Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-01-09 · Civilinė byla Nr. e2-377-451/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
e2-377-451/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04518-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Nimetus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-377-451/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04518-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, Gabijai Šalkauskienei,dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nimetus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai, argumentai.

1. Ieškovė akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (toliau – ir atsakovė) 996,00 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. CBO-5794).

2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos buvo užlietos rūsio patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga galiojo įvykio metu), kuriuo buvo apdraustas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 996,00 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą buvo nustatyta, kad rūsio patalpos buvo užlietos dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos (lietaus nuotekų surinkimo tinklų), ko pasėkoje sukilo gruntiniai vandenys ir per pamatą prasiskverbė į patalpas. Buvo nustatyta, kad lauko kanalizacijų priežiūrą vykdo atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė yra Kauno miesto teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytoja, todėl turi užtikrinti, kad kanalizacijos šuliniai būtų tvarkingi ir lietaus vanduo būtų efektyviai surenkamas, o ne tvindytų miesto gatves bei pastatus. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad atsakovė savo kaip tvarkytojos pareigų nevykdė pagrindžia byloje esantis turto apžiūros aktas, nuotraukos, žalos suvestinė ir kita. Laiko, kad atsakovės neteisėti veiksmai laikytini įrodytais. Minėti dokumentai pagrindžia ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – Kauno miesto gatvėse neužtikrintas efektyvus ir tinkamas lietaus nuotekų surinkimas, bei žalos. Žalą byloje pagrindžia – sąmata, draudėjo laiškai, apžiūros nuotraukos, sprendimai dėl draudimo išmokų mokėjimo, mokėjimai. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad su pretenzija atsakovei nebuvo pateikti jokie dokumentai įrodantys UAB „Kauno vandenys“ kaltę. 2021 m. sausio 27 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo pateikta pretenzija su draudiminio įvykio metu surinktais įrodymais dėl atsakovo atsakomybės. 2021 m. vasario 10 d. atsakovė el. paštu paprašė papildomos informacijos pateikimo, 2021 m. vasario 11 d. ieškovė el. paštu pateikė papildomus paaiškinimus. 2021 m. kovo 8 d. atsakovei buvo pateikti papildomi dokumentai. Atsakovei pakartotinai nesutikus su žalos atlyginimu, ieškovė informavo atsakovę, kad bus atlikta papildoma apžiūra. 2021 m. kovo 5 d. buvo atlikta papildoma apžiūra, surašytas turto apžiūros aktas, atliktos įvykio vietos nuotraukos. Apžiūros akte buvo nurodyta, kad vanduo skverbėsi per išorinę sieną į (duomenys neskelbtini) g. Nuotraukose buvo užfiksuota užliejimo vieta, priežastis. Ieškovė visiškai nesutiktina, su atsakove, kad ieškovo nurodomos įvykio priežastis ir aplinkybės yra tik ieškovės samprotavimai, nes jokių įrodymų apie užsikimšimą nėra pateikta. Ieškovės vertinimu visas ieškovės dėstomas aplinkybes patvirtina pranešimai apie įvykį, turo apžiūros aktai, nuotraukos, nuoseklus nukentėjusiojo asmens paaiškinimai.

II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų argumentai

3. Atsakovė atsiliepimu ir tripliku prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-51072, DOK-67846).

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė teigia, jog rūsio patalpos buvo užlietos dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos (lietaus nuotekų surinkimo tinklų), tačiau tai tėra tik ieškovės samprotavimai, nes jokių įrodymų apie užsikimšimą ADB „Gjensidige“ nepateikia. Priešingai UAB „Kauno vandenys“ Avarinėje tarnyboje nebuvo registruota lietaus nuotekų tinklo sutrikimo (duomenys neskelbtini) gatvės rajone. Ieškovė teigia, kad dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos (lietaus nuotekų surinkimo tinklų) sukilo gruntiniai vandenys ir per pamatą vanduo prasiskverbė į patalpas. Tai įrodo, kad dėl įvykio nėra UAB „Kauno vandenys“ kaltės , o vandens patekimas į rūsio patalpas įvyko dėl pastato konstrukcinių trūkumų ar netinkamai įrengtos namo pamatų drenažinės sistemos. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginys, jog žala atsirado „dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos (lietaus nuotekų surinkimo tinklų), ko pasėkoje sukilo gruntiniai vandenys ir per pamatą prasiskverbė į patalpas“ yra formalus iš esmės bendro pobūdžio, ieškinyje niekaip nekonkretizuotas, todėl iš pateikto ieškinio ir kartu pateiktų įrodymų yra visiškai neaiškios įvykio aplinkybės: koks lietaus nuotekų surinkimo tinklų išsidėstymas aplietų patalpų atžvilgiu, kokiu būdu vanduo pateko į apdraustą turtą, nepateikti įrodymai, kad lietaus nuotekų tinklai buvo užsikimšę, kaip lietaus nuotekų tinklų užsikimšimas susijęs su gruntinių vandens lygio pakilimu, nepatikrintos namo pamatų drenažinės sistemos ir kitos aplinkybės.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutinka, nes atsakovės kaltė nėra įrodyta ir prašė ieškinį.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nimetus“ atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir prašė jį tenkinti (DOK-136794).

7. Nurodė kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos buvo užlietos ofiso patalpos – rūsio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos priklauso nuomos sutarties pagrindu UAB „Nimetus“. UAB „Nimetus“ nuomojamas patalpas buvo apdraudęs įmonių turto draudimu ADB „Gjensidige“. Ieškovė remdamasi turto apžiūros aktais, nuotraukomis, atsakymais, paklausimais, sąmata, paskaičiavo draudimo išmoką ir atitinkamai išmokėjo UAB „Nimetus“ 996,00 Eur draudimo išmoką. Pagal pateiktas ieškovės nuotraukas matyti, kad žala buvo reali, aplietos patalpos, matomas vanduo ant grindų. Paminėtina, kad tretysis asmuo informavo ieškovę apie įvykį bei pateikė visus dokumentus kurių ieškovė reikalavo žalos bylos administravimui. Kadangi atsakovė yra paviršinių nuotekų tvarkytoja, ji, trečiojo asmens teigimu, irgi yra atsakinga už žalą, kylančią dėl netinkamai vykdomo (ar išvis nevykdomo) paviršutinių nuotekų tvarkymo, nuotekas surenkančių įrenginių netinkamos eksploatacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinį atmesti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

8. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 996,00 Eur žalos atlyginimą ir išvestinius reikalavimus.

9. Byloje nustatyta, kad vandeniu 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo užlietos rūsio patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini).

10. Įvykio metu minėtos patalpos ieškovės buvo apdraustas Įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta draudimo išmoka.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovui), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

12. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

Dėl žalos ir jos dydžio

13. Ieškovė nurodė, kad dėl apdraustų patalpų apliejimo ji patyrė 996,00 Eur žalą. Žalos faktui ir dydžiui įrodyti ieškovė į bylą pateikė žalos suvestinę, sąmatą bei pranešimą dėl išmokos. Atsakovė paties žalos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl esant į bylą pateiktiems įrodymams apie patalpų užliejimą, įvykio pripažinimą draudiminiu bei draudimo išmokos (žalos) paskaičiavimą ir išmokėjimą, teismas sprendžia, kad ieškovė leistinomis priemonėmis įrodė žalos faktą ir žalos dydį.

Dėl atsakingo už žalą asmens ir priežastinio ryšio

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė regresinį ieškinį pareiškė atsakovei, t. y. Kauno miesto teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytojai, t. y. UAB „Kauno vandenys“, kuri turi užtikrinti, kad kanalizacijos šuliniai būtų tvarkingi ir lietaus vanduo būtų efektyviai surenkamas.

15. Ieškovė teigia, kad dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos buvo užlietos rūsio patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad žala draudėjos turtui padaryta atsakovei netinkami prižiūrint lietaus kanalizacijos šulinį.

16. Byloje nustatyta, kad šalia užlietų ginčo patalpų yra lietaus kanalizacijos šulinys, kurio priežiūra yra atsakovės pareiga. Ginčo byloje dėl to nėra.

17. Tačiau atsakovė savo kaltės dėl įvykusio įvykio nepripažino, nurodydama, kad atsakovės Avarinėje tarnyboje 2020 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo registruota lietaus nuotekų tinklo sutrikimas (duomenys neskelbtini) gatvės rajone. Tai, atsakovės teigimu, įrodo, kad dėl įvykio nėra UAB „Kauno vandenys“ kaltės , o vandens patekimas į rūsio patalpas galimai įvyko dėl pastato konstrukcinių trūkumų ar netinkamai įrengtos namo pamatų drenažinės sistemos.

18. Iš byloje katu su ieškiniu pateiktų foto nuotraukų matyti, kad žemiau ginčo pastato abejose gatvės pusėse yra lietaus nuotekų surinkimo angos/šuliniai uždengti grotelėmis. Tačiau iš pateiktų nuotraukų vizualiai negalima nustatyti, kad lietaus vandens surinkimo angos yra užsikišusios. Ieškovės pateiktuose nuotraukose taip pat nematyti, kad minėtos grotelės būtų užneštos lapais ar kitų fizinių barjerų trukdančių lietaus vandeniui subėgti į lietaus kanalizacijos sistemą. Pažymėtina, kad nuotraukose matyti nukritusių medžių lapų prie lietaus latako einančio namo siena, tačiau šuliniai lapais nėra uždengti taip, kad vanduo nepratekėtų į juos.

19. Ieškovė taip pat pateikė foto nuotraukas su kitu šuliniu, iš kurio matyti besiveržiantis vanduo. Pažymėtina, kad ieškinio priede „2020-10-16 apziuros foto“ fiksuotas šulinys yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo tarpu ginčo patalpos yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors (duomenys neskelbtini) gatve galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir ši gatvė turi nuolydį, duomenų, patvirtinančių, kad vanduo iš nuotraukoje matomo šulinio veržėsi taip, kad ėmė tekėti žemyn (duomenys neskelbtini) gatve ir tokiu būdų užliejo ginčo patalpas, nėra. Aptariamoje nuotraukoje matyti, kad vanduo kaupiasi (duomenys neskelbtini) gatvėje ties geltonai nudažytu šaligatvio atitvaru, todėl teismas negali daryti išvados, kad vanduo kylantis iš (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus šulinio užliejo ginčo patalpas. Nuotraukoje nėra matyti, kad vanduo bėga į (duomenys neskelbtini) gatvę. Be to, nėra aišku kada daryta minėta nuotrauka, ieškovės atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo ir papildomų paaiškinimų nepateikė.

20. Ieškovė teigia, kad ginčo patalpos buvo užlietos dėl užsikimšusios lauko kanalizacijos (lietaus nuotekų surinkimo tinklų), ko pasėkoje sukilo gruntiniai vandenys ir per pamatą prasiskverbė į patalpas. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog vandens patekimas į ginčo patalpas per pastato pamatus dėl galimai pakilusio gruntinio vandens negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas ir yra pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu.

21. Ieškovė į byla nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atsakovei netinkamai vykdant savo pareigas (lietaus kanalizacijos sistemos priežiūrą) lietaus vanduo nebuvo tinkamai surinktas ir todėl paviršinis lietaus vanduo užliejo ginčo patalpas. Šią teismo išvadą dar labiau sustiprina atsakovės į bylą pateikta ataskaita iš kurios nustatyta, kad atsakovės Avarinėje tarnyboje nebuvo registruota lietaus nuotekų tinklo sutrikimo (duomenys neskelbtini) gatvės rajone 2020 m. rugpjūčio 31 d.

22. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys atmestinas nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškinį atmetus atsakovei turėtų būti priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, tačiau atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

24. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nimetus“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad byloje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį bei pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo buvo ieškovo pusėje ir prašė ieškinį tenkinti, ieškinį atmetus trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur, todėl, atmetus ieškinį, jos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nimetus“ (juridinio asmens kodas 301657564) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 302279548) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 302279548) valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Jakštienė