Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” plovėjų, gyvenantis „(duomenys neskelbtini), teistas:

2014-06-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2015-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę;2015-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;2016-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;2016-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metų laikotarpiui;2018-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmė subendrinta su 2016-08-24 nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą;2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2018-04-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba mokytis, o, nedirbant ir nesimokant, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 vai. iki 06.30 vai., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VšĮ „Vilniaus kolegija"⁴ turtinę žalą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą: 2018-08-18 apie 00 val. 45 min. užėjo į neužrakintas parduotuvės "B. S." patalpas, esančias adresu Šaltinio g. 9, Vilniuje, ir nuo patalpose buvusios lovos paėmė A. G. priklausančią moterišką žalios spalvos rankinę - 50 eurų vertės, kurios viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" - 300 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas "HTC" - 200 eurų vertės, materialinės vertės neturinti piniginė, kurios viduje buvo 300 eurų grynųjų pinigų bei vertės neturintys 2 raktų ryšuliai, taip pat juodos spalvos piniginė - 50 eurų vertės, kurios viduje buvo 20 eurų grynųjų pinigų, ir paėmęs rankinę su minėtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. G. priklausantį 920 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Policijos patrulio A. V. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018-08-18 apie 01.15 val. gavo pranešimą, kad Šaltinio g. yra pavogtas rankinukas, atvykę į Algirdo-Naugarduko g. sankryžą, pamatė vaikiną, kuris rankoje nešėsi maišelį. Vaikinas bėgo kiemais, jis jį vijosi, vaikinas maišelį išmetė ant pastato stogo adresu Naugarduko g. 25A, Vilnius. Asmenį pasivijo ties Algirdo g. 22. Kiemuose buvo surasti mobiliojo ryšio telefonai, kuriuos pranešėjas atpažino (b. l. 5).

Policijos patrulio P. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018-08-18 apie 01.15 val. gavo pranešimą, kad Šaltinio g. yra pavogtas rankinukas, atvykę į Algirdo-Naugarduko g. sankryžą, pamatė vaikiną, kuris rankoje nešėsi maišelį. Vaikinas bėgo kiemais, jo porininkas A. V. pastarąjį ėmė vytis, o jis įvažiavo į kiemą adresu Naugarduko g. 29, kur pastebėjo vaikiną (E. M.) ir pranešėją O. C.. Per radijo stotį išgirdo, kad porininkui reikalinga pagalba, nuvyko adresu Algirdo g. 22, Vilnius, kur patrulis buvo sulaikęs vaikiną (A. J.). Su pranešėju kartu nuvyko į vietą, kur galimai buvo išmesti daiktai ir ten krūmuose prie garažų buvo surastas žalios spalvos rankinukas (b. l. 4).

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti daiktai, pagrobti iš A. G.. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, aukso spalvos, su šviesios aukso spalvos atverčiamu dėklu. Telefonas ir jo ekranas išorinių pažeidimų neturi, telefono imei kodas „(duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, juodos spalvos, su juodos spalvos atverčiamu dėklu, telefonas ir jo ekranas išorinių pažeidimų neturi, telefono imei kodas Nr. 357654051643339, telefonas neišjungtas, paspaudus įjungimo mygtuką telefono ekrane įsijungia naujametė eglutė. Du raktų ryšuliai: su juodos - pilkos spalvos juostele, prie kurios pririšti 3 maži raktai, ant kiekvieno iš jų 4 skaičių kombinacija 2949, 0843, 0221 ir ryšulys su mėlynos spalvos juostele ir trikampe figūra, prie kurios pririšti 6 raktai (b. l. 8-10)

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti daiktai: Pakete Nr. 449850 buvo 8 vnt. kupiūrų po 20 eurų (UC4342973437, UC6433290874, UE9414697697, UC2410836589, UF3427468657, RA0290077035, UB7031811782, SB8012108785), "Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. 6763 7693 6756 3479 išduota J. K. vardu, žalios spalvos rankinėje rasta juodos spalvos piniginė, kurioje yra vairuotojo pažymėjimas Nr. R0581046 išduotas A. G. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. 11613330 išduotas A. G. vrdu, "Swedbanko" mokėjimo kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)išduota A. G. vardu, "Swedbanko" mokėjimo kortelę Nr. 5355 5000 0010 1518 išduota A. G. vardu, nuolaidų kortelės "Norfa", "Maxima", "Rimi", "Iki", ""Ikea", vilniečio kortelė, tašėje taip pat rasta sidabrinė piniginė, kuri yra tuščia (b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną su draugais eidamas gatve tiesiog pamatė praviras duris, ant lovos gulinčią rankinę ir jam spontaniškai kilo mintis ją pavogti, paėmęs rankinę ėmė bėgti, pakeliui paimtą rankinę iškraustė. Rankinėje rado 2 mobiliojo ryšio telefonus, piniginę, kitus daiktus. Paėmė grynuosius monetomis apie 5eurus iš piniginės, abu telefonus, o kitus daiktus sudėjo į rankinę atgal ir ją išmetė. A. J. kaltę ir nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų O. C., A. K., E. M. bei nukentėjusiosios A. G. parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolų duomenys. Nors A. J. nurodė kraustydamas rankinę nematęs 300 eurų, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio, tiek teisme nuosekliai parodė, kad sidabrinės spalvos piniginėje buvo apie 300 eurų, skirtų parduotuvės veiklai, jie buvo pagrobti kartu su rankine. Dalis šių pinigų rasta pas kartu su kaltinamuoju buvusį E. M., kuris parodė, kad pinigus rado ant žemės, mano, kad juos bėgdamas pametė A. J.. A. J. parodė, kad vietoje, kurioje kraustė rankinę, buvo tamsu. Taigi teismas sprendžia, kad šie įrodymai patvirtina, kad A. J. pavogė rankinę, kurioje be kitų daiktų, buvo ir 300 eurų, kurių vėliau kraustydamas rankinę A. J. nepastebėjo, nes toje vietoje buvo tamsu, rankinę kraustė paskubomis, paskui dalį šių pinigų ant žemės rado ir paėmė jo draugas E. M.. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad A. J. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, taip pat, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas 6 kartus, daugiausia dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 71-100), baustas administracine tvarka (b. l. 101), duomenų apie gydymąsi VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nėra, dirbantis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką A. J. skirtina griežčiausia sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant arčiau minimalios įstatyme numatytos ribos.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-18 01.20 val. iki 2018-08-18 11.35 val. (viena para) (b. l. 36, 46).

Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu (veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) bendrinama su 2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nors A. J. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vien ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir tai neužkerta kelio teismui spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo A. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pirma, nors A. J. atžvilgiu priimti jau 6 nuosprendžiai, jam jau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 4 iš šių nuosprendžių priimti A. J. dar esant nepilnamečiui, o ir dabar jis yra itin jauno amžiaus ir iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad jo elgesys nebrandus („ištrūkau iš namų“ ir pan.). Anksčiau nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės, tikėtina, kad jauno amžiaus, linkęs spontaniškai elgtis kaltinamasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. Antra, iki šios veikos padarymo jis paskutinę nusikalstamą veiką padarė beveik prieš metus. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 1 metus jis padarė tik du administracinius nusižengimus, nesusijusius su nuosavybe, nors iš ankstesnių nuosprendžių (pvz., 2016-08-24 nuosprendžio) matyti, kad anksčiau jis būdavo ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebuvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, vieną kartą 2015 m. kreiptasi dėl papildomų pareigų paskyrimo. Taigi A. J. elgesys taisosi teigiama linkme, nors ir nepakankamai. Trečia, A. J. dirba, turi sugyventinę, yra įsipareigojęs atlyginti ankstesniu nusikaltimu padarytą žalą, taip pat šioje byloje įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tame tarpe ir neturtinę. Realios laisvės atėmimo bausmės atveju A. J. prarastų galimybę dirbti, atlyginti žalą, plėtoti socialinius ryšius. Ketvirta, A. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, šia nusikalstama veika padaryta žala nedidelė, beveik visi daiktai nukentėjusiajai grąžinti, įsipareigota atlyginti likusią žalą. Svarbi ir pačios nukentėjusiosios pozicija – ji nurodė nenorinti realaus laisvės atėmimo. Galiausiai, A. J. savo elgesio nebando pateisinti, sumenkinti, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta galimas savo veiksmų pasekmes. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo metu vis dar galimas A. J. taisymasis neskiriant realaus laisvės atėmimo, paskiriant jam įpareigojimą, kuris anksčiau nebuvo skiriamas - dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus veikos padarymo laiką ir priežastis, tikslinga A. J. palikti tuos pačius, anksčiau skirtus įpareigojimus – neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo, būti namuose nakties metu, tęsti darbą, taip pat įpareigoti atlyginti ankstesne veika bei šia veika padarytą turtinę žalą. Nustatytinas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 27). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo patirta žala dėl grynųjų pinigų vagystės ir patirto išgąsčio, nerimo bei baimės. Pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kaltinamasis jį pripažino, todėl jis visiškai tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtine padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neigiamus išgyvenimus - dėl vagystės ji turėjo dvasinių išgyvenimų, patyrė išgąstį, baimę dėl savo ir savo turto saugumo. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į realiai padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad didžioji dalis pagrobtų daiktų grąžinta nukentėjusiajai netrukus po nusikaltimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą vertina 50 eurų, ji yra priteisiama iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti kaltinamajam A. J. galutinę subendrintą 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2018-08-18 01.20 val. iki 2018-08-18 11.35 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti VšĮ „Vilniaus kolegija“ 480 eurų turtinę žalą ir A. G. 100 eurų turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti jai iš A. J. 100 eurų turtinei žalai ir 50 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.