- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-323-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06718-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė (pran.)
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo ir 2013 m. spalio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Ž. P., atsakovės Ž. P. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti santuoką su atsakove dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) palikti jam pavardę P., atsakovei – P., 3) nustatyti dukterų M. P. ir S. P. gyvenamąją vietą su atsakove, 4) priteisti dukrų išlaikymui po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo nustatyti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką ( t.2, b.l.5). Nurodė, jog santuokinis gyvenimas su atsakove nesusiklostė. Gimus dukroms santykiai tik pablogėjo. Šiuo metu gyvena atskirai vienas nuo kito ir santuoka faktiškai yra iširusi. Dėl jam nesuprantamų priežasčių iš atsakovės pusės tarp jų nebeliko jokio lojalumo bei pagarbos jam, kaip sutuoktiniui. Atsakovė praktiškai neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir šeimos išlaikymui pagal savo galimybes. Dėl atsakovės kaltės bendras šeimos biudžetas neplanuojamas, bendro ūkio neveda. Visiškai skiriasi nuomonės į vaikų auklėjimą, tinkamą priežiūrą ir asmeninį gyvenimą, dėl ko kyla konfliktai. Atsakovė gyvena tik savo asmeninį gyvenimą, gaunamas pajamas išleidžia tik savo asmeninėms reikmėms. Jo pakantumas esamiems tarpusavio santykiams bei siekimas išsaugoti šeimą atsakovės vertinamas kaip charakterio silpnumas, neapsisprendimas ir pan., Sutinka, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų pavardę P.. Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimą, nėra. Gyvendami santuokoje jokio turto neįgijo. Dukros gyvena su atsakove, todėl neprieštarauja, kad ir po santuokos nutraukimo jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Šiuo metu yra bedarbis, neturi jokių pajamų, todėl sutinka, kad dukrų išlaikymui būtų priteista po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
Atsakovė pareiškė priešieškinį prašydama: 1)santuoką, sudarytą 2006-07-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1079, tarp atsakovės ir ieškovo nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, 2) po santuokos nutraukimo atsakovei Ž. P. palikti pavardę „P.", 3) nustatyti nepilnamečių dukterų S. P. ir M. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukterims S. P. ir M. P. kiekvienai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę, 5) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 6) priteisti iš ieškovo 5500 Lt piniginę kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę bendrojo turto dalį, 7) priteisti iš ieškovo 15 050 Lt piniginę kompensaciją atsakovei už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą, 8) priteisti iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės - dėl jo neištikimybės. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, jog nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Apie neištikimybę atsakovei tapo žinoma suradus ieškovo turėtą slaptą asmeninį mobilųjį telefoną, kuriuo jis naudojosi slaptiems bendravimams su kitomis moterimis, taip pat slapta bendrauti su R. L.. Atsakovei pasidomėjus slapto telefono turiniu ir išėmus ieškovo naudoto telefono numerio išklotines paaiškėjo, kad R. L. ieškovas nuolat skambino bei rašė meilias asmeninio pobūdžio žinutes. Atsakovės pasitikėjimas ieškovu dingo, o santykiai atšalo. Šalys kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2011-07-09, kada ieškovas, vos gimus dukrai Sintijai (duomenys neskelbtini), paliko šeimą ir ėmė gyventi atskirai. Ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo atsakovei neištikimas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir išsaugoti šeimą nėra galimybių. Atsakovė ištekėjo už ieškovo jį mylėdama. Ji tikėjosi, kad vyras bus jai ištikimas, tikėjosi gauti tiek moralinę, tiek materialinę paramą iki pat gyvenimo galo, kartu auginti vaikus, rodyti jiems pavyzdį. Atsakovas po 6 bendro gyvenimo metų sužlugdė svajones, sukėlė emocinį skausmą. Stresas, patirtas sužinojus apie ieškovo neištikimybę, nepraėjo be pasekmių. Atsakovė nuolat jaučia dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, nepasitikėjimą dėl savo ir dukterų gyvenimo stabilumo užtikrinimo. Atsakovė neturtinę žalą vertina 5000 Lt. Dukrų gyvenimas su atsakove geriausiai atitinka jų interesus, nes motina geriausiai gali užtikrinti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Šiuo metu atsakovė su vaikais gyvena jos motinai priklausančiame 4 kambarių bute. Santuokos metu šalys gyveno atsakovės motinai priklausančiame bute. Didžiausia finansinė našta rūpintis šeimos išlaikymu visada teko atsakovei, kuri gaudama 982,92 Lt motinystės pašalpą turi rūpintis mažametėmis dukromis, pagal išgales tenkinti jų poreikius, rūpintis buitimi. Dukterys gyvena su atsakove, todėl jai tenka didesnė išlaikymo našta, susijusi su kasdiene nepilnamečių dukterų priežiūra, rūpesčiu, kasdieninėmis jų problemomis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovas niekada deramai neprisidėjo prie būtinųjų šeimos poreikių tenkinimo, dirbdavo tik atsitiktinius darbus. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad jo turtinė padėtis teikiant išlaikymą būtų pakankama. Ieškovas yra suaugęs , darbingo amžiaus vyras, todėl privalo imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai gerinti ir gauti reikiamas pajamas savo nepilnamečių dukterų išlaikymui. Jų išlaikymui turi būti priteistas ne mažesnis nei 1MMA išlaikymas kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Santuokos metu buvo įgytas automobilis VW Passat (duomenys neskelbtini) kurio vertė 11000 Lt. Atsakovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo automobilis natūra būtų priteistas ieškovui, o jai išmokėta ½ automobilio vertės 5500 Lt. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad automobilio vertė yra 7 000 Lt. Taip pat buvo įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), motociklas Yamaha, YZR – R1, kuriuos ieškovas pardavė V. P.. Transporto priemonės buvo parduotos be atsakovės žinios už itin mažą kainą, neatitinkančią realios rinkos vertės. Tokais veiksmais ieškovas sąmoningai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę ir gautais pinigais pasididino savo asmeninę nuosavybę. Automobilis BMW buvo parduotas už 1000 Lt, kai reali tokio automobilio kaina 15212 Lt. Motociklas taip pat buvo parduotas už 1000 Lt, reali jo rinkos vertė 14888 Lt, todėl iš ieškovo turi būti priteista piniginė kompensacija už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą – 15 050 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2006-07-07 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1079 tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – P., P..
Priteisė iš ieškovo D. P. atsakovei Ž. P. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nustatė šalių nepilnamečių dukrų S. P. ir M. P. gyvenamąją vietą su atsakove Ž. P..
Priteisė iš ieškovo D. P. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2012 05 21 nepilnamečių dukterų S. P. ir M. P. išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Išlaikymas indeksuojamas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę Ž. P..
Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo D. P. ieškinio reikalavimo nustatyti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką nutraukė.
Ieškovui D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš ieškovo D. P. 3 500 Lt piniginę kompensaciją atsakovei Ž. P. už ieškovui tenkančią didesnę bendrojo turto dalį.
Priteisė iš ieškovo D. P. 15 050 Lt piniginę kompensaciją atsakovei Ž. P. už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą.
Priteisė iš ieškovo D. P. atsakovei Ž. P. 452 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo D. P. 72 Lt žyminio mokesčio bei 25 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2006-07-07 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1079. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. P. (t.1 b.l.8) , (duomenys neskelbtini) dukra S. P. (t.1, b.l.7). Santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo turto neįsigijo ( t.1, b.l. 9). VĮ Regitros duomenimis ( t.1, b.l.90, 91) ieškovo vardu laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-07-10 ieškovo vardu buvo registruoti automobiliai BMW,73 (duomenys neskelbtini) VW Passat (duomenys neskelbtini) motociklas Yamaha, YZR-R1. 2011-07-01 pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta ieškovo ir V. P. motociklas buvo parduotas už 1000 Lt ( t.1, b.l.92), o 2011-07-04 pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1, b.l.93) automobilis BMW už 1000 Lt buvo taip pat parduotas tam pačiam V. P..
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovė šeimos iširimo priežastimi nurodė ieškovo neištikimybę - ieškovas šeimą paliko kai antrajai šalių dukrai Sintijai tebuvo 7 dienos. Ieškovas neneigė, kad pažįsta atsakovės priešieškinyje minimą R. L. ir kad dabar su ja bendrauja kaip su drauge, tačiau aiškino, jog gyvendamas santuokoje su atsakove buvo jai ištikimas. Teismas nurodė, kad ieškovas kaltinamas atsakovės dėl neištikimybės, turėjo įrodyti, kad atsakovės minimų faktų nebuvo. Tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovės pateiktus įrodymus, todėl teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jai iš ieškovo neturtinę žalą tenkintinas. Atsakovė, tekėdama už ieškovo, gimdydama jam dukras, turėjo lūkesčių sukurti gražią ir tvirtą šeimą, sudaryti savo vaikams saugią ir harmoningą aplinką, tačiau visi lūkesčiai liko nepateisinti dėl atsakovo kaltės – jis paliko ją ir dukras sunkiu atsakovei momentu, kai jai ypatingai reikėjo sutuoktinio dėmesio, supratimo, palaikymo, moralinės ir materialinės paramos, todėl iš atsakovo teismas priteisė 5000 Lt neturtinės žalos.
Dėl išlaikymo priteisimo
Teismas nurodė, kad ieškovas sutinka teikti savo nepilnametėms dukros išlaikymą po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovė prašė priteisti 400 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai. Teismas sprendė, kad ieškovo siūloma priteisti 200 Lt išlaikymo suma kiekvienai dukrai per mėnesį įvertinus šiandienines maisto produktų, drabužių, avalynės, paslaugų kainas negarantuotų net minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygio. Pagal jau suformuotą LR Aukščiausiojo Teismo praktiką orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str.2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Ir nors atsakovas savo vardu neturi jokio registruotino turto, išskyrus automobilį VW Passat, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl gali ir privalo susirasti gerai apmokamą darbą, kad galėtų teikti socialiai priimtino dydžio išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta nei kokių konkrečių veiksmų ieškovas ėmėsi ieškodamas darbo, nei iš kokių lėšų jis pragyvena, nuomojasi gyvenamąjį būstą užsienyje, todėl visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo dukroms, teismas vertino vaikų interesų naudai ir tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš ieškovo po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos 2012 05 21 iki jų pilnametystės.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikdamas ieškinį teigė, jog gyvendamos santuokoje šalys jokio turto neįgijo, todėl nėra ką dalinti. Tačiau atsakovė pateikė duomenis, kad santuokos metu buvo įsigyti du automobiliai ir motociklas. Posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jis turi automobilį VW Pasat, su juo yra išvykęs į užsienį. Ieškovas negalėjo paaiškinti kodėl pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis. Jo poziciją dėl minėtų transporto priemonių teismas vertintino kaip visiškai nenuoseklią, nesąžiningą ir prieštaringą. Ieškovas sutiko atlyginti pusę sumos , kurią jis gavo pardavęs motociklą ir automobilį BMW, tuo pačiu pripažindamas, jog šis turtas buvo šalių įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad posėdžio metu šalys sutiko, kad automobilio VW Passat vertė yra 7000 Lt, todėl teismas ieškovui priteisė automobilį, o atsakovei – pusę šio automobilio vertės 3500 Lt ( CK 3.116, 3.117 str.). Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė ir savo paaiškinimo, jog už parduotas transporto priemones gautus pinigus jis panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas tokiais savo veiksmais sąmoningai sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir gautais pinigais pasididino savo asmeninę nuosavybę, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.117 str.1 d., CK 3.98 str. 3d.). Atsižvelgiant į tokią įstatymų leidėjo nuostatą teismas iš ieškovo priteisė 15050 Lt kompensacija už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. priėmė papildomą teismo sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo D. P., atsakovei Ž. P., 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašo:
1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimą santuokos nutraukimo dalyje nurodant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimą dalyje dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atsakovei iš ieškovo.
3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo po 300 Lt periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms: S. P. ir M. P. kiekvienai kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Passat, priteisiant 3 500 Lt piniginę kompensaciją atsakovei Ž. P. už ieškovui tenkančią didesnę bendrojo turto dalį.
5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo 15 050 Lt panaikinti, už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą atsakovei Ž. P..
6. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. papildomą teismo sprendimą dėl 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo už advokato paslaugas teiktas atsakovei, o priteistas bylinėjimosi išlaidas 452 Lt ir 72 Lt paskirstyti abiem šalims.
Ieškovo nuomone, teismo išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra nepagrįsta. Ieškovas nurodo, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Tai, kad ieškovas bendrauja su įvairios lyties atstovais, neįrodo neištikimybės. Teismas padarydamas tokią išvadą visiškai neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nerodė jokių pastangų išsaugoti šeimą, bei tai, kad dar 2012-12-17 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad norėtų taikytis ir gyventi kartu, tačiau pati atsakovė kategoriškai nesutiko, nes nemato prasmės. Teismas sprendime nenurodė kuo pasireiškė ieškovo netinkamas elgesys, neištikimybė bei jo nenoras dėti pastangas išsaugoti šeimą. Ieškovo nuomone, šeimos iširimą lėmė netinkamas abiejų požiūris į šeimą, nepakankama pagarba vienas kitam, nesusikalbėjimas, skirtingas požiūris į gyvenimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, apie kurios ateitis nebuvo planuojama ir iškarto susituokus, ką parodo ir bendro turto neturėjimas bei dukrų gimimas praėjus beveik trims metams po santuokos sudarymo. Galimai tam įtakos turėjo ir ieškovo išvykimas uždirbti šeimai pajamų pragyvenimui į užsienį. Nors santuokos pradžioje užsienyje gyveno ir dirbo kartu ieškovas ir atsakovė, o tik pradėjus atsakovei lauktis grįžo į Lietuvą, kur ieškovas nevengė atsakomybės, dirbo Lietuvoje pas atsakovės tėvą ir išlaikė šeimą. Atsakovė pati pasistengė nutraukti santuokinius ryšius, atsisakė su ieškovu gyventi santuokinį gyvenimą, išvarydama ieškovą iš jos tėvams priklausančio buto, kuriame kartu gyveno. Teismas ieškovo pateiktus įrodymus vertino paviršutiniškai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė, pateiktų įrodymų neaptarė.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu, dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas neatsisako dukromis rūpintis bei joms padėti. Ieškovo siūloma priteisti 300 Lt išlaikymo suma kiekvienai dukrai per mėnesį, įvertinant, kad ieškovas gali prisidėti nuperkant drabužių, avalynės, žaislų ir kitų reikalingų joms daiktų, garantuotų socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygį. Dukroms išlaikymą skyrė anksčiau ir skiria dabar mokėdamas po 300 litų kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai. Teismas sprendžiant išlaikymo klausimą visiškai neįvertino atsakovės gaunamų pajamų bei jos turtinės padėties. Ieškovo ir atsakovės dukterys yra dar mažos, neturi išskirtinių poreikių yra sveikos, todėl dukrų poreikiams per mėnesį pakanka 600-700 litų kiekvienai. Ieškovo gaunamos pajamos kurios yra nepastovios, sunku susirasti darbą Lietuvoje dėl to ieškovas turi migruoti ir negali tiek būti su dukromis, kiek norėtų, iš ieškovo priteisus 400 Lt, ieškovas bus blogesnėje padėtyje nei ieškovo dukros. Teismas ieškovo ir atsakovės atsikirtimų nevertino, kadangi priešingu atveju, privalėjo šalių nurodytus argumentus aptarti ir pasisakyti, kodėl vieni ar kiti argumentai yra atmetami arba priimami. Kaip ir nevertino ieškovo išdėstytų argumentų, kad prie dukrų materialinio išlaikymo visada prisidėjo ir prisidedu. Teismas šių nurodytų aplinkybių ir nevertino ir dėl jų nepasisakė, užtikrindamas nepilnamečio vaiko interesus ir šeimos bylose turėdamas pareigą būti aktyviu, privalėjo visas nurodytas aplinkybes įvertinti, juo labiau, kad tokią pareigą teismui suponuoja ir CK nuostatos.
Taip pat apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas sprendime dėl turto padalinimo, spręsdamas turto padalinimą pažeidė, materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalinimą, netinkamai įvertinęs įrodymus. Teismas padalino nedalintiną turtą, kadangi automobilis BMW ir motociklas kuris buvo parduotas gyvenant santuokoje, 2011 metais. Automobilio ir motociklo vertė per didelė, buvo nustatyta jų neapžiūrėjus, vertė nurodyta apytikslė, įkainotos transporto priemonės yra pačios atsakovės, jai palankiausiomis kainomis, šių kainų nepagrindžiant įstatymų normomis, nes kokios būklės buvo transporto priemonės negalėjo paaiškinti, tuo teismas pažeidė CPK 178 str. bei CK 3.119 str. Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog motociklas buvo apdaužytas avarijoje, o automobilis buvo labai prastos techninės būklės, į jo remontą reikėjo investuoti daug pinigų. Teismas nurodydamas, kad šiam argumentui pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė, vadovavosi atsakovės pateiktomis vidutinėmis rinkos kainomis. Taigi teismas nevertino kaip įrodymo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių bei liudytojo V. P. parodymų. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindę ir savo paaiškinimo, jog už parduotas transporto priemones gautus pinigus jis panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, todėl nepagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas tokiais savo veiksmais sąmoningai sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir gautais pinigais pasididino savo asmeninę nuosavybę, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis 452 Lt ir 72 Lt bei papildomu 2013-10-22 teismo sprendimu priimtu dėl 2000 Lt priteisimo iš ieškovo už advokato paslaugas teiktas atsakovei. Ieškovo nuomone, už bylos vedimo išlaidas atsakinga ir atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Ž. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą bei papildomą teismo sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas atsakovės kaltę grindė vien deklaratyviomis frazėmis apie atsakovės nelojalumą ir nepagarbą jam, bei neprisidėjimą prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovė pažymi, jog jos nurodytos, patirtą neturtinę žalą pagrindžiančios aplinkybės (t.y. stresas dėl ieškovo neištikimybės, emocinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai, patirti ieškovui išėjus iš namų, kai atsakovei labiausiai reikėjo sutuoktinio dėmesio, rūpesčio, pagalbos rūpinantis prieš 7 dienas gimusia antrąja dukra S. bei dvejų metų sulaukusia dukra M.), teismo buvo visapusiškai įvertintos, todėl teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovė nurodo, jog ieškovo nurodyta 300 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį išlaikymui skiriama suma yra akivaizdžiai nepakankama. Ieškovas teismui nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų apie užsienyje gaunamas pajamas, o taip pat ir apie veiksmus, kurių ėmėsi ieškodamas geriau apmokamo darbo. Dėl kompensacijos priteisimo, atsakovė nurodo, kad iš 2012-07-12 VĮ „Regitra" Kauno filialo rašto Nr. (1.5)-S4-1037 „Dėl registruotų transporto priemonių" matyti, jog automobilis BMW ir motociklas YAMAHA buvo ieškovo ir atsakovės įsigyti ir ieškovo vardu registruoti santuokos metu. Atsakovė pažymi, kad šios transporto priemonės buvo parduotos be atsakovės žinios, ieškovo draugui, už itin mažą, neprotingą kainą - po 1 000 Lt už kiekvieną. Ieškovas tokias automobilio BMW bei motociklo pardavimo kainas grindžia tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių šias transporto priemones buvus blogos techninės būklės. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad gauti pinigai už parduotas transporto priemones buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Dėl šios priežasties, atsakovė, apskaičiuodama priteistiną kompensaciją, pagrįstai vadovavosi automobilio BMW bei motociklo YAMAHA vidutinės rinkos kainomis, kurios byloje yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais ir ieškovo nebuvo ginčijamos. Be to, atsakovė pažymi, kad teismas visiškai pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 452 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl santuokos nutraukimo
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3 d.).
Ieškovas D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas yra nepagrįsta, nes teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, nes ieškovas nesirūpino šeima, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ir dėl to pripažino, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, kad antroji šalių dukra S. gimė 2011 m. liepos 7 d. Praėjus septynioms dienoms nuo dukters gimimo ieškovas paliko šeimą. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė matė ieškovą einant su kita moterimi, yra radusi jo telefoną, kuriuo ieškovas naudojosi bendravimui su kitomis moterimis. Atsakovės paaiškinimus patvirtino liudytojų parodymai. Liudytoja J. G. parodė, kad dar prieš du su puse metų matė ieškovą su kita moterimi jos buvusio vyro bute, patvirtino ieškovo neištikimybės aplinkybes (t.2, b.l. 11-12), taip pat nurodė, kad vėliau matė ieškovą ir tą pačią moterį einant susikibusius už rankų. Liudytoja J. G. parodė, kad dar prieš šešis metus, kai jie visi gyveno Airijoje, ieškovas buvo atsakovei neištikimas, o atsakovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Nežiūrint į tai, atsakovei besilaukiant antrosios dukters ieškovas ją paliko ir išėjo pas kitą moterį. (t.2, b.l. 12-13). Teismas konstatavo, kad ieškovas neneigė, kad pažįsta atsakovės priešieškinyje minimą R. L. ir kad dabar su ja bendrauja kaip su drauge, tačiau aiškino, kad gyvendamas santuokoje su atsakove buvo jai ištikimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus, todėl sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CPK 189, 185 str. , CK 3.60 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Ieškovo apeliaciniame skunde neištikimybės fakto neigimas, nelaikytina įrodymu, paneigiančiu teismo nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovas neįrodė, kad prieš išeidamas iš namų ir palikdamas ieškovę su vaikais (antroji dukra buvo ką tik gimusi), būtų sprendęs jaunai šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti šeimyninio gyvenimo krizę. Taip pat ieškovas neįrodė atsakovės nelojalumo ir nepagarbos jam, neprisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto asmens dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007 ir kt). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas paliko atsakovę sunkiu atsakovei momentu, kai jai ypatingai reikėjo sutuoktinio dėmesio, supratimo, palaikymo, moralinės ir materialinės paramos – atsakovė buvo tik prieš 7 dienas pagimdžiusi antrąja dukrą S., o pirmajai dukrai M. tebuvo 2 metai, dėl to atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, baimę dėl savo ir mažamečių dukrų ateities ir gyvenimo stabilumo. Esant šiems duomenims ir aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio
CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.) Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas bylose vienodą praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).
A. D. P. skundžia teismo sprendimo dalį, kuriuo iš jo priteista nepilnamečių dukrų S. P. ir M. P. išlaikymui po 400 litų kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Nurodo, kad jis uždarbiauja užsienyje ir jo gaunamos pajamos nėra pastovios, atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių duomenų apie nepilnamečių vaikų poreikius.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 400 litų išlaikymą nepilnametėms dukroms, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai pirmosios instancijos teisme, o taip pat apeliacinėje instancijoje minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, tačiau išlaikymas vaikams nustatytas tik po 400 Lt, kas apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ieškovo nurodytas pajamas ir turtinę padėtį teismas negalėjo iš jo priteisti daugiau negu po 300 litų kiekvienos dukters išlaikymui, tačiau savo teiginiams pagrįsti dėl sunkios turtinės padėties ieškovas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nepateikus įrodymų kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ieškovas ieškodamas darbo, nei iš kokių lėšų jis pragyvena, visas abejones dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams vertino vaikų interesų naudai ir pagrįstai priteisė išlaikymą jo nepilnametėms dukroms po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Ieškovas neginčija sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad santuokoje su atsakove buvo įgytas automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas minėtas automobilis, kurio vertė 7000 litų, o iš ieškovo D. P. priteista 3500 Lt piniginė kompensacija atsakovei Ž. P.. Tačiau ieškovas D. P. skundžia sprendimo dalį dėl 15 050 litų piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei P. už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą.
Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė įgijo dar dvi transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą Yamaha, YZF-R1, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurie 2011-07-01 ir 2011-07-04 pirkimo-pardavimo sutartimis buvo parduoti V. P. po 1000 litų už kiekvieną transporto priemonę (t.1, b.l. 90-93). Apeliantas nurodo, kad šios transporto priemonės buvo parduotos gyvenant santuokoje 2011 metais, pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, iš šių pinigų šeima gyveno gimus antrai dukrai, pinigai buvo duoti atsakovei krikštynoms, kitoms išlaidoms. Be to, priteisiant atsakovei kompensaciją už parduotas transporto priemones buvo neteisingai nustatyta jų vertė, transporto priemonės įkainuotos pačios atsakovės jai palankiausiomis kainomis. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesant kitų duomenų apie transporto priemonių vertę, jų vertę pagrįstai nustatė pagal atsakovės pateiktus duomenis. Pagal www.autoplius. lt duomenis (t.1, b.l. 94-96) parduoto motociklo vertė yra 14888 Lt, o automobilio BMW – 15212 Lt. Nors ieškovas nurodė, kad transporto priemonės buvo parduotos tik po 1000 Lt už kiekvieną, nes motociklas buvo apdaužytas avarijoje, o automobilis buvo prastos techninės būklės, į jo remontą reikėjo investuoti daug pinigų, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas nevertino transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių bei liudytojo V. P. parodymų. Nors pirmosios instancijos teismas teismo sprendime nepasisakė dėl liudytojo V. P. parodymų, tačiau iš jo apklausos teismo posėdžio metu (t.2, b.l. 10-11) matosi, kad liudytojas yra ieškovo draugas ir apklausiamas išsamiai nepaaiškino transporto priemonių gedimų apimties, jų remonto aplinkybių, remonto kainų, bei kainų, už kurias ginčo transporto priemones pardavė kitiems asmenims. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gauti pinigai už transporto priemones buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas parduodamas transporto priemones be atsakovės sutikimo sąmoningai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę ir gautais pinigais pasididino savo asmeninę nuosavybę, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.98 str. 3 d.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Į bylą yra pateikta 2012-09-03 prašymas dėl atsakovės išlaidų advokato pagalbai priteisimo, 2012-06-08 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT N. 662751 (t. 1, b.l. 148-149) ir tai patvirtina, kad atsakovė už jai suteiktą advokato teisinę pagalbą patyrė 2000 Lt išlaidas. Kadangi atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti pilnai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 452 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir 2013 m. spalio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.