Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1770-1037/2016, kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

2016 m. liepos 7 d. Telšių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. M. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. patvirtintą taikos sutartį. Pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui išieškojimo iš vaiko tėvo G. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi prašymą tenkino. Nutarė išduoti pareiškėjai R. M. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-742-941/2014 pagal teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta R. M. ir G. B. taikos sutartis. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos R. M. prašymo turinio matyti, jog G. B. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, t. y. nemoka išlaikymo periodinėmis išmokomis savo nepilnamečiui sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Kadangi teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės procesiniu sąžiningumu, vykdomasis raštas išduotinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, G. B. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantas teigia, kad prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui vykdė – su R. M. gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2003 metų iki 2016 m. sausio 1 d., kol teko išsikelti iš bendrai nuomojamo buto ir apsigyventi atskirai. Visas per šį laikotarpį bendrai sugyventas turtas liko R. M.. Apeliantas prašo leisti mokėti materialinį išlaikymą bankiniais pavedimais į sąskaitą banke.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu klausimu kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintą taikos sutartį. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Remiantis civilinės bylos Nr. 2-742-941/2014 duomenimis, matyti, kad 2014 m. kovo 13 d. R. M. ir G. B. pateikė Telšių rajono apylinkės teismui patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį. Minėtoje taikos sutartyje nurodyta, kad R. M. ir G. B. susitaria, jog G. B. mokės materialinį išlaikymą sūnui, G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) litų (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties pateikimo teismui iki sūnaus pilnametystės, o vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzifrukto teise administruos sūnaus mama. Taikos sutartis Telšių rajono apylinkės teismo buvo patvirtinta 2014 m. kovo 31 d.

Iš šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog apeliantas šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdys piniginę prievolę – teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas mėnesį mokės periodines išmokas – po 200 litų (58 Eur). Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, apeliantas teigia, jog prievolę – teikti vaikui išlaikymą, vykdė. Nurodo, kad visas turtas, įgytas bendrai gyvenant su R. M., liko jai, todėl apeliantas įsitikinęs, jog prievolę teikti vaikui išlaikymą vykdė teisingai. Prieš taikos sutarties sudarymą ir jos patvirtinimą apeliantas turėjo galimybę apsvarstyti išlaikymo tiekimo būdą, sumos, kurią jis gali mokėti išlaikomam vaikui, dydį, mokėjimo terminus. Patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta konkreti piniginė suma, kurią apeliantas sutinka kas mėnesį mokėti išlaikomam vaikui. Pažymėtina, kad vaiko motinai paliktas bendrai užgyventas turtas neatleidžia apelianto nuo pareigos mokėti periodines išmokas išlaikomam vaikui, nes kitokio pobūdžio išlaikymo sąlygų taikos sutartyje neaptarta ir dėl jų nesusitarta. Nei viena iš sutarties šalių savavališkai teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeisti negali. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nustatytu terminu nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą. Apelianto pasirašytoje ir teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, t. y. žinoma, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, ji įgyja privalomąją galią ir gali būti vykdoma priverstinai (c. b. Nr. 2-742-941/2014 b. l. 2). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dals). Kadangi apeliantas pažeidė taikos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

Apeliantas neginčija savo prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, sutinka mokėti periodines išmokas, tačiau prašo teismo leisti mokėti išlaikymą bankiniais pavedimais į banko sąskaitą. Pažymėtina, jog teismo priimta nutartis išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą, nereiškia, kad pareiškėja privalo pateikti vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui. Ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos bei sąlygų, apeliantui pradėjus ir toliau geranoriškai vykdyti taikos sutartį, susitarus dėl materialinio išlaikymo teikimo tvarkos, pareiškėja turi teisę neteikti antstoliui vykdyti vykdomojo rašto. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį net vykdymo proceso metu (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas, 595 straipsnio 1 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl materialinio išlaikymo. Taigi atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.