Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. surašytas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., padarymą, t.y. jog jis 2015 m. sausio 16 d. 20.20 val. Gudulinės k., Širvintų r. vairavo automobilį Mitsubishi Colt, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Anot institucijos, Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d., todėl Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d.

ATPK 126 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 126 str. 5 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Be to, Metodikos 10 p. nustatyta, jog tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada Nr. T-(duomenys neskelbtini) (b.l. 8) patvirtina, kad M. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kraujyje kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta. Šlapime opijatų, benzodiazepinų ir alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir jo metabolitų nerasta.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. sausio 16 d. 20.20 val. važiuojant ties Gudulinės kaimu pamatė įtartinai manevruojantį automobilį Mitsubishi Colt, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį jį vairavęs M. B. pareigūnams atrodė akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau jokio alkoholio kvapo nebuvo. Todėl M. B. buvo pristatytas į VšĮ Širvintų ligoninės priimamąjį, kur gydytojai, paėmę M. B. šlapimo mėginį, atliko narkotinių medžiagų testą ir nustatė, kad jis yra teigiamas, nes jo šlapime rasta kanabinoidų (b.l. 3).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, nurodyta, jog M. B. apžiūrėjęs gydytojas M. B. nustatė, kad M. B. šlapime kanabinoidų ir nurodyta, kad jis vairuoti negali.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, M. B. parodė, kad 2015 m. sausio 16 d. 20.20 val. vairavo automobilį Mitsubishi Colt, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Jis prisipažino, kad prieš kelias dienas iki šio įvykio bei kelias valandas iki sustabdymo buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau vairavimo metu nebuvo apsvaigęs nei nuo alkoholio nei nuo psichiką veikiančių medžiagų, nes jų buvo pavartojęs labai nedaug.

Teismo posėdžio metu apklaustas M. B. apžiūrėjęs gydytojas M. B., patvirtino, jog nors M. B. šlapimo tyrime buvo rasti kanabinoidai, tačiau medicininės apžiūros metu M. B. vizualiai neatrodė apsvaigęs, jo veiksmai buvo koordinuoti, kalba rišli, jis buvo sąmoningas, orientuotas laike ir savyje, jo mąstymas nuoseklus, t.y. jis nebuvo apsvaigęs, o teigiamą tyrimą galima paaiškinti tuo, kad narkotinės medžiagos šlapime po jų vartojimo išlieka apie 7 dienas. Patikrinimo akte jis nurodė, kad „negalima vairuoti“, nes nežinojo kaip pildyti apžiūros aktą ir anksčiau nėra to daręs.

Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog M. B. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime rasti kanabinoidų pėdsakai gali išbūti apie 7 dienas nuo jų vartojimo. Priešingai, vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. sausio 16 d., apie 20 val. 20 min., vairuodamas automobilį M. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad M. B. veiksmuose buvo ATPK 126 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą M. B. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 126 str. 5 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.