Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-13 · Administracinė byla Nr. eI-641-362/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
eI-641-362/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00631-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
Pareiškėjas
Palangos miesto rinkliavų centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-641-362/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00631-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovui R. J.,nedalyvaujant pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ (toliau – ir atsakovė) 616,30 Eur vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (Taryba), įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 2014 m. lapkričio 06 sprendimu Nr. T2-332, 4 punktu vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 8 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir kurių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgaliotas asmuo. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų priede bei VĮ Registrų centro duomenyse.

VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė UAB „Talša“ Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, mokslo ir kita. Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 616,30 Eur skolos ir išsiuntė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini). Nuostatų 53 p. nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama lygiomis dalimis (ketvirčiais – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 15 dienos) į vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodytą sąskaitą. Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovui. Gavusi priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovė privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 60 punkte nurodytą terminą, t. y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl Rinkliavų centras pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ atsiliepime į prašymą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka iš dalies, t. y. dėl 51,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomuose nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektuose veiklą vykdė tik 2 mėnesius 2018 metais, todėl mokėtina suma galėtų būti 51,36 Eur (už 2018 metus 308,15 Eur (616,30 : 2), už 2 mėn. 51,36 Eur (308,15 : 12 x 2)). Pareiškėjas nepagrįstai kėsinasi į UAB „Talša“ nuosavybę siekdamas suklaidinti teismą priimti neteisingą sprendimą, t. y. padaryti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalie ir Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimus, nes per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tik du mėnesius UAB „Talša“ galėjo turėti komunalinių atliekų, todėl kitu metu UAB „Talša“ nebuvo teršėju. Pastebėjo, jog pareiškėjo pareiga buvo įrodyti jog UAB „Talša“ visą laikotarpį turėjo atliekų, nes vietinė rinkliava už atliekas yra tikslinė ir yra susieta su turimomis atliekomis. Iš pareiškėjo pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo yra matoma, kad UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra nešildomi, todėl gali būti naudojami tik vasaros metu, tam tikromis gamtinėmis sąlygomis ir po natūralaus statinių drėgmės išdžiūvimo. Iki 2020 m. UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai esantys adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir dėl to šis nekilnojamas turtas faktiškai nebuvo naudojamas.

Atsakovė prašo teismo pradėti tyrimą, ar Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, atitinka Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai. Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, pripažinti prieštaraujančius Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai.

Prašyti Europos Žmogaus teisių teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Patenkinti Palangos miesto rinkliavų centras 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dalį dėl 51,36 Eur (penkiasdešimt vienas euras 36 et) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo UAB „Talša“, kitoje dalyje pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai su vėlesniais pakeitimais.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 bei 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų priede.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovė UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą laikotarpį už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra 616,30 Eur.

Atsakovė nurodė, kad ji per ginčo laikotarpį veiklą vykdė tik du mėnesius, todėl tik už tą laikotarpį jai turėtų būti skaičiuojama vietinė rinkliava.

Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 punktu, 18 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu vadovaudamiesi Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu deklaravimo atvejai, 3.3 papunktyje numatyta, kad nesinaudojimo Nekilnojamuoju turtu atveju pripažįstama, kai Nekilnojamasis turtas buvo iš dalies naudojamas praėjusiais kalendoriniais metais, sutampančiais su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, iš dalies naudojęs nuosavybės ar kita teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą per praėjusius kalendorinius metus, ir pageidaujantis, kad jam būtų taikomas 60 procentų dydžio Vietinės rinkliavos tarifas, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Rinkliavų centrui pateikia: 6.1. prašymą dėl 60 procentų dydžio Vietinės rinkliavos tarifo taikymo; 6.2. AB LESTO pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai; 6.3. UAB „Palangos vandenys“ pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai; 6.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų originalus ir jų tinkamai patvirtintas kopijas (originalai grąžinami Vietinės rinkliavos mokėtojui), jeigu viršijami Aprašo 11 punkte nurodyti parametrai. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad, vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, būtų teikusi atitinkamą prašymą pareiškėjai.

Atsakovei raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteistina 616,30 Eur įsiskolinimo suma.

Atsakovė prašo teismo pradėti tyrimą, ar Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, atitinka Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, tačiau šis prašymas netenkintinas dėl sekančių motyvų.

Ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kreiptis turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma, tai teismo diskrecijos teisė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 113 straipsnio nuostatas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad ABTĮ 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą. Minėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo metu nėra apsiribojama vien tik prašymo atitikimo formaliems įstatyme nurodytiems procesiniams reikalavimams patikrinimu, kaip tai daroma skundo priėmimo įprastinėse administracinėse bylose atveju. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti tokio prašymo turinį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).

Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, laikytini norminiu administraciniu aktu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Papildomai pažymėtina, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi pareiškėjai atitinkamą deklaraciją.

Atsižvelgus į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo įvertinus prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nurodytus argumentus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atmestinas atsakovės atstovo prašymas pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą.

Be to, atsakovė prašo prašyti Europos Žmogaus teisių teismo pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos, prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.

Konstatuotina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (Civilinio proceso kodekso 3 str. 5 d.). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Tam, kad būtų išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo, būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra, nes šiuo atveju nekyla joks Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

Dėl atsakovės prašymo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, ar Lietuva nepažeidžia Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 pirmo straipsnio, leisdama rinkti rinkliavas už komunalinių atlieku surinkimą iš asmenų, neturinčių komunalinių atliekų arba nevykdančių ūkinės veiklos, pažymėtina, kad šis prašymas nespręstinas, nes tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 4 d.). Konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui 616,30 Eur (šeši šimtai šešiolika Eur 30 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius