Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. J. gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi J. J., padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, pripažinta nepakaltinama ir, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi tenkintas UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro teikimas ir J. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, įvertinęs J. J. diagnozuotus psichikos sutrikimus, jos psichinės būklės vertinimo išvadą, (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro teikimą ir psichinės sveikatos centro atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad J. J. stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti tik pakeitus taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes J. J. savo sveikatos būklės kritiškai nevertina, vengia gydymo, specialiai nevyksta į UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centrą, neketina pradėti gydymo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skundu J. J., kuriai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį.

3.1. Skunde J. J. perrašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį, nurodo, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo apklaustas policijos pareigūnas, t. y. vyriausiasis tyrėjas M. Š., kuris 2023 m. spalio 18 d. sulaikymo metu jai sužalojo ranką, ir dėl to ji kreipėsi su prašymu šio pareigūno atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. J. J. taip pat nurodo, kada ir į kuriuos gydytojus po rankos sužalojimo ji kreipėsi ir kokios diagnozės buvo nustatytos, pažymi, jog 2024 m. gruodžio 19 d. Kaune UAB „A“ gydytoja ortopedė traumatologė rekomendavo tausojantį režimą dėl dešinės rankos būklės, kuri negerėja, o tai, pasak J. J., patvirtina, kad policijos pareigūno M. Š. veiksmuose yra nusikaltimo požymių. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog po 2024 m. spalio 11 d. ambulatorinio apsilankymo Kaune esančioje UAB „N“ gydytojas neurologas, atlikęs specialų patikrinimą dėl nervų sistemos, jai nustatė diagnozę Z13.81.

3.2. J. J. taip pat nurodo, kad ji dirba vadove–vadybininke Danijoje, UAB (duomenys neskelbtini), „obuolių ir kriaušių plantacijoje“, darbdavio yra giriama, charakterizuojama kaip geriausiai dirbanti.

4. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. J. gynėja advokatė Juta Kareivė prašė skundą tenkinti, prokurorė Aida Pogojienė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs J. J. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro teikimą ir pagrįstai J. J. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šios priemonės taikymas priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020). Teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), ir į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį, kuria J. J. pripažinta nepakaltinama ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, J. J. skundė apeliacine tvarka, t. y. du kartus teikė apeliacinius skundus, tačiau jos skundus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 18 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti, nes skundai neatitiko BPK 313 straipsnyje numatytų apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų (3 t., b. l. 83–84, 141–142). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir buvo pateikta vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centrui (3 t., b. l. 145), ir ši nutartis privalėjo būti vykdoma (BPK 364 straipsnis), tačiau akivaizdu, jog ją vykdyti nebuvo galimybės.

8. UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro teikime, J. J. anamnezėje bei UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro Priverstinio ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centre komisijos išvadose nurodyta, kad J. J. nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F70.8); organinis mišrus nuotaikos sutrikimas (F06.34). J. J. pas psichiatrus gydosi nuo 1996 m., protinio atsilikimo fone stebėtas išreikštas mišrus afektinis sutrikimas, stacionarinių gydymų metu fiksuota epizodinė kliedesinė simptomatika, daug kartų buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos departamente (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Visą laiką būsena išliko svyruojanti, psichikos sveikatos centre lankydavosi epizodiškai, būdavo, jog atsisakydavo vartoti vaistus, nors ir turėdavo nusiskundimų dėl savo sveikatos. J. J. paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro Dienos centre gydėsi 2022 m. gegužės 18 d. – 2022 m. birželio 13 d., paskutinį kartą stacionare gydyta 2023 m. vasario mėnesį, 2023 m. lapkričio 27 d. atvyko į Psichinės sveikatos centrą konsultacijai, skundėsi būklės pablogėjimu, todėl buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro Dienos centrą, tačiau jame gydymo nepradėjo, iki 2024 m. birželio 17 d. psichinės sveikatos centre nesilankė. Atvykusi konsultacijai 2024 m. birželio 17 d., J. J. skundėsi epizodiniu nerimu, baime išeiti iš namų, tačiau medikamentų atsisakė, teigė, jog toliau vartos maisto papildus. Po 2023 m. balandžio 21 d. įvykdytos nusikalstamos veikos teismo nutartimi J. J. paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gavus teismo nutartį vykdymui, J. J. buvo siunčiami kvietimai atvykti į psichinės sveikatos centrą psichiatro ir socialinio darbuotojo konsultacijoms, tačiau ji neatvyko, buvo gauti jos laiškai, kuriuose ji pagal savo supratimo galimybes, esant „lėtiniams psichiatriniams sutrikimams“, paaiškino, kad „skundų neturi“, atvykti konsultacijoms neketina, gydymo nepageidauja. Susisiekti su J. J. telefonu nė karto nepavyko, nes ji užblokavusi galimybę prisiskambinti iš psichinės sveikatos centro, telefono numeris nenaudojamas arba išjungtas. Kadangi J. J. į (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centrą neatvyksta, jos psichikos būklės įvertinti negalima. Komisijos išvada: „Dėl priverstinio ambulatorinio gydymo tvarkos nesilaikymo, UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro specialistų komisija prašo teismo priverčiamąją priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, sugriežtinti“ (3 t., b. l. 148–149, 150, 151).

9. Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro atstovė gydytoja psichiatrė G. K. teikimą palaikė, patvirtino, jog J. J. yra nustatytos kelios psichikos sutrikimo diagnozės, gydymo tvarką prašoma sugriežtinti todėl, kad J. J. pažeidinėja gydymo tvarką, į gydymo įstaigą neatvyksta. Pažymėjo, jog kai kurios J. J. nustatytos diagnozės yra stebimos ir privalomos gydyti vaistais, vartojant medikamentus, J. J. būklė tikrai pagerėtų, tačiau ji vaistus vartoti atsisako. J. J. Psichikos sveikatos centre paskutinį kartą lankėsi 2023 m. lapkričio mėnesį ir skundėsi sveikatos pablogėjimu, pasiūlius lankyti Dienos centrą, į jį neatvyko. Atvykusi pas ją (gydytoją psichiatrę G. K.) J. J. nurodė, kad ji negali vartoti jai skiriamų vaistų todėl, kad jai yra nustatytas II laipsnio diabetas, tačiau „E.sveikata“ sistemoje tokių duomenų nėra. J. J. kvietimai atvykti į Psichikos sveikatos centrą buvo siųsti 2024 m. rugsėjo 3 d., 2024 m. spalio 3 d., 2024 m. lapkričio 12 d. ir dar vieną kartą, tačiau ji nė karto neatvyko, registravosi nuotolinei konsultacijai 2024 m. lapkričio 29 d., po to persiregistravo kitai datai, tačiau taip pat neatvyko (3 t., b. l. 185). Minėtas aplinkybes, t. y. tai, jog J. J. nevyksta į gydymo įstaigą, atsisako gydytis, telefonu neatsiliepia, telefono numerį yra pasikeitusi, patvirtina ir jos 2024 m. rugsėjo 13 d. prašymas, pateiktas (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro psichiatrei G. K. (3 t., b. l. 153–154) bei (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro direktorei siųsti elektroniniai laiškai (3 t., b. l. 155, 156).

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis minėtais UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro pateiktais duomenimis, teismo posėdžio metu apklaustos UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro atstovės gydytojos psichiatrės duotais paaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu J. J. psichikos būsenos negalima įvertinti, nes ji UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nesilanko, kviečiama atvykti į psichiatro konsultacijas neatvyksta, gydymo pradėti neketina, telefonu neatsiliepia, todėl jos stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti tik pakeitus taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi J. J. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė realiai nebuvo vykdoma, nes tai padaryti nebuvo galimybės, todėl akivaizdu, jog tikslai, kurių buvo siekiama minėta nutartimi, negalėjo būti ir nėra įgyvendinti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-668/A1-243 „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte nustatyta, kad jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

11. Baudžiamajame įstatyme nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš įstatyme numatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nustatyta, jog J. J. padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, viena jų priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 182 straipsnio 4 dalis), kita nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), trečia – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 215 straipsnio 1 dalis). Iš specialisto duotų paaiškinimų matyti, jog, darydama įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo J. J. negalėjo suvokti veikų pavojingumo, teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, pagrindžiant jos socialinį pavojingumą, vertinamas ir (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro direktorei siųstų elektroninių laiškų (3 t., b. l. 155, 156) turinys, kuris galėtų būti suprastinas ir kaip grasinančio pobūdžio.

12. Apibendrinant nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog ambulatoriniu stebėjimu nėra galimybės užtikrinti J. J. gydymo, todėl jai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pagrįstai pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios išvados nekeičia ir J. J. apygardos teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ji lankėsi UAB „N“ pas gydytoją neurologę A. L. ir už suteiktas medicinines paslaugas sumokėjo 187 Eur. Pažymėtina, jog jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti, teismas taikytą priverčiamąją medicinos priemonę panaikina (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

13. Skunde J. J. akcentavo, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo apklaustas policijos pareigūnas vyriausiasis tyrėjas M. Š., 2023 m. spalio 18 d. sulaikymo metu jai sužalojęs ranką, nors jos skunde nurodyti medicininiai duomenys patvirtina, kad šio pareigūno veiksmuose yra nusikaltimo požymių. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymima, jog minėto pareigūno veiksmai ir jų vertinimas neturi reikšmės sprendžiant J. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo klausimą, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vyriausiojo tyrėjo M. Š. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, ar kitos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 130–135). Duomenų, patvirtinančių, jog J. J. dirba Danijoje, UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Kartu pažymėtina, kad ir dirbantis asmuo privalo vykdyti teismo sprendimą, taip pat ir teismo nutartį, kuria paskirta priverčiamoji medicinos priemonė.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį J. J. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti J. J., kuriai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.