; O. D. S. priklausantį garažą, 1500 eurų vertės, ir jame buvusius O. D. S. priklausančius daiktus: lentyną, 200 eurų vertės, dviratį, 150 eurų vertės, žoliapjovę, 50 eurų vertės, du arklinius plūgus, bendros 200 eurų vertės, dvi medžio pjuvenų plokštes, bendros 30 eurų vertės, spintelę su automobiliniais raktais, bendros 50 eurų vertės, tris medinius stulpelius, bendros 30 eurų vertės; N. V. priklausantį garažą, 2287,50 eurų vertės, ir jame buvusius M. V. priklausančius daiktus: sofą, 200 eurų vertės, du fotelius, bendros 85,18 eurų vertės, 1,5 tonos metalinių profilių, bendros 349,50 eurų vertės, šešiasdešimt šešis medinius brusus, bendros 85 eurų vertės, 0,09 kubinių metrų gegnės, 15,30 eurų vertės, šešias padangas, bendros 100 eurų vertės, keturis ratlankius, bendros 40 eurų vertės, du automobilinius amortizatorius, bendros 30 eurų vertės, šešias spyruokles, bendros 60 eurų vertės, komodą, 116 eurų vertės, įvairius žemės ūkio padargus, bendros 70 eurų vertės, lovos su dviem čiužiniais ir dviejų fotelių komplektą, bendros 135 eurų vertės, televizorių „SONY“ KV-21CT1K, 115 eurų vertės, dviratį, 99,02 eurų vertės; P. V. priklausantį garažą, 500 eurų vertės, ir jame buvusius P. V. priklausančius daiktus: keturių spintelių komplektą, 100 eurų vertės, siuvimo mašiną, 50 eurų vertės, du 15 litrų talpos tuščius stiklinius vyno butelius, bendros 30 eurų vertės, dvi automobilio „Toyota Avensis“ dureles, bendros 80 eurų vertės, du šimtus stiklainių, bendros 20 eurų vertės; A. K. priklausantį garažą, 800 eurų vertės, ir jame buvusius A. K. priklausančius daiktus: įvairias žemės ūkio technikos detales, bendros 200 eurų vertės; D. J. priklausantį garažą, 230 eurų vertės, ir jame buvusius D. J. priklausančius daiktus: medines lentas, bendros 144 eurų vertės, du dviračius, bendros 100 eurų vertės, trąšų barstytuvą, 115 eurų vertės, šienapjovę, 60 eurų vertės, arklinį plūgą, 15 eurų vertės, šaldytuvą, 100 eurų vertės, siuvimo mašiną, 100 eurų vertės, mopedą, 50 eurų vertės, skalbimo mašiną, 50 eurų vertės, elektrinį pečių, 230 eurų vertės, įvairius rūbus, bendros 200 eurų vertės, vinilines plokšteles, bendros 30 eurų vertės, magnetofoną, 30 eurų vertės, keturias sienines spinteles, bendros 50 eurų vertės, grindų plyteles, bendros 30 eurų vertės; A. S. priklausantį garažą, 500 eurų vertės, ir jame buvusius A. S. priklausančius daiktus: sėjamąją „T16M“ su agregatais, bendros 2000 eurų vertės, arklinį plūgą, 100 eurų vertės; M. D. priklausantį garažą, 1000 eurų vertės; V. B. priklausantį garažą, 3000 eurų vertės, ir jame buvusius V. B. priklausančius daiktus: marlės ritinį, 250 eurų vertės, popieriaus ritinį, 300 eurų vertės, automobilio atsargines dalis, bendros 120 eurų vertės, įvairius ūkio reikmenis, bendros 130 eurų vertės; V. K. priklausantį garažą, 500 eurų vertės, ir jame buvusius daiktus: traktorių T-40AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 eurų vertės, lengvojo lydinio ratlankių komplektą su vasarinėmis padangomis, bendros 400 eurų vertės, špyžinę vonią, 100 eurų vertės; G. M. priklausantį garažą, kurio vertė nenustatyta, tokiu būdu iš viso sunaikino 33961,50 eurų vertės svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiesiems A. L. 900 eurų dydžio turtinę žalą, V. A. – 880 eurų dydžio turtinę žalą, D. S. – 1990 eurų dydžio turtinę žalą, V. T. – 3000 eurų dydžio turtinę žalą, Ž. D. – 800 eurų dydžio turtinę žalą, L. J. Š. – 500 eurų dydžio turtinę žalą, J. P. – 150 eurų dydžio turtinę žalą, O. D. S. – 2210 eurų dydžio turtinę žalą, M. V. – 1500 eurų dydžio turtinę žalą, P. V. – 780 eurų dydžio turtinę žalą, A. K. – 1000 eurų dydžio turtinę žalą, D. J. – 1534 eurų dydžio turtinę žalą, A. S. – 2600 eurų dydžio turtinę žalą, M. D. – 1000 eurų dydžio turtinę žalą, V. B. – 3800 eurų dydžio turtinę žalą, V. K. – 9000 eurų dydžio turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašo nukentėjusiųjų V. K., A. S., L. J. Š., D. S., D. J., V. B., V. A., M. D., A. L., V. T., O. D. S., P. V., J. P., Ž. D., civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius atmesti arba sumažinti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei pažeidė teisingumo principą. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, be to, teismo nuosprendis neatitinka BPK 305-307 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2.2. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama tik kaltinamojo R. N. prieštaringais parodymais. Jokių kitų įrodymų, galinčių jį neginčytinai ir objektyviai apkaltinti dėl jam inkriminuoto epizodo, nėra. Viso proceso metu jis nuosekliai neigė padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad tyčia žiebtuvėliu kartu su bendrininkais uždegė garažų masyve buvusią A. L. priklausančią malkinę, taip bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu sunaikino garažų masyvą su jame buvusiais pastatais ir daiktais. Teismas vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip jį kaltinančiais įrodymais, tačiau jis, nei apklaustas įtariamuoju, nei liudytoju, savo kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nepripažino. Vien faktas, kad įvykio metu jis buvo įvykio vietoje, jo kaltės neįrodo. Nuosprendyje esantis teiginys, jog „kaltinamieji V. P. ir J. M. buvo suderinę savo pozicijas, duodami parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu“, yra nemotyvuotas. Neaišku, kaip teismas nustatė, jog kaltinamojo R. N. parodymai dėl neva jo ir J. M. parodymų suderinimo yra nuoširdūs, nes ši aplinkybė teisme išvis nebuvo aiškintasi.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prieš jiems trims nueinant iki malkinės, buvo sustoję parūkyti ir jis R. N. padavė žiebtuvėlį, kuris jo negrąžino, todėl padegti malkinės jis tiesiog neturėjo su kuo. Tokias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis J. M.. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad R. N. jį apkalba. Pastarajam jį apkalbėti motyvų tikrai yra, nes jis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė R. N. nusikalstamus veiksmus, be to, apkalbėti jį aktualu ir dėl civilinių ieškinių atlyginimo. Svarbu paminėti, kad R. N., ikiteisminio tyrimo metu neigdamas savo kaltę, nurodė, kad nematė, ar V. P. padegė malkinę, nes buvo tamsu, be to, V. P. stovėjo už jų, taigi, R. N. tik mano, kad jis degė malkinę, nes matė liepsną dviejose vietose. Teisminio nagrinėjimo metu R. N. nurodė, kad matė degant jau trijose vietose, taip pat matė, kaip V. P. degė, tačiau net ir iš tokių R. N. parodymų neaišku, ar ir nuo jo veiksmų malkinė užsidegė. Pažymima, jog tik per papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu, po atliktų akistatų, kurių metu kiti kaltinamieji nurodė būtent R. N. degant malkinę, šis nurodė, kad malkinę degė visi trys. Todėl nesuprantama, kodėl teismas R. N. parodymus laikė nuosekliais ir jais besąlygiškai rėmėsi sprendžiant dėl jo kaltės.

2.4. Kitas kaltinamasis J. M. dėl šio epizodo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad jis kartu degė malkinę, o tik patvirtino aplinkybę, jog prieš malkinės padegimą jis žiebtuvėlį atidavė R. N. ir malkinę padeginėjo tik pastarasis. Kaip teigia skundo autorius, svarbu ir tai, kad padegant kapinių konteinerius bei šiltnamį, jis nors ir buvo kartu su kitais kaltinamaisiais, tačiau jokių nusikalstamų veiksmų neatliko ir dėl šių epizodų kaltinimai jam nebuvo pareikšti. Ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėjus įvykio vietą, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė M. K. nurodė, kad gaisro židinio zonos garažų masyve yra dvi, viena garažų masyvo viduryje, o kita iš garažų masyvo krašto šiaurinėje pusėje. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Apklausta teisme M. K. nurodė, kad gaisro židinio zonos nėra atskiros padegimo vietos. Iš jos paaiškinimų teismui akivaizdu, kad pagal gaisro židinio zonas negalima spręsti, kiek buvo padegimo (užsidegimo) vietų. Pagal degimo kryptis, kitus požymius negalima nustatyti, kelių tai asmenų veikla. Įvykio vietoje nebuvo rasti jokie žiebtuvėliai. Apeliantas pažymi, kad teismas jo parodymų iš viso nevertino, jų neanalizavo, nenurodė, kodėl juos atmeta, nepalygino su kitais bylos įrodymais, nenurodė, kokie kiti konkretūs bylos įrodymai patvirtina ar paneigia jo duotus parodymus. Kaltinamojo R. N. parodymuose esantys prieštaravimai nepašalinti, jie net neaptarti skundžiamame nuosprendyje. Tuo teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir jo teisę į gynybą, rungimosi principą. Pati įvykio situacija liko neatskleista, neaiški ir neatspindinti visų reikšmingų bylos aplinkybių.

2.5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog prašo būti išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu turėtų būti nepriteistini. Teigia, kad nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti arba ženkliai sumažinti. Nukentėjusiųjų V. K., A. S., L. J. Š., D. S., D. J., V. B., V. A., M. D., A. L., V. T., O. D. S., P. V., J. P., Ž. D., civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesti kaip neįrodyti, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytų daiktų vertės, o besąlygiškai rėmėsi tik nukentėjusiųjų nurodytomis daiktų kainomis, neatsižvelgdamas į realią ir faktinę šių daiktų vertę bei jų nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, V. K. nurodė, jog sudegusio 1974 m. traktoriaus T40AM vertė yra 8000 eurų, tuo tarpu, remiantis tinklalapiu www.skelbiu.lt, panašaus brangiausio traktoriaus didžiausia vertė siekia 2500 eurų. A. S. sudegusios sėjamosios T16M vertė nurodoma 2000 eurų, tuo tarpu, remiantis tinklalapiu www.skelbiu.lt, panašios brangiausios sėjamosios vertė 800 eurų. D. S., D. J. nurodo daiktų vertę jų įsigijimo metu. V. B. nurodo, kad sunaikintos marlės 1 m kaina 0,85 ct, kai tuo tarpu, remiantis tinklalapiu www.skelbiu.lt, marlės 1 metro kaina yra 0,12 ct (nurodomo rulono – 38,40 eurų), popieriaus 1 kg kaina 0,40 ct (nurodomo rulono kaina 28 eurai). Taigi, V. B. priteista sumokėti pernelyg didelė turtinės žalos vertė (pirmosios instancijos teismui nusprendus garažų vertes sumažinti perpus, V. B. sunaikintų daiktų vertė siekia 1820 eurų, atėmus 60 eurų, gautų už metalo laužą, susidaro 1760 eurų, tuo tarpu teismas V. B. priteisė 2240 eurų). V. T. taip pat nurodo pernelyg dideles sudegusių daiktų vertes, nepagrįsdamas tokio žalos dydžio (10 m. senumo laminuotos plokštės sekciją „Kaunas“ vertina 300 eurų, a/m „VW Golf“ priekinio stiklo vertę nurodo jo įsigijimo metu, tris kubinius metrus eglinės medienos vertina 900 eurų, kai vertė, remiantis internetiniu puslapiu www.google.lt, gali būti 495 eurai). Teismas teisingai sprendė neatlyginti V. T. 720 eurų turtinės žalos dėl sudegusių elektros prietaisų, įvertinus jų neaiškią kilmę. Nuteistojo teigimu, priteistos turtinės žalos dydis nėra paremtas nukentėjusiųjų pateiktais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusieji nurodė, kad garažai atliko nereikalingų daiktų sandėliavimo funkciją. Garažuose nebuvo šildymo, šviesos, ten laikomi daiktai buvo veikiami atmosferos poveikio, drėgmės. Akivaizdu, kad garažuose išlaikyti daiktus funkcionaliais ir tinkamais naudoti, nebuvo sąlygų. Didžioji dauguma daiktų buvo nenaudojami ilgą laiką, morališkai ir pagal savo funkcijas pasenę, nukentėjusieji jų vertes nurodė dar rubliais ar litais, nurodydami tik daiktų įsigijimo vertes. Be to, nėra jokių duomenų, kad tokie daiktai ten iš tikrųjų buvo, kad buvo jų toks kiekis, kad jų reali vertė atitinka nukentėjusiųjų nurodytą vertę.

2.6. Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, nes turto draudimo sutartis buvo sudaryta su M. V., tačiau duomenų, kad garažas pastarajam priklausė, nėra, iš bylos dokumentų matyti, kad garažu disponuoti galėjo N. V., garažas neturėjo teisinės registracijos, draudimo bylos dokumentuose nurodoma draudiminio įvykio data ir vieta, neatitinkanti tikrųjų įvykio datos ir vietos. Teisminio nagrinėjimo metu draudimo atstovas parodė, kad negali paaiškinti, kokiu būdu nustatė, kad garažas priklauso M. V.. Draudimo sutartyje šis garažas kaip M. V. turtas ar šio turto priklausinys įvardytas nebuvo. Taigi, šis įvykis buvo nedraudiminis, o draudimo bendrovė, išmokėdama draudimo išmoką M. V., veikė savo rizika, todėl draudimo išmokėta suma negali būti priteista kaltinamiesiems. Be to, ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė nukentėjusiųjų V. T., O. D. S., V. K., V. B. ir civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, paliekant teisę nukentėjusiesiems bei civiliniam ieškovui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Šiai prokurorės pozicijai teigia pritariantis ir apeliantas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik kito nuteistojo, R. N., parodymais. Sprendžiant dėl V. P. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties V. P. parodymai, kartu buvusių asmenų parodymai, liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir kt., nuosprendyje nurodyta, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiui, jog vien faktas, kad įvykio metu jis buvo įvykio vietoje, jo kaltės neįrodo, tačiau šiuo atveju V. P. nebuvo tik pasyvus stebėtojas, jis kartu su bendrininkais tyčia žiebtuvėliais uždegė garažų masyve buvusią malkinę, nuo kurios užsiliepsnojo bei sudegė visas garažų masyvas su jame buvusiais nukentėjusiųjų daiktais. Nors apeliantas neigia padegęs malkinę, aiškina, kad net neturėjo su kuo jos padegti, nes dar iki šio įvykio savo žiebtuvėlį buvo padavęs R. N., kuris jo negrąžino, tačiau šią versiją teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustatęs BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi, kaltinamojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas darė būtent sugretindamas visų kaltinamųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu buvo nustatyta, kurie kaltinamieji ir dėl kokių priežasčių keitė savo parodymus, juos derino prie kitų kaltinamųjų parodymų ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai aptarė visų bendrininkų parodymus ir teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Priešingai nei teigia savo kaltę neigiantis apeliantas, jo parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jų laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių, nėra pagrindo.

10. Pirminės apklausos metu, apklaustas kaip liudytojas, V. P. nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. J. M. ir R. N. uždegė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius šiukšlių konteinerius. Jis buvo kartu, tačiau tik stebėjo įvykį. 2018 m. gegužės 26 d. vakare vėl susitiko su R. N. ir J. M., su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet R. N. sugalvojo, kad reikia kažką panašaus nuveikti. Einant pro (duomenys neskelbtini) gėlininkystės šiltnamius, R. N. žiebtuvėliu pradėjo deginti šiltnamio plėvelę, dar keliose vietose plėvelę padegė ir J. M.. Paskui jie visi trys nubėgo prie garažų masyvo, R. N. pasiūlė J. M. padegti garažų masyvo krašte esančią malkinę. Visi trys nuėjo apžiūrėti, kaip galima padegti minėtą malkinę. Pamatęs, kad po malkinės šiferiu yra paklota danga – ruberoidas, R. N. kišenėje turėtu žiebtuvėliu padegė minėtą dangą, tą patį padarė ir J. M.. Jis į padegimo veiksmus nesikišo ir nieko nedarė (3 t., b. l. 131-134). Šios pozicijos V. P. laikėsi ir akistatos su R. N. metu (3 t., b. l. 168-172). Tačiau apklaustas kaip įtariamasis, apeliantas savo parodymus pakeitė, t. y. prisipažino, kad melavo dėl J. M. veiksmų, iš tiesų pastarasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių konteinerių bei šiltnamio plėvelės nepadegė. Įtariamasis taip pat nurodė naujas aplinkybes, kurių anksčiau nebuvo minėjęs, t. y. kad prieš padegant garažų masyvą visi trys buvo sustoję parūkyti ir jis cigaretei prisidengti savo žiebtuvėlį davė R. N., kuris šio negrąžino. Priėjus prie malkinės, R. N. uždegė po malkinės stogu esantį ruberoidą, o jis su J. M. stovėjo šalia ir nieko nedarė (3 t., b. l. 175-177). Paaiškindamas, kodėl pakeitė pirminius parodymus, V. P. nurodė, jog dėl to, kad R. N. kaltina jį nebūtais dalykais. Dėl tos pačios priežasties teisiamojo posėdžio metu apeliantas laikėsi pozicijos, jog visus padegimus įvykdė vienas R. N.. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas V. P. parodymų keitimą sieja ne su R. N. neva apelianto šmeižimu, tačiau su siekiu atkeršyti asmeniui, kuris įvardijo tikrąsias analizuojamo incidento aplinkybes. Pirminės apklausos metu V. P., siekdamas išvengti atsakomybės, kaltę vertė kitiems dviems kaltinamiesiems, o sužinojęs, jog R. N. nusprendė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, susitarė su J. M. visą kaltę suversti vienam R. N..

11. Vis dėlto, V. P. su J. M. visų įvykio detalių išsamiai neaptarė, dėl to jų parodymuose liko prieštaravimų. Apklaustas įtariamuoju J. M., neigdamas savo kaltę, nurodė, jog netoli garažų masyvo visi trys buvo sustoję parūkyti. Po to, priėjus malkinę, R. N. paprašė V. P. žiebtuvėlio, kurį jam buvo atidavęs, kai sustojo parūkyti. V. P. padavė R. N. žiebtuvėlį ir šis juo padegė malkinės ruberoidą (4 t., b. l. 134-136). Taigi, ši versija neatitinka V. P. aiškinimo, jog žiebtuvėlio R. N. jam negrąžino parūkymo metu ir jokio prašymo duoti žiebtuvėlį priėjus malkinę nebuvo. Siekdamas ištaisyti savo parodymų neatitikimus, pirmosios instancijos teisme J. M. nurodė, kad neprisimena, kada R. N. prašė V. P. žiebtuvėlio (5 t., b. l. 126). Atkreiptinas dėmesys, kad R. N. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, jog V. P. žiebtuvėlio prašė 2018 m. gegužės 18 d., kai padegė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius (šis epizodas apeliantui neinkriminuotas), tuo tarpu 2018 m. gegužės 26 d. tokio prašymo nereiškė. Nuėję iki garažų masyvo, prie netoliese esančios malkinės, jie visi trys pradėjo svilinti sienos lentas, tuomet V. P. pasiūlė uždegti ruberoidą, ką jie (V. P., J. M., R. N.) ir padarė. R. N. pažymėjo, jog matė, kaip V. P. degė malkinę, taip pat matė tris ruberoido degimo vietas. Visi trys degė su savo žiebtuvėliais, jo žiebtuvėlis buvo geltonos spalvos, „Bic“ firmos (5 t., b. l. 126-128). Šie R. N. parodymai iš esmės neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Nors pirminės įtariamojo apklausos metu R. N. neigė padegęs garažų masyve esančią malkinę, t. y. aiškino, jog tik stovėjo šalia, kai ją degė V. P. ir J. M. (4 t., b. l. 40-41), tačiau papildomos apklausos metu R. N. pripažino, kad netiksliai įvardijo visas įvykio aplinkybes, t. y. pripažino, jog malkinę (po malkinės šiferiu esančią degią medžiagą – ruberoidą) degė visi trys bendrais veiksmais. Degdamas malkinę, jis suprato ir žinojo, kad gali užsidegti visas garažų masyvas, tačiau vis tiek atliko padegimo veiksmus, nes tiesiog nebuvo ką veikti (4 t., b. l. 57-59). Pirminės apklausos metu R. N. labiau akcentavo J. M. nusikalstamus veiksmus, t. y. nurodė, jog būtent šis pradėjo deginti malkinės kraštinį kampą, o dėl V. P. teigė, jog tik mano, kad pastarasis taip pat padegė malkinę, nes matė liepsną dviejose vietose, o pačio degimo veiksmo nematė, nes buvo tamsu. Vis dėlto, jau minėta, kad vėliau R. N. pripažino, jog malkinę padegė visi trys bendrais veiksmais, o pirminėje apklausoje vengė atsakomybės, taip pat siekė sušvelninti V. P. atsakomybę, nes su šiuo buvo seni pažįstami, tuo tarpu su J. M. artimiau bendravo tik kelias savaites iki įvykio.

12. Netikėti R. N. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo ir dėl to, kad pastarajam buvo inkriminuotas ne tik garažų masyvo padegimas, tačiau ir konteinerių bei šiltnamių komplekso plėvelės padegimas, todėl jei R. N. siektų apkalbėti apeliantą, tuomet būtų nurodęs, jog šis kartu su juo padegė ir minėtus objektus. Tačiau R. N. pirmosios instancijos teisme nuoširdžiai prisipažino, kuriuos objektus padegė vienas, o kuriuos – kartu su bendrininkais. Vertinti, kad V. P., kaip bendravykdytoją degant malkinės ruberoidą, R. N. įvardijo siekdamas sumažinti jam gresiančių atlyginti civilinių ieškinių dydį, taip pat nepagrįsta, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. N. nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydžių neginčijo ir sutiko atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

13. Aptartų nuteistųjų parodymų kontekste, teisėjų kolegija įvertina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistės M. K. parodymus apie gaisro židinio zoną ir degimo židinius. Minėta specialistė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad užsidegimas įvyko pastatų išorėje, o ne viduje. Tai akivaizdu dėl galimybės patekti į pastatus nebuvimo – buvo išlikę durų vyriai, spynos, kurios nebuvo pažeistos. Nustatyti du giluminiai taškai – židiniai, iš kurių prasidėjo pirminis degimas. Tačiau gaisrui išsiplėtus, uždegimo vietos ir gaisro metu susidarę židiniai gali atrodyti panašiai, todėl tiksliai nenustatyta, kiek žmonių galėjo padegti garažų masyvą bei šalia buvusią malkinę. Specialistė pažymėjo, jog techninių priežasčių gaisrui kilti nebuvo (6 t., b. l. 63-66). Taigi, šie parodymai nepatvirtina, jog gaisras kilo nuo dviejų padegimo vietų, tyrimo metu buvo nustatyti tik du didesni gaisro židiniai, tačiau jie galėjo susidaryti nuo įvairaus kiekio padegimo vietų, nes gaisras plinta ta kryptimi, kur yra daugiau degių medžiagų, skysčių ir pan. Daryti išvadą, jog trys asmenys negalėjo padegti malkinės, nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste įrodomosios reikšmės neturi ir nukentėjusiojo A. S. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisme teigė matęs, jog garažai degė trijose vietose – per vidurį ir iš abiejų galų (5 t., b. l. 171). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesvarbu kiek skirtingų malkinės vietų uždegė kiekvienas iš nuteistųjų, svarbu tai, kad jie veikė bendrai, turėdami tą patį tikslą, t. y. kiekvienas su žiebtuvėliu degino po malkinės stogu esantį ruberoidą, kol liepsnos išplito ir apėmė visą malkinės pastatą. Tokiu būdu be jokios priežasties, visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikinta malkinė bei šalia esantis garažų masyvas su jame buvusiais nukentėjusiesiems priklausančiais daiktais. Pažymėtina, jog visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę šiuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas. Šiuo atveju padegimas neabejotinai laikytinas visuotinai pavojingu būdu, nes dėl nekontroliuojamo degimo proceso buvo sunaikinta daugybė materialinių gėrybių bei kilo pavojus ir kitoms vertybėms, kurias (aktyviais žmonių veiksmais) buvo spėta išgelbėti. V. P. aktyviais veiksmais prisidėjo prie malkinės uždegimo, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, bei norėjo taip elgtis, todėl jo išteisinimui nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat nuteistojo teisės į gynybą bei rungimosi principo, o vien apelianto lūkesčių neatitinkančio sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo jo naikinimui.

Dėl nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių dydžių

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

15. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 168-211/2018).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. P. prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių dydžius, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytų daiktų vertės ir besąlygiškai vadovavosi vien pačių nukentėjusiųjų nurodytomis daiktų kainomis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog sudegę garažai nebuvo registruoti (įteisinti), vertino juos kaip statybinių medžiagų bendrą masę, o ne kaip garažo paskirtį turinčius daiktus, todėl nukentėjusiųjų nurodytą garažų vertę mažino perpus, t. y. penkiasdešimčia procentų. Tačiau statiniuose-garažuose buvusių daiktų vertę, nurodytą civiliniuose ieškiniuose bei detalizuotą teisiamųjų posėdžių metu, apylinkės teismas laikė pilnai pagrįsta ir jos nemažino. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, kadangi ne vienas nukentėjusysis daiktų vertę nurodė jų įsigijimo, o ne sunaikinimo (veikos padarymo) metu, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dauguma daiktų buvo ilgą laiką nenaudojami pagal paskirtį, t. y. morališkai ir pagal savo funkcinę paskirtį pasenę ir laikomi garaže vien dėl to, jog buvo gailima juos išmesti ar galvojant, jog vis dar gali prireikti jų ateityje. Sutiktina su apeliantu ir dėl to, jog garažuose nebuvo šildymo, šviesos, todėl ten laikomi daiktai buvo veikiami atmosferos poveikio, drėgmės, kas akivaizdu turėjo įtakos jų rinkos vertei. Todėl šiuos daiktus įkainoti kaip naujus ar apynaujus, ką padarė dauguma nukentėjusiųjų, nebuvo jokio pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš naujo įvertina nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dalis dėl sudegusių garažuose laikytų daiktų (dėl pačių statinių-garažų vertės nepasisakytina, nes nei nuteistieji, nei nukentėjusieji neginčijo priteistų sumažintų sumų už minėtus statinius), tuo pačiu pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas (sunaikinamas) praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).

17. Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį 9000 Eur sumai (1 t., b. l. 200, 2 t., b. l. 1-3), o teisme patikslino, jog ieškinys yra 8760 Eur sumai (6 t., t. b. L. 45). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad garaže buvusių daiktų – traktoriaus, vonios, padangų, ratlankių, vertė yra pagrįsta, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta 1974 m. gamybos, 50 arklio galių, traktoriaus T40AM verte – 8000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta transporto priemonė buvo daugiau nei keturiasdešimties metų senumo, nukentėjusysis ją pirko 1992 m., vadinasi, naudojo daugiau nei dvidešimt penkerius metus, be to, teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė ir tai, kad paskutiniu metu traktorius nebuvo praėjęs techninės apžiūros, vadinasi, jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Apeliantas visiškai pagrįstai nurodo, jog internetiniuose portaluose tokio modelio bei galingumo traktoriai daugiausiai įvertinami 2500 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, jog sudegusio traktoriaus vidutinė rinkos vertė neturėtų būti didesnė nei 2000 Eur. Kitų nukentėjusiojo nurodytų sudegusių daiktų vertė neprasilenkia su protingumo bei sąžiningumo principais, todėl ji nėra mažinama. Iš viso V. K. priteisiama 2510 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

18. Nukentėjusysis A. S. civilinį ieškinį pareiškė 2600 Eur sumai (2 t., b. l. 73-76), teisme prašė iš minėtos sumos atimti 189 Eur, nes tiek gavo už priduotą metalo laužą, apylinkės teismas jam priteisė 2161 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusysis nurodė nepagrįstai didelę sudegusios sėjamosios kainą. Teisiamojo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad sėjamąją T16M su priedais buvo pirkęs dar jo tėvas, padėvėtos tokios kaina yra 2000 Eur (5 t., b. l. 171). Daugiau jokių duomenų apie sudegusią sėjamąją nebuvo pateikta, t. y. neaišku nei kurių metų gamybos ji buvo, nei kokių parametrų ir pan. Patikrinus internetinių portalų duomenis apie parduodamas nukentėjusiojo nurodyto modelio padėvėtas sėjamąsias, nustatyta, kad jos vidutinė rinkos vertė neturėtų viršyti 700 Eur, juo labiau, kad minėtas žemės ūkio agregatas buvo senas ir nebenaudojamas. Atsižvelgiant į tai, A. S. iš viso priteisiama 861 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

19. Nukentėjusioji L. J. Š. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį tik dėl sudegusio garažo (2 t., b. l. 58-59), dėl jame buvusių daiktų ieškinio nereiškė, taip pat prašė atimti iš priteistinos sumos 35 Eur, kuriuos gavo už parduotą metalo laužą (5 t., b. l. 173), todėl jai priteista turtinės žalos atlyginimo suma nekeistina.

20. Nukentėjusysis D. S. pareiškė 1990 Eur civilinį ieškinį – 700 Eur įvertintas garažas ir 1290 Eur jame buvę daiktai (2 t., b. l. 88-89), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis už sudegusius daiktus – spintą, indaują, vaikiškus žaislus, du triratukus, automobilių detales, keturias vasarines automobilio padangas, du medinius stalus, įrankių dėžę su įrankiais bei kilimą, ieškinio dalies atsisakė ir prašė priteisti jam sumą tik už patį garažą (6 t., b. l. 45-46), todėl teisėjų kolegija neanalizuoja nukentėjusiojo nurodytų sudegusių daiktų vertės ir jam priteistos turtinės žalos atlyginimo nekeičia.

21. Nukentėjusioji D. J. pareiškė 1534 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 108-109), kurį sudaro 230 Eur garažo vertė ir 1304 Eur jame buvusių daiktų vertė. Nukentėjusioji įvardijo šiuos sudegusius daiktus ir jų kainas – medinės lentos 144 Eur vertės, du dviračiai bendros 100 Eur vertės, trąšų barstytuvas 115 Eur vertės, šienapjovė 60 Eur vertės, arklinis plūgas 15 eurų vertės, šaldytuvas 100 Eur vertės, siuvimo mašina 100 Eur vertės, mopedas 50 Eur vertės, skalbimo mašina 50 Eur vertės, elektrinis šildytuvas 230 Eur vertės, įvairūs rūbai bendros 200 Eur vertės, vinilinės plokštelės bendros 30 Eur vertės, magnetofonas 30 Eur vertės, keturios sieninės spintelės bendros 50 Eur vertės, grindinės plytelės bendros 30 Eur vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė daugumos minėtų daiktų įsigijimo kainas, jas nurodydama dar litais, o vėliau litus konvertavo į eurus. Toks padarytos turtinės žalos apskaičiavimo metodas nėra teisingas ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, jog nuo daiktų įsigijimo momento jau praėjo nemažai laiko, nukentėjusiosios išvardyti daiktai nebuvo naudojami, kiti jų buvo su tam tikrais defektais (pavyzdžiui, nukentėjusioji teisme teigė, jog kažkas negerai buvo su šaldytuvo pajungimu), todėl iš namų perkelti į garažą, kad namuose be reikalo neužimtų vietos. Medines lentas D. J. įkainojo 500 Eur, tačiau nesugebėjo įvardyti, kiek jų buvo, taip pat tik spėjo, jog tai buvo eglinės lentos. Dėl siuvimo mašinos nukentėjusioji pripažino, jog bandė ją parduoti, tačiau niekam neįsiūlė, o dėl elektrinio šildytuvo nurodė, jog net pati neįsivaizduoja, kodėl jis įvertintas 230 Eur (6 t., b. l. 66-67). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis protingumo kriterijumi, nukentėjusiajai priteistina suma dėl garaže buvusių nusidėvėjusių daiktų sunaikinimo mažintina perpus (1304 ÷ 2 = 652) ir iš viso D. J. priteisiama 767 Eur turtinės žalos atlyginimo.

22. Nukentėjusysis V. B. pareiškė 3800 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 126-127), kurį sudaro: garažo pastatas 3000 Eur vertės, jame buvę daiktai 800 Eur vertės. Nukentėjusysis išvardijo šiuos ugnies sunaikintus daiktus ir jų kainas: marlės ritinys 250 Eur vertės, popieriaus ritinys 300 Eur vertės, smulkios automobilio atsarginės dalys bendros 120 Eur vertės, kiti ūkio reikmenys bendros 130 Eur vertės. Teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, jog marlės ritinys buvo pirktas apie 1986 m. ruošti vaikams sauskelnes, jo buvo likę apie 320 m. Popieriaus ritinio plotis buvo 70 cm, faktūra – kaip sviestinio popieriaus. Automobilio detalės – tai vairo kolonėlė, traukės, šarnyrai, kurie priklausė automobiliui „Renault Megane“, 2003 m. Ūkio reikmenys – tai visokios šakės, plaktukai ir kt. (6 t., b. l. 47-48). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesumažino nukentėjusiojo garaže buvusių daiktų vertės. Sutiktina, jog vystyklinės marlės 1 m rinkos kaina gali būti 0,85 ct, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė V. B., tačiau tokia kaina yra naujos, o ne dėvėtos, nevėdinamoje patalpoje, drėgmėje laikomos, prieš daugiau nei trisdešimt metų pirktos marlės kaina. Tas pats pasakytina ir apie senus ūkio reikmenis, popieriaus ritinį bei sandėliuotas nebenaudojamas automobilio detales. Todėl nukentėjusiojo nurodyta sudegusių daiktų vertė mažinama perpus ir iš viso V. B. priteisiama 1840 Eur turtinės žalos atlyginimo.

23. Nukentėjusysis V. A. pareiškė 880 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 147-148), kurį sudaro: garažas 300 Eur vertės, jame buvę daiktai 580 Eur vertės. Nukentėjusysis gaisro sunaikintus daiktus įvertino taip: motoroleris „Suzuki Sepia“ 50 Eur vertės, krūmapjovė (duomenys neskelbtini) Eur vertės, vejapjovė „Masport“ 200 Eur vertės, trys dviračiai bendros 100 Eur vertės, daugiasluoksniai vamzdžiai, apie 15 metrų bendros 30 Eur vertės. V. A. taip pat pateikė krūmapjovės ir vejapjovės pirkimo kvitus (2 t., b. l. 135-137). Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, jog motorolerį pirko prieš kokius 3-4 metus už 200 Eur, todėl šiuo metu jį vertina 50 Eur. Krūmapjovė ir vejapjovė pirktos 2010-2011 m. už 1100 Lt (318,58 Eur) ir 900 Lt (260,65 Eur), abi veikiančios, tačiau dėvėtos, todėl jų vertė sumažinta iki 200 Eur už kiekvieną. Dviračiai taip pat dėvėti, tačiau važiuojantys, todėl visi trys bendrai įvertinti 100 Eur. Penki daugiasluoksniai vamzdžiai buvo visiškai nauji, nes nukentėjusysis neseniai buvo daręsis remontą namuose (6 t., b. l. 22). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. A. nurodytos daiktų vertės yra adekvačios, t. y. jos įvardytos įvertinus daiktų nusidėvėjimą bei prekinės išvaizdos nebuvimą, todėl dar labiau mažinti nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

24. Nukentėjusysis M. D. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 165-166), kurį sudaro vien jam priklausančio garažo vertė. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patikslino, jog garažas buvo naudojamas kaip sandėlis, jis buvo pilnas visokių daiktų, kurių ikiteisminio tyrimo metu nedetalizavo, nes jam buvo per sunku nurodyti daiktų vertę, kadangi tais laikais, kai daiktai buvo įsigyti, kainos buvo visiškai kitokios. Todėl 1000 Eur ieškinį jis reiškia už garažą kartu su jame buvusiais daiktais (5 t., b. l. 173). Kadangi atskirai gaisro sunaikinti daiktai nebuvo vertinami, todėl teisėjų kolegija palieka M. D. pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą.

25. Nukentėjusysis A. L. pareiškė 900 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 189), kurį sudaro: garažas 600 Eur vertės, jame buvę daiktai – dvi žieminės padangos bendros 70 Eur vertės, du komplektai automobilinių raktų bendros 60 Eur vertės, moteriškas dviratis 40 Eur vertės, taip pat malkinė 50 Eur vertės, joje buvusios uosinės malkos, apie 1 m³, 80 Eur vertės. Pirmosios instancijos teisme A. L. prašė atlyginti jam tik už sudegusį garažą, kitos civilinio ieškinio dalies atsisakė (6 t., b. l. 23), todėl mažinti jam priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.

26. Nukentėjusysis V. T. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 6-7), kurį sudaro: garažas 1000 Eur vertės, jame buvę daiktai 2000 Eur vertės, t. y. sekcija 300 Eur vertės, apie trys kubiniai metrai lentų bendros 900 Eur vertės, automobilio priekinis stiklas 80 Eur vertės, įvairios automobilio ir elektros detalės bendros 720 Eur vertės. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad laminuotos plokštės sekcija buvo pirkta maždaug prieš dešimt metų, dokumentų išsaugojęs neturi. Sekcija buvo naudojama motinos bute, paskui šis butas buvo išnuomotas, todėl reikėjo viską iškraustyti, tokiu būdu sekcija buvo išardyta ir gražiai dalimis sudėta garaže. V. T. teigė ruošęsis sekciją parduoti už 300 Eur, nors ją pirko brangesne kaina. Garaže buvusią medieną (eglines lentas) jis pirko maždaug prieš penkerius metus už 900 Eur. Mediena nebuvo papuvusi, nes garaže buvo sausa, o šalčio medis nebijo. Automobilio priekinis stiklas priklausė „VW Golf“ markės automobiliui, kurį nukentėjusysis yra pardavęs prieš dešimt metų, o stiklas liko, nes pirkėjui jo nereikėjo. V. T. pažymėjo, kad minėto stiklo atskirai nepirko, jį gavo kaip priedą perkant mašiną, tačiau šio stiklo jam neprireikė. Stiklo kainą jis nustatė pagal tai, kiek sumokėjo už naują savo automobiliui pirktą stiklą, kuris buvo panašaus dydžio. Įvairių garaže buvusių elektros detalių nukentėjusysis konkrečiai nesugebėjo išvardyti, paminėjo tik magnetinius paleidėjus, droselius, patronus (5 t., b. l. 174-176). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo garaže buvusių ir sudegusių daiktų vertės nemažino, tačiau nepriteisė prašomų 720 Eur už neaiškiais būdais įsigytus elektros prietaisus ir kitas detales. Teisėjų kolegija pritaria, jog atlyginti turtinę žalą už elektros prietaisus, kuriuos V. T. teigė sandėliavęs dar nuo 1987 m., kai pradėjo dirbti elektriku, nėra pagrindo, juo labiau, kad nukentėjusysis daugelį sudegusių prietaisų buvo parsinešęs iš buvusių darboviečių kaip nurašytas detales. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis visiškai nepagrįstas kainas nurodė ir už kitus sudegusius daiktus, t. y. sekciją, eglines lentas bei automobilio priekinį stiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad sekcija, nors naudota ir neilgai (apie metus laiko, iki nukentėjusiojo motinos mirties), tačiau pirkta buvo prieš dešimt metų, vadinasi, devynerius metus ji išardyta buvo laikoma garaže kaip nereikalingas daiktas. Nors V. T. teigė, jog sekciją ruošėsi parduoti už 300 Eur, tačiau akivaizdu, kad toks teiginys yra deklaratyvus, kadangi, esant realiam ketinimui parduoti norimą daiktą, per devynerius metus tai tikrai buvo galima (ir norint gauti geresnę kainą reikėjo) padaryti. Net jei sekcija ir buvo gerai išsilaikiusi, jos vertė per dešimtmetį gerokai sumažėjo, todėl jos vertę apeliacinės instancijos teismas mažina iki 100 Eur. Eglinės medienos kainos, peržvelgus įvairius internetinius portalus, svyruoja nuo 129 iki 165 Eur/m³, taigi, vidutinė rinkos vertė yra maždaug 145 Eur/m³, todėl už sudegusius 3 m³ lentų iš viso atlygintina 435 Eur suma. „VW Golf“, 1998 m., priekinis stiklas, nors ir nenaudotas, tačiau priklauso daugiau nei dvidešimties metų senumo automobiliui, todėl jo pritaikymas šiuo metu gaminamiems tos pačios markės automobiliams nėra galimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši detalė akivaizdžiai neverta 80 Eur, todėl jos kaina mažinama iki 20 Eur, kiek būtų galima gauti už seną tokio tipo detalę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog nukentėjusiajam priteisiamas turtinės žalos dydis negali virsti asmens pasipelnymo šaltiniu, V. T. už sudegusius garaže buvusius daiktus priteisiama turtinė žala mažinama iki 555 Eur (100 + 435 + 20 = 555) ir iš viso jam priteisiama 1055 Eur suma.

27. Nukentėjusioji O. D. S. pareiškė 2210 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 40-41), kurį sudaro: garažas 1500 Eur vertės, jame buvę daiktai bendros 710 Eur vertės, t. y. geležinė lentyna 200 Eur vertės, vyriškas dviratis 150 Eur vertės, žoliapjovė 50 Eur vertės, du arkliniai plūgai bendros 200 Eur vertės, virtuvinė spintelė su joje buvusiais automobiliniais raktais bendros 50 Eur vertės, dvi medžio pjuvenų plokštės bendros 30 Eur vertės, trys mediniai 3 m. aukščio stulpeliai 30 Eur vertės. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pažymėjo, kad prašo atlyginti tik garažo vertę, kitos ieškinio dalies atsisako (5 t., b. l. 176-177), todėl mažinti jai priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos nėra pagrindo.

28. Nukentėjusysis P. V. pareiškė 810 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 85), kurį sudaro: garažas 500 Eur vertės, jame buvę daiktai bendros 310 Eur vertės, t. y. rankų darbo ąžuolinių keturių spintelių komplektas 100 Eur vertės, siuvimo mašina 50 Eur vertės, du 15 l talpos stikliniai vyno buteliai bendros 30 Eur vertės, dvejos automobilio „Toyota Avensis“ kairės pusės priekinės ir galinės naudotos durelės bendros 80 Eur vertės, 200 įvairios talpos stiklainių, bendros 50 Eur vertės. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad garaže buvo laikoma daug mažareikšmių daiktų. Ąžuolinių spintelių komplektas buvo senas, perleistas jam mamos, kuriai šias spinteles prieš 25 m. kažkas padarė už paslaugą. Siuvimo mašina taip pat buvo sena, rusiška, veikė, tik ją reikėjo pareguliuoti. Automobilio dureles pirko padėvėtas, pateikė sąskaitą-faktūrą. Kiek tiksliai garaže buvo stiklainių, negalėjo įvardyti, mano, jog apie 200, nes pusę garažo sudarė lentynos, stelažai su šiais stiklainiais, jų vertę sumažino nuo 50 Eur iki 30 Eur (5 t., b. l. 190-191). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad P. V. nurodytos sudegusių daiktų kainos neatitinka vidutinės rinkos kainos, todėl turi būti mažinamos. Spintelių komplektas yra ketvirčio amžiaus senumo, praradęs bet kokią prekinę išvaizdą, be to, jau seniai nebenaudojamas, todėl jo vertę sudaro tik ąžuolinės medienos kaina, kuri neturėtų viršyti 50 Eur. Seną, rusiško modelio siuvimo mašiną būtų galima vertinti 50 Eur, jei ji būtų veikianti, tačiau nukentėjusysis pažymėjo, jog šią siuvimo mašiną reikėjo reguliuoti, kada paskutinį kartą ji buvo naudota, nėra aišku, spręsti apie jos funkcionalumą nėra pagrindo, todėl jos kaina mažinama perpus. Iš pateiktos sąskaitos-faktūros (5 t., b. l. 187) matyti, kad dvejos naudotos automobilio durelės kainavo 70 Eur, o ne 80 Eur, kaip savo ieškinyje nurodė P. V., tačiau pirmosios instancijos teismas į šį netikslumą atsižvelgė, todėl durelių kaina nemažinama, juo labiau, kad jos buvo pirktos neseniai iki gaisro kilimo (2018 m. sausio 17 d.). Mažinti stiklainių bei stiklinių 15 l talpos vyno butelių vertę nėra pagrindo, nes kainos nurodytos realios, atsižvelgiant į jų vertę rinkoje. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad už garaže buvusius ir sudegusius daiktus nukentėjusiajam priteista turtinė žala mažinama iki 205 Eur ir iš viso P. V. priteisiama 455 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

29. Nukentėjusysis J. P. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 69), kurį sudaro tik garažo vertė. Kadangi garaže buvusių daiktų vertės nukentėjusysis neprašė atlyginti, todėl keisti jam priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

30. Nukentėjusysis Ž. D. pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 24), kurį sudaro automobilinės priekabos „Tiki Treiler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad jo priekaba buvo iš cinkuoto metalo, pirkta maždaug prieš 5-6 metus, už ją mokėjo apie 3000 Lt (6 t., b. l. 24). Mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 800 Eur sumą teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi, kaip pažymėjo Ž. D., priekaba buvo tvarkingai naudojama, todėl atrodė kaip nauja. Be to, nukentėjusysis ją buvo prisitaikęs savo poreikiams, t. y. pasidaręs metro aukščio metalinę konstrukciją (karkasą), uždengtą brezentu, kad būtų patogu vežioti statybines medžiagas bei užaugintą derlių. Internetinių portalų skelbimuose tokio modelio naudotos priekabos kaina svyruoja apie 1000 Eur, todėl Ž. D. nurodyta suma yra adekvati vidutinei rinkos vertei.

31. Civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 3443 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 34) bei pateikė dokumentus, pagrindžiančius nekilnojamojo turto nuostolio apskaičiavimą (2 t, b. l. 35-41). Minėti dokumentai patvirtina, kad sudegęs garažas, esantis (duomenys neskelbtini), galimai priklausė N. V., tačiau garaže buvę daiktai priklausė tiek garažo savininkei, tiek jos sūnui M. V.. Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apdraustas N. V. butas (o tuo pačiu, kaip buto priklausinys, ir garažas), buvo sudarytas M. V. vardu (2 t., b. l. 35-37). Pirmosios instancijos teisme M. V. nurodė, kad sudegęs turtas priklausė jo šeimai. Jo mama yra išvykusi ir gyvena ne Lietuvoje, todėl jis, kaip sūnus, ėmėsi tvarkyti šiuos reikalus. Garažu jis naudojasi apie 30-40 metų, tačiau šis statinys nebuvo teisiškai registruotas. Draudimo bendrovei jis pateikė seniūnijos raštą, jog garažas oficialiai stovėjo ir jis šiuo garažu disponavo, minėtos informacijos draudimo bendrovei užteko, kad ši išmokėtų draudimo išmoką (5 t., b. l. 170). Civilinio ieškovo atstovas T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sunaikinto turto vertės apskaičiavimo dokumentuose buvo padaryta techninė klaida nurodant įvykio datą (vietoj 2018 m. gegužės 26-27 d., nurodyta 2015 m. rugsėjo 1 d.), tačiau tai nekeičia dokumentų turinio teisingumo. Civilinio ieškovo atstovas pažymėjo, kad drausti neįregistruotą pastatą nėra jokių kliūčių, nes draudimo objektas yra šalių susitarimo reikalas. Be to, duomenų, jog tai būtų neteisėtas statinys, nėra, tiesiog jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip buvo nustatyta, jog garažas priklauso būtent M. V., T. V. paaiškinti negalėjo, nurodė tik tai, jog buvo gauta (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma, patvirtinanti, kad garažas priklauso M. V. tėvui (miręs (duomenys neskelbtini)). Kadangi statinio teisinės registracijos nėra, todėl nebuvo galima šios informacijos patikslinti Nekilnojamojo turto registre (6 t., b. l. 162-163). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, jog draudimo išmoka dėl sudegusio garažo bei jame buvusių daiktų turėtų būti išmokama kitam asmeniui, pavyzdžiui, M. V. motinai, nėra pagrindo. Jau minėta, kad nukentėjusysis šiuo garažu naudojosi ilgą laiką, jį prižiūrėjo, draudė nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl draudimo bendrovė, turėdama informaciją, jog galimai tikrasis turto savininkas yra miręs, o turtu rūpinasi bei juo faktiškai naudojasi šio asmens šeimos narys – sūnus, pagrįstai sprendė, jog išmoką tikslinga išmokėti būtent M. V.. Mažinti priteistos sumos dydį nėra pagrįsta, nes draudimo bendrovė detaliai pagrindė kiekvieno sudegusio daikto vertę, atsižvelgdama į rinkos kainas bei nusidėvėjimą.

Kiti nuosprendžio netikslumai

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta netinkamai, todėl nuosprendis keistinas ir šiuo aspektu.

33. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis. Tokios aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiųjų prašomus priteisti turtinės žalos dydžius, tačiau į nuosprendžio aprašomąją dalį perkėlė kaltinamajame akte nurodytas padarytos turtinės žalos sumas, jų nepatikslinus pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Kadangi apeliacinės instancijos teismas kai kuriems nukentėjusiesiems priteistos žalos dydį dar labiau sumažino (tokiu būdu gerokai sumažėjo viso sunaikinto svetimo turto vertė), todėl kaltinimas visiems trims nuteistiesiems išdėstomas iš naujo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškęs, vertinti, kad jam yra padaryta 1000 Eur turtinė žala, nėra pagrįsta, todėl šis teiginys šalinamas iš kaltinimo.

35. Teisėjų kolegija laiko nustatyta, kad V. P., J. M. ir R. N. yra nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 26 d., 23 val., iki 2018 m. gegužės 27 d., 1 val., (duomenys neskelbtini), tyčia žiebtuvėliais uždegė garažų masyve buvusią A. L. priklausančią malkinę, taip bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu sunaikino garažų masyvą su jame buvusiais pastatais ir daiktais, t. y. A. L. priklausančią malkinę ir joje buvusį A. L. priklausantį turtą; A. L. priklausantį garažą ir jame buvusius A. L. priklausančius daiktus; V. A. priklausantį garažą ir jame buvusius V. A. priklausančius daiktus; D. S. priklausantį garažą ir jame buvusius D. S. priklausančius daiktus; V. T. priklausantį garažą ir jame buvusius V. T. priklausančius daiktus; Ž. D. priklausančią priekabą „Tiki Treiler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); L. J. Š. priklausantį garažą; J. P. priklausantį garažą; O. D. S. priklausantį garažą ir jame buvusius O. D. S. priklausančius daiktus; N. V. priklausantį garažą ir jame buvusius M. V. priklausančius daiktus; P. V. priklausantį garažą ir jame buvusius P. V. priklausančius daiktus; A. K. priklausantį garažą ir jame buvusius A. K. priklausančius daiktus; D. J. priklausantį garažą ir jame buvusius D. J. priklausančius daiktus; A. S. priklausantį garažą ir jame buvusius A. S. priklausančius daiktus; M. D. priklausantį garažą; V. B. priklausantį garažą ir jame buvusius V. B. priklausančius daiktus; V. K. priklausantį garažą ir jame buvusius daiktus; G. M. priklausantį garažą, tokiu būdu iš viso sunaikino 14 386 eurų vertės svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiesiems A. L. 275 eurų dydžio turtinę žalą, V. A. – 490 eurų dydžio turtinę žalą, D. S. – 350 eurų dydžio turtinę žalą, V. T. – 1055 eurų dydžio turtinę žalą, Ž. D. – 800 eurų dydžio turtinę žalą, L. J. Š. – 215 eurų dydžio turtinę žalą, J. P. – 75 eurų dydžio turtinę žalą, O. D. S. – 750 eurų dydžio turtinę žalą, M. V. – 3443 eurų dydžio turtinę žalą, P. V. – 455 eurų dydžio turtinę žalą, D. J. – 767 eurų dydžio turtinę žalą, A. S. – 861 euro dydžio turtinę žalą, M. D. – 500 eurų dydžio turtinę žalą, V. B. – 1840 eurų dydžio turtinę žalą, V. K. – 2510 eurų dydžio turtinę žalą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors sunaikinto turto vertė, iš naujo įvertinus kiekvieno nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, gerokai sumažėjo nuo kaltinime nurodytos bendros sunaikinto svetimo turto sumos, tačiau ši aplinkybė nekeičia nei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei apeliantui paskirtos bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė (BK 54, 61 straipsniai), V. P. yra paskirta proporcinga jo padarytiems neteisėtiems veiksmams bei asmenybės charakteristikai bausmė, todėl šiuo aspektu nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiesiems V. K., A. S., D. J., V. B., V. T. ir P. V. priteistus civilinių ieškinių dydžius sumažinti ir solidariai iš V. P., J. M. ir R. N. priteisti:

V. K. – 2510 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

A. S. – 861 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo;

D. J. – 767 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo;

V. B. – 1840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

V. T. – 1055 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo;

P. V. – 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus)turtinės žalos atlyginimo.

Kitą 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė