Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-23 nutarimo Nr. VPTANH-87567255-17/4PN-8,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, mano kad institucija objektyviai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nesiaiškino, ar tikrai buvo padarytas administracinis nusižengimas, nesiaiškino, ar yra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad VPĮ 8-2 straipsnio 2 dalies 8 punkte kaip Viešųjų pirkimų tarnybos teisė yra numatyta teisė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimu tarnybos reikalavimu ar sprendimu nevykdančius asmenis. Pagal šią teisės normą ją patraukti administracinėn atsakomybėn būtinas dviejų sąlygų visetas: turi būti teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas; turi būti nustatyti duoti Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimai ar sprendimai, kurių ji nevykdė. Taigi, darytina išvada, kad už nustatytus VPĮ pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba jau pritaikė sankcijas (įpareigojimus nutraukti pirkimų procedūras) perkančiajai organizacijai, ir už tuos pačius VPĮ pažeidimus negali būti baudžiama pakartotinai. Kadangi NVSPL kaip perkančioji organizacija ir ji, kaip perkančiosios organizacijos Komisijos narė, Viešųjų pirkimų tarnybos Išvados sprendimus ir duotus įpareigojimus įvykdė balsuodama “už” Komisijos posėdžiuose, vadovaujantis VPĮ 8-2 straipsnio 2 dalies 8 punktu Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo teisės patraukti ją administracinėn atsakomybėn. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu (ANK) ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, Viešųjų pirkimų tarnyba pradėdama jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, privalėjo vadovautis ir VPĮ 8-2 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bei, atsižvelgdama į tai, kad dėl išvadoje nustatytų VPĮ pažeidimų duoti įpareigojimai yra įvykdyti, viešieji pirkimai buvo nutraukti ir toliau nevykdomi pagal neteisėtas pirkimo sąlygas bei jų rezultate nebuvo sudaryta neteisėta pirkimo sutartis, neturėjo pradėti jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos. Kitaip tariant, VPĮ 8-2 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos suponuoja išvadą, kad asmenų, kurie galbūt ir padarė VPĮ pažeidimus, tačiau įvykdžiusių Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimus ir sprendimus dėl padarytų VPĮ pažeidimų negatyvių pasekmių pašalinimo (nagrinėjamu atveju reikalavimai nutraukti Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dalies Nr.1 pirkimo procedūras), padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl tokiais atvejais administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnyba be jokio teisinio pagrindo pradėjo jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, kuri vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu privalo būti nutraukta. Nesutinka su institucijos priimtu nutarimu, nes mano, kad institucija netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir jos atžvilgiu nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ir kad jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių, pasisakant dėl kiekvieno pirkimo atskirai.

Teismo posėdžio metu E. P. atstovė advokatė N. Pakalkienė nurodė, kad pirkimo sąlygos nuo pat paskelbimo yra galiojančios, šiuo atveju pirkimo sąlygos nebuvo tikslinamos. Pretenzija buvo pateikta pavėluotai. E. P. 2016-06-17 dienos posėdyje balsavo nepažeisdama įstatymo. E. P. manymu, ji balsavo teisingai, nepažeisdama įstatymų. VPĮ 94 str. 1 d. nuostata numato teisę pareikšti pretenziją per įstatyme numatytą terminą. Kaltinimas suformuotas netinkamai ir nesudaro pagrindo E. P. patraukti administracinėn atsakomybėn. 2016-06-26 Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į Perkančiąją organizaciją ir pareikalavo pateikti dokumentus įvertinimui per 5 darbo dienas. Viešųjų pirkimų komisija privalėjo atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, kad galėtų pirkimo dokumentus pateikti įvertinimui. Komisija nepriėmė sprendimo sudaryti sutartį. Pirkimas gali baigtis ir atmetus visus pasiūlymus. Nebuvo priimtas sprendimas dėl pirkimo. Po Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto įvertinimo komisija turės susirinkti ir priimti sprendimą. Viešojo pirkimo tikslas – racionaliai naudojant tam skirtas lėšas vykdyti pirkimą. Mano, kad E. P. negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Vertina, kad pretenzija pateikta ne laiku, nes Perkančioji organizacija jokių pirkimo sąlygų patikslinimo nepateikė. Sąlygos paskelbtos 2016-05-06. E. P. nepadarė VPĮ pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 569 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

Nagrinėdamas pareiškėjos E. P. skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius faktinius duomenis.

Tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, kad tiekėju pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija galėtų keisti viešajam pirkimui skirtų lėšų dydį. Nesant objektyvių, pagrįstų aplinkybių (kurias pati perkančioji organizacija privalo pagrįsti), tiekėjo pasiūlymas, kuriame siūloma kaina viršija planuotą viešojo pirkimo vertę, turi būti atmestas. Priešingu atveju būtų neužtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, suponuojantis perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą. Iš bylos medžiagos ir E. P. paaiškinimų matyti, kad nei Pirkimo 2 vertinimo metu, nei Nutarimo surašymo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog Pirkimo 2 komisija, kurios nare priimant sprendimą buvo E. P., būtų svarsčiusi ar priėmusi sprendimus dėl tiekėjo pasiūlymuose nurodytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalių sutarčių vertes, priimtinumo. Komisija vertindama tiekėjų pasiūlymus ir atsižvelgdama į viešojo pirkimo tikslą bei VPĮ 39 straipsnio nuostatas turėjo įvertinti ir pasiūlymų priimtinumą kainos prasme bei motyvuotai pasisakyti, kodėl laiko pasiūlytą kainą priimtina perkančiajai organizacijai, nepaisant to, kad ši ženkliai viršijo numatytąją pirkimo vertę. Toks Komisijos sprendimas turėjo būti įformintas protokolu, nurodant jo motyvus, o to nepadarius pažeistos VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pareiškėja skunde teigia, kad galutinis sprendimas dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir laimėtojo patvirtinimo nebuvo priimtas, todėl dar nebuvo prieita prie kainų, viršijančių nustatytas planuotas vertes, svarstymo ir priimtinumo, tačiau iš 2016-07-29 posėdžio protokolo, Nr. VPP-61, matyti, kad 2016-07-29 vykusio posėdžio metu E. P. pripažino, kad tiekėjo UAB „A.“ pasiūlymas atitinka nustatytus Pirkimo 2 dokumentų reikalavimus, pripažino šį tiekėją laimėtoju dėl Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalių, priėmė sprendimą informuoti suinteresuotus kandidatus ir netgi pranešti pačiam tiekėjui, kad jis pripažintas laimėjusiu. Pagal pačios Komisijos pavirtintų Pirkimo Nr. 1 sąlygų XI skyrių, reglamentuojantį sprendimą dėl pirkimo sutarties sudarymo, išnagrinėjusi, įvertinusi pasiūlymus Komisija nustato pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą, o priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo apie šį sprendimą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša tiekėjams, po ko nedelsiant, tačiau ne vėliau negu pasibaigs atidėjimo terminas, su laimėtoju daroma pirkimo sutartis. Nustatant pasiūlymų eilę, paskiriant laimėtojus ir apie tai pranešant dalyviams, laimėtojams sudaromi teisėti lūkesčiai, kad pirkimo sutartis bus sudaryta būtent su jais. Keisti tokį sprendimą turi būti itin svarbios priežastys. Komisijai priimant sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojų nustatymo turėjo būti suprantama, kad tai yra itin atsakingas viešojo pirkimo procedūros momentas, o pranešimas konkurso dalyviams apie pasiūlymų eilės ir laimėtojų nustatymą jiems reiškia pasiūlymų vertinimo pabaigą bei pirkimo sutarties sudarymo procedūros pradžią. Šios aplinkybės rodo, kad galutiniai sprendimai dėl tiekėjo UAB „A.“ pasiūlymų tinkamumo buvo priimti, neįvertinus ar tiekėjo UAB „A.“ Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 daliai pasiūlytos kainos perkančiajai organizacijai yra priimtinos.

Pareiškėja savo skunde taip pat teigia, kad „<...> Institucija netinkamai pritaikė įstatymą, nes neturėjo teisės jos patraukti administracinėn atsakomybėn <...> už nustatytus VPĮ pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba jau pritaikė sankcijas (įpareigojamus nutraukti pirkimų procedūras) perkančiajai organizacijai, ir už tuos pačius VPĮ pažeidimus negali būti baudžiama pakartotinai <...> Institucija netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną <...> padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių <...>“. Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka <...>". Taigi, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 8 punkte, tiek 21¹ straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn atsakingi asmenys gali būti traukiami tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Todėl taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis ANK 184 straipsnio 1 dalimi, reikia nustatyti, kad: 1) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas 2) šį pažeidimą padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Surinkta medžiaga įrodo, kad imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo pažeistos , o E. P. buvo Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 komisijų narė, tai yra tinkamas nusižengimo subjektas. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas ir esant šiam pažeidimui Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ir sprendimų nevykdymas neprivalo egzistuoti kartu. ANK įtvirtinti du savarankiški administracinės atsakomybės taikymo pagrindai: 1) buvo nevykdyti Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai (ANK 505 straipsnis); 2) padarytas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas (ANK 184 straipsnis). Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, todėl administracinėn atsakomybėn pareiškėja patraukta pagrįstai.

Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens motyvus ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad E. P., 2016-06-17 posėdyje (protokolas Nr. VPP-35) priėmė neteisėtą sprendimą, t. y. nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas (Vertinimo išvados dėl Pirkimo 1 II dalies 6 punktas). Vertinimo metu Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nustatė, kad Pirkimo 2 viešojo pirkimo komisija, patvirtinta, kurios nare buvo ir E. P., 2016-07-29 posėdžio metu (protokolas Nr.VPP-61) nesvarstė dėl tiekėjų pasiūlymų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 2 sutarčių vertes, priimtinumo/nepriimtinumo, nors 2016-03-17 komisijos posėdyje (protokolas N r. VPP-14) ši kaina buvo nurodyta. E. P., būdama Komisijos-II nare, 2016-07-29 vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą tiekėją UAB „A.“ pripažinti laimėtoju Pirkimo 2 dalyse Nr. 1 ir Nr. 2. Tokiu būdu buvo viršytos atskiroms Pirkimo 2 dalims planuojamos sumos; Pirkimo 2 daliai Nr. 1 „Plautuvų proceso kontrolės įranga“ (paraiškos ei 1. Nr. 1 „Plautuvų proceso kontrolės įranga“) buvo numatyta 110.000,00 Eur su PVM suma, Pirkimo Nr. 2 dalies Nr. 1 laimėjusio tiekėjo UAB „Apiterapija“ kaina yra 122.015,60 Eur su PVM; Pirkimo 2 daliai Nr. 2 „Sterilizacijos proceso kontrolės sterilizatoriuose įranga“ (paraiškos eil. Nr. 2 „Sterilizacijos proceso kontrolės sterilizatoriuose įranga“) buvo numatyta 50.000,00 Eur su PVM suma, Pirkimo Nr. 2 dalies Nr. 2 laimėjusio tiekėjo UAB „A.“ kaina yra 58.128,40 Eur su PVM, Komisijos posėdžio metu nebuvo svarstyta, kad kaina Perkančiajai organizacijai yra pernelyg didelė ar nepriimtina, o tiekėjo pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-23 nutarimas Nr. VPTANH-87567255-17/4PN-8, kuriuo E. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje nurodyta administracinė nuobauda.

Dėl veikos kvalifikavimo

E. P. yra kaltinama neteisėtų sprendimų priėmimu 2016-06-17 ir 2016-07-29 Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose. Tokiu būdu VPĮ nuostatos pažeistos tebegaliojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ir ATPK). Ginčijamas nutarimas buvo priimtas jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui ir E. P. veika kvalifikuota ne kaip ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, o kaip ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 punktas numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkamai šio teisės akto 3 straipsnio 8 punktas numato, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Švelnesnė administracine atsakomybė yra tada, kai Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta papildoma nuobauda, arba Administracinių nusižengimų kodekse nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos. Arba už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Veika, kurios padarymu kaltinama E. P., padaryta iki 2017-01-01. Pagal administracinių nusižengimų kodeksą ji galėjo būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei atitinkamo administracinių nusižengimų kodekso straipsnio sankcija numatė švelnesnę administracinę atsakomybę. ATPK 171³ straipsnio 1 dalies sankcija numatė šias nuobaudas: įspėjimą arba baudą nuo 144 Eur iki 724 Eur. Šiuo metu galiojančio ANK 184 straipsnio 1 dalis numato šias nuobaudas; įspėjimą arba baudą nuo 140 Eur iki 740 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimus abi sankcijos laikytinos vienodomis (nuobaudų rūšys visiškai nesiskiria, o baudų vidurkių skirtumas – tik 6 Eur). Tokiu būdu nebuvo pagrindo E. P. veiką, padarytą iki 2017-01-01 kvalifikuoti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Ji turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ATPK.

Įstatymų leidėjas numato teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo galimybę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčijamas nutarimas naikinamas, pareiškėjos veika perkvalifikuojama pagal ATPK 171³ ir iš naujo skiriama nuobauda.

E. P. skirtinas įspėjimas. Administracinėn atsakomybėn ji traukiama pirmą kartą, yra dirbanti, ištekėjusi. Todėl jai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-87567255-17/4PN-8, kuriuo E. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirtas įspėjimas, panaikinti.

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.