- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2-2124-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. L. P.
- Atsakovas
- B. J.
- Trečiasis asmuo
- R. P., D. B., DNB bankas
- Advokatai
- Marius Grucė, Daiva Markauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. P. ieškinį atsakovei B. J. dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine (tretieji asmenys: R. P., D. B. ir AB DNB bankas) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-06-22 ieškiniu (t. 1, b. l. 31-34) prašo pripažinti 2007-12-10 preliminariąją sutartį ir 2008-09-23 Susitarimą pagrindine Patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 1.93 str. 4 d.) bei pripažinti šį sandorį sudarytu ir galiojančiu nuo 2010-02-10 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. gruodžio mėnesį su atsakove sutarė, kad atsakovė ieškovei parduos savo turimas komercines patalpas (parduotuvę), esančias Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 172 (toliau – Patalpos), ką patvirtina 2007-12-10 Preliminari sutartis dėl Patalpų įsigijimo (b. l. 10-13). Su atsakove susitarė dėl kainos (1.500.000 Lt) ir dėl atsiskaitymo terminų (per 6 mėnesius, t. y. iki 2008-06-10). Visą šią kainą ieškovė atsakovei sumokėjo iki nurodyto termino iš banko pasiskolintomis lėšomis (specialiai tam buvo sudaryta paskolos sutartis su AB DNB banku (b. l. 18-25). Taip pat ieškovės atsiskaitymą su atsakove patvirtina ir 2008-09-23 Papildomas susitarimas (b. l. 15-17), kuriame atsakovė patvirtino (Susitarimo 2 p.), kad ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove ir nebeturi skolų Patalpų pardavėjai (atsakovei). Kadangi 2008 m. rudenį prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, o Patalpos buvo išnuomotos nuomininkui, kuris stabiliai mokėjo nuomos mokesčius, be to, atsakovei prasidėjo sunkumai dėl paskolų sutarčių su bankais, atsisakiusiais skolinti jai pinigus, papildomai šalys 2008-09-23 Susitarimu susitarė, kad ieškovė leis atsakovei gauti iš Patalpų nuomą, kaip paskolą atsakovei, kurią ieškovei atsakovė turės atiduoti iki 2010-02-10 kartu su 10 proc. palūkanomis. Su atsakove ieškovę sieja giminystės ryšiai, taip pat šalys buvo labai geruose santykiuose, todėl ieškovė sutiko, kad Patalpas atsakovė jai perrašytų suėjus 2008-09-23 Susitarime nurodytam terminui – 2010-02-10. Iki to laiko šalys susitarė, kad ieškovė galės su Patalpomis elgtis savo nuožiūra, ieškovei buvo patalpos perduotos, ji jas priėmė, papildomai pasirūpino Patalpų remontu (kad būtų ištaisyti įvairūs gedimai, t. y. ieškovės iniciatyva buvo sutvarkyta stogas ir lietaus latakai, sienose esantys sutrūkinėjimai, ieškovės lėšomis buvo pastatytas neįgaliųjų įvažiavimas ir kt.). Suėjus 2008-09-23 Susitarime nustatytam terminui, t. y. 2010-02-10, atsakovė atsisakė ieškovei perrašyti Patalpas, nurodžiusi, kad ji vis dar turi labai didelių finansinių sunkumų ir negali ieškovei atiduoti nuomos mokesčio bei kad nenori prašyti nuomininko perrašyti nuomos sutartį su ieškove. Iš pradžių ieškovė sutiko ir nereikalavo, kad atsakovė jai atiduotų jos pačios turtą, bet ir pačiai ieškovei pasidarė sunku mokėti bankui palūkanas už pasiimtą kreditą, kurį sumokėjo už patalpų įsigijimą. Ieškovė nenorėjo sugadinti santykių su atsakove, nenorėjo reikalauti, kad atiduotų jai ir pinigus už nuomą, ir turtą, bet atsakovė vis atsisakinėjo perrašyti pačios ieškovės turtą. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu yra neteisėtas ir nesąžiningas, nes atsakovė nesilaikė 2007-12-10 Preliminarios sutarties ir 2008-09-23 Susitarimo sąlygų, tuo tarpu ieškovė savo vardu šių sutarčių pagrindu prisiėmė milžiniškus įsipareigojimus iš banko, sumokėjo visus pinigus, prisiėmė atsakomybę už Patalpas ir už nuomininko mokumą. 2007-12-10 Preliminarioji sutartis ir 2008-09-23 Susitarimas yra viena sutartis dėl patalpų pirkimo–pardavimo ieškovei, kurios pagrindu ieškovė įgijo teisę į patalpas, kaip jų savininkė, nes šalys pagal Preliminariąją sutartį susitarė ne dėl kažkokios kitos sutarties dėl Patalpų įsigijimo ateityje, kaip teigia atsakovė, bet konkrečiai dėl patalpų įsigijimo būtent 2007-12-10. Preliminariosios sutarties pagrindu ieškovė sudarė paskolos sutartį su banku ir pasiėmusi kreditą sumokėjo visą kainą už Patalpas. Tai, kad šalys susitarė dėl Patalpų perleidimo ieškovei ne ateityje, o sudarydamos 2007-12-10 sutartį, patvirtina tai, kad pagal 2008-09-23 Susitarimą ieškovei atiteko teisė į visas nuomos pajamas iš Patalpų, taip pat jai atiteko visa atsakomybė už Patalpas, be to, ieškovė gavo teisę su patalpomis elgtis kaip faktinis savininkas, galėjo kontroliuoti ir kontroliavo, kaip buvo mokama nuoma, savo iniciatyva rūpinosi Patalpų būklės išsaugojimu ir gerinimu, be to, ieškovei Patalpos buvo atiduotos 2008-09-25 Priėmimo–perdavimo valdyti ir naudoti aktu. Dėl šios priežasties 2007-12-10 Preliminarioji sutartis ir 2008-09-23 Susitarimas yra bendra sutartis dėl Patalpų pirkimo–pardavimo, kuri 2010-02-10 privalėjo būti patvirtinta notarės ir įregistruota VĮ Registrų centre. Šiuo atveju yra taikoma CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nes ieškovė yra sąžiningai ir visiškai įvykdžiusi visas 2007-12-10 Preliminariosios sutarties ir 2008-09-23 Susitarimo sąlygas, ginčo dėl to nėra, o atsakovė nesąžiningai nuo 2010-02-10 vengia įforminti sandorį notarine tvarka, 2007-12-10 Preliminarioji sutartis ir 2008-09-23 Susitarimas teismo tvarka turi būti pripažintas galiojančia Patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi nuo 2010-02-10 pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į trečiojo asmens AB DNB banko pretenzijas dėl įrodymų dėl jos atsiskaitymo su atsakove nebuvimo ir siekdama išvengti atsakovės nesąžiningo pinigų iš jos gavimo fakto neigimo, papildomai teismui pateikė (b. l. 92-102) išrašus iš ieškovės ir trečiojo asmens D. B. banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad ieškovė ir D. B. specialiai pagal Preliminariąją sutartį paėmė kreditą iš banko bendrai 1.478.000 Lt sumai ir su datomis, kada šie pinigai buvo išgryninti; atsakovės ranka surašytą patvirtinimą, kad lygiai 1.500.000 Lt gavo dar 2012-12-27 (b. l. 104); ieškovės skolos sutartį su D. B. (b. l. 103), kuri patvirtina, kad ieškovei D. B. mokėjimo atsakovei dieną paskolino 500.000 Lt su tikslu, kad ieškovė juos sumokėtų atsakovei dėl nekilnojamojo turto įsigijimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 71-73) prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė teisingai nurodo, kad šalys 2007-12-10 pasirašėme preliminariąją sutartį dėl Patalpų pirkimo–pardavimo už 1.500.000 Lt, pagal kurią ieškovei patalpos turėjo būti perleistos iki 2008-12-15, tačiau ieškovė nesąžiningai nutyli aplinkybę, kad tikrieji sutarties tikslai buvo ne pats patalpų perleidimas, bet bendro verslo kūrimas. 1.500.000 Lt atsakovei turėjo būti sumokėti ne kaip negyvenamųjų patalpų įsigijimo kaina, bet kaip ieškovės investicija į negyvenamąsias patalpas, kurias kartu šalys planavo nuomoti, siekiant padidinti gaunamą pelną. Ieškovė nutyli labai svarbų faktą, kad negyvenamųjų patalpų kaina yra daug didesnė už 1.500.000 Lt ir siekia iš viso apie 3.000.000 Lt, taigi ieškovės atsakovei pervesta pinigų dalis buvo ne įskaitymas už parduodamas patalpas, bet ieškovės indėlis į bendrą verslą. Nors pasirašant Preliminarią sutartį šalys sutarė, kad nuosavybė į patalpas gali būti perrašyta ieškovei, tačiau tik turint tikslą užtikrini, jog verslo nesėkmės atveju ieškovei atsakovė grąžins 1.500.000 Lt, kuriuos ieškovė investavo į patalpas ir jų išlaikymą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad 2008-09-23 Papildomas susitarimas įrodo, kad ieškovei turėjo atitekti nuosavybės teisė į patalpas. Nuosavybės teisės perėjimas ieškovei buvo tik būdas garantuoti, kad ieškovė nepraras savo investicijos į patalpas. Kaip nurodo pati ieškovė ieškinyje, 2008 m. rudenį prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, sumažėjo nekilnojamojo turto duodamas pajamos ir turto vertė, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė dėl to įgavo teisę reikalauti iš atsakovės perrimti nuosavybės teisę į patalpas: šalys pasirašė 2008-09-23 Susitarimą, kaip atsakovės geros valios ženklą, kad ji papildomai garantuoja ieškovei, kad su ieškove atsiskaitys ir grąžins 1.500.000 Lt investiciją į patalpas, jeigu nepavyktų bendras patalpų nuomos verslas. Pažymėtina, kad Patalpas atsakovė leido ieškovei įkeisti ieškovės vardu ne todėl, kad norėjo perleisti jai visą nuosavybę į patalpas, bet tik todėl, kad parodytų, kad šalių rizika investuojant į bendrą verslą yra vienoda, ir kad atsakovė taip pat rizikuoja savo nuosavybe. Ieškovė taip pat nutylėjo aplinkybę, kad atsakovė iki ieškovei investuojant į patalpas 1.500.000 Lt labai ilgai aiškino, kad bet kokį verslą vykdant egzistuoja rizika viską prarasti, todėl ieškovė turi suprasti, kad ji gali ne tik uždirbti pelno, bet ir patirti nuostolį, kaip ir atsitiko šiuo metu dėl kritusios nekilojamojo turto vertės ir kainos. 2008-09-25 patalpų priėmimo–perdavimo aktas dar nereiškia, kad ieškovei buvo atiduotas besąlyginis negyvenamųjų patalpų naudojimas ir ieškovė buvo laisva kaip šeimininkė naudotis negyvenamosiomis patalpomis. Ieškovė žinojo ir suprato, kad atsakovė taip pat turi raktų komplektą nuo negyvenamųjų patalpų ir atsakovė taip pat turi teisę jomis naudotis, tačiau atsakovė, kaip teisėta ir neginčytina savininkė, papildomai galėjo suteikti arba uždrausti patalpomis naudotis bet kokiems kitiems asmenims, kaip šiuo atveju atsakovė suteikė teisę patalpomis naudotis ir ieškovei. Dėl to ieškovės teiginiai, kad 2008-09-25 patalpų priėmimo–perdavimo aktas gali įrodyti jos nuosavybės teisę į patalpas, yra neteisėti ir nesąžiningi. Ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą ir kitus asmenis, teigdama, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir piktybiškai, vengė įforminti negyvenamųjų patalpų perleidimą notariškai, nes ieškovė neteisingai aiškina 2007-12-10 Preliminariosios sutarties nuostatas, neteisingai supranta susidariusią situaciją, nes nuo pat pradžių ieškovei buvo išaiškina, kad 1.500.000 Lt ieškovė sumoka ne už negyvenamųjų patalpų-parduotuvės įsigijimą, bet kaip bendrą įnašą į bendrą komercinę veiklą – bendrą nekilnojamojo turto nuomos verslą.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje R. P. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 68-69) prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė tiek ieškovės, tiek jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsakovė pažadėjo ieškovei, kad parduos ginčo Patalpas už 1.500.000 Lt. Dėl to ieškovė 2007-12-10 pasirašė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl parduotuvės patalpų įsigijimo, pagal kurią ieškovei nuosavybės teisė į patalpas turėjo būti perleista ne vėliau kaip iki 2008-12-15. Ieškovė tuo tarpu pagal minėtą sutartį įsipareigojo sumokėti 1.500.000 Lt atsakovei. Kadangi tokių pinigų ieškovė neturėjo, trečiasis asmuo ir ieškovė 2007-12-19 sudarė su DNB Nord banku Kreditavimo sutartį, pagal kurią pasiskolino iš banko 286.723,82 EUR, kitą dalį pinigų atsakovei ieškovė sumokėjo iš šeimos asmeninių lėšų. Visą Patalpų kainą, nurodytą Preliminariojoje sutartyje, ieškovė sumokėjo dar 2007 m. gruodžio mėnesį, t. y. tada, kada buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, tačiau atsakovė vis delsė ieškovei ir trečiajam asmeniui atlikti formalumus ir perrašyti nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas, vis sugalvodavo kokią nors priežastį, kodėl ji negalinti to daryti. 2008 m. rugsėjo mėnesį atsakovė nurodė, kad patalpų negalinti perrašyti dėl to, kad formaliai atsakovei reikalinga parodyti, kad ji turinti daug nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė nurodė, kad gali formaliai perduoti parduotuvės patalpas naudotis savo nuožiūra. Papildomai atsakovė pati pasiūlė pasirašyti priedą (papildomą susitarimą) prie Preliminariosios sutarties, pagal kurį atsakovė neva privalėtų pervesti ir visą nuomos mokestį, kurį moka Patalpų nuomininkas. Dėl to 2008-09-23 ieškovė kartu su atsakove pasirašė 2008-09-23 Papildomą susitarimą, pagal kurį ieškovei priklausė visas nuomos mokestis, gaunamas už perleidžiamas patalpas, taip pat buvo susitarta dėl vėlesnio teisinių formalumų pagal Preliminariąją sutartį atlikimo termino – nuosavybės teisės perėjimas turėjo būti įformintas iki 2010-02-10. Atsakovė taip pat, trečiajam asmeniui asmeniškai dalyvaujant, kartu su ieškove pasirašė 2008-09-25 Patalpų perdavimo aktą, kuriame buvo užfiksuota, kad atsakovė perduoda ieškovei patalpas kartu su visais raktais bei pasižada ištaisyti (sutvarkyti) perdavimo metu papildomai pastebėtus ir nuomininko nurodytus patalpų trūkumus – sutvarkyti stogą, įėjimą ir kt., kas buvo laiku padaryta. Taigi atsakovė ieškovei faktiškai atidavė Patalpas naudotis, atidavė visas teises, susijusias su Patalpomis, įskaitant ir teisę į nuomininko mokamą nuomos užmokestį, tačiau vengė atlikti paskutinį formalumą – pas notarą patvirtinti nuosavybės perėjimo faktą, nors dar 2007 m. gruodžio mėnesį ieškovė atsakovei sumokėjo visą Patalpų kainą. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip vienašališkas ir nesąžiningas vengimas įforminti nuosavybės teisės į patalpas perėjimą ieškovei.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 75-76; 1 t., 123; 2 t., b. l. 36-37) prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad 2007-12-19 tarp Banko ir ieškovės buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-779, pagal kurią Bankas suteikė atsakovei 286.723,82 EUR (976.188,81 Lt) dydžio kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2027-11-30. Ieškovė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeitė atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pr. 172, Kaunas. Bankui nėra ir nebuvo žinoma apie jokius susitarimus ar preliminariąsias sutartis tarp šalių, juolab nebuvo žinoma apie susitarimus dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir / ar atsiskaitymų tarp šalių. Byloje pateikto 2008-09-23 Papildomo susitarimo ir 2008-09-25 Akto kopijų akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima konstatuoti šalių atsiskaitymą. Nors ieškinyje nurodoma, kad atsiskaitymui su atsakove buvo panaudotas kreditas iš Banko, jis neva ir buvo paimtas tam tikslui, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Kreditavimo sutartyje Nr. K-2500-2007-779 nurodyta kredito paskirtis – vartojimo reikmėms (Specialiosios dalies 7 p.). Tai reiškia, jog kredito gavėjas turi teisę naudoti gautą kreditą savo nuožiūra. Paraiškoje kreditui gauti ieškovė taip pat nenurodė, jog ima kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog imdama kreditą ieškovė turėjo tikslą įsigyti atsakovei priklausančias patalpas bei už jas sumokėjo Preliminarioje sutartyje nustatytą kainą (1.500.000 Lt). Be to, trečiasis asmuo 2012-09-13 pateikė papildomus paaiškinimus (1 t., b. l. 123), kuriuose pateikė motyvus, kodėl ieškinio patenkinimas pažeistų jo interesus. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, turi imtis visų būtinų veiksmų savo teisių įgyvendinimui užtikrinti, o to nepadaręs ir atitinkamai prisiėmęs riziką, taip pat turi prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Atsakovės pradelsta skola Bankui pagal kreditavimo sutartis šiai dienai viršija 22.920.000 Lt (ši skolos suma yra pagal įsiteisėjusias Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis, tačiau pažymėtina, jog pardavus Bankui įkeistą turtą buvo padengta dalis negrąžinto kredito ir šiai dienai likęs negrąžintas kreditas sudaro 21.255.122 Lt) ir kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma. Nepadengus įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartis, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į kitą turtą, todėl Bankas suinteresuotas, kad skolininkams priklausantis turtas nebūtų parduodamas žemesnėmis nei rinkos kainomis, o iš parduoto skolininko turto būtų dengiami įsiskolinimai bankui. 2007-12-20 hipotekos lakšte 02120070021358 turto vertė įkeitimo metu yra nustatyta 3.700.000 Lt, todėl preliminarios sutarties pripažinimas pagrindine už žymiai mažesnę rinkos kainą pažeistų kreditoriaus interesus. 2012-10-26 pareiškime (2 t., b. l. 36-37) Bankas papildomai nurodė, jog atsakovės skola kasdien padidėja 5.999,04 Lt suma, nes pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusias nutartis nutarta priverstinai išieškoti iš skolininkų:
1) B. J., R. J., L. B. ir V. B. 2011-08-02 civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 6.983.389,28 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-07-28 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 427.109,31 Eur (1.474.723,06 Lt), t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 924,85 Eur (3.255,47 Lt);
2) B. J. ir R. J. 2011-11-11 civilinėje byloje Nr. 2-20077-285/2011 4.974.843,03 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-10-25 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 236.475,42 Eur, t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 681,49 Eur (2.353,05 Lt);
3) B. J. ir R. J. 2011-12-15 civilinėje byloje Nr. 2-21189-285/2011 2.914.050,30 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-11-18 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 122.233,38 LT, t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 390,52 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė teigia, jog šalys 2007-12-10 sudarė preliminariąją sutartį (1 t., b. l. 10-13), pakeistą 2008-09-23 Papildomu Susitarimu (1 t., b. l. 15-17), kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-02-10 perleisti ieškovei už 1.500.000 Lt kainą nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - komercines patalpas (parduotuvę), esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 172 (toliau – Patalpos).
CK 1.75 straipsnio 1-2 dalys numato, kad jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, bet neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais ar daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant sandorius, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. galiojusioje ginčo sandorio sudarymo metu redakcijoje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymai ir kt. juridiniai faktai atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, kuriuo šalys jame aptartomis sąlygomis įsipareigoja ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį (CK 6.165 str. 1 dalis). Šiuo atveju preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ateityje, todėl tam, kad, remiantis šia sutartimi, būtų prielaidos pripažinti šią sutartį pagrindine sutartimi ir pripažinti sandorį sudarytu ir galiojančiu, teismo nuomone, preliminari pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota viešame registre. Pažymėtina, jog būtent tokia yra susiformavusi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1063/2010, 2009-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183/2009; 2012-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-919/2012). Šalys pripažino, kad preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tai patvirtina ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame taip pat nėra duomenų apie preliminariosios sutarties įregistravimą viešajame registre, todėl pripažintina, jog šiuo atveju preliminarios sutarties negalima panaudoti prieš trečiąjį asmenį AB DNB banką, nesutinkantį su šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimu (CK 1.75 str.2 d.), nes tik tokio sandorio įregistravimas leistų padaryti prielaidą, jog ne sandorio šaliai, o trečiajam asmeniui buvo sudarytos tinkamos sąlygos sužinoti visus duomenis, susijusius su įkeičiamu nekilnojamuoju turtu.
CK 4.170 straipsnio 6 dalyje (2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1842 redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01) numatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Iki tol galiojusioje CK 4.70 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, jog hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises.
2007-12-19 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-779 (b. l. 18-25) 10.1 punktas patvirtina, jog šio kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės: hipotekos lakštu įkeičiamas nekilnojamasis turtas – Patalpos, priklausančios atsakovei. 2007-12-20 Hipotekos lakštas (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 38-42) patvirtina, jog skolininkų V. L. P. (skolininkas 1) ir R. P. (skolininkas 2) prievolė pagal 2007-12-19 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-779 su vėlesniais pakeitimais užtikrinta B. J. priklausančio ginčo nekilnojamojo turto, kurio vertė 3.700.000 Lt, įkeitimu. Be to, 2007-12-19 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-789 (2 t., b. l. 48-55) 10.1 punktas patvirtina, jog šio kredito gavėjų D. B. ir A. B. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės: hipotekos lakštu pakartotiniu įkeitimu įkeičiamas nekilnojamasis turtas – Patalpos, priklausančios atsakovei. 2007-12-20 Hipotekos lakštas (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 43-47) patvirtina, jog skolininkų D. B. ir A. B. 141.913,81 EUR prievolė pagal 2007-12-19 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-789 su vėlesniais pakeitimais užtikrinta B. J. priklausančio ginčo nekilnojamojo turto, kurio vertė 3.700.000 Lt, įkeitimu. Hipotekos lakštuose nurodyta, jog ,,įkeičiamo daikto savininkas užtikrina, kad įkeičiamas daiktas kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti šiuo daiktu“. Hipotekos lakšte skiltyje ,,Sąlygos ir reikalavimai“ 1 punkte (2 t., b. l. 39; 2 t., b. l. 44) nurodyta, jog ,,įkeičiamo daikto savininkas be raštiško Kreditoriaus sutikimos neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško Kreditoriaus sutikimos neturi teisės įkeisti, išnuomoti, ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą.“ Vadinasi, atsakovė, 2007-12-20 sudariusi hipotekos (įkeitimo) sandorius, įkeistą ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti kito asmens nuosavybėn galėjo tik gavusi raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Aptartos hipotekos sandorių nuostatos, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog hipotekos kreditoriui, sudariusiam hipotekos sandorius, kuriais įkeisto turto savininkės galimybės disponuoti turtu buvo apribotos, svarbu buvo ir savalaikiai sužinoti informaciją apie 2007-12-10 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Aplinkybės, kad įkeičiamas 3.700.000 Lt vertės nekilnojamasis turtas 2007-12-10 preliminariąja sutartimi (kaip spręstina iš sutarties datos, sudaryta 10 dienų iki hipotekos sandorio sudarymo), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, atsakovės (turto savininkės) jau buvo įsipareigotas perleisti už daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą, nei turtas įkainotas hipotekos lakštuose, V. L. P. (2007-12-19 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-779 skolininkei), kas reikštų, jog 2007-12-10 preliminariosios sutarties įvykdymo pasekoje įkeisto turto savininkas ir skolininkas sutaptų viename asmenyje, paaiškėjimas hipotekos kreditoriui jau po hipotekos sandorių sudarymo, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas tai (o tuo pačiu ir ieškinio patenkinimą) vertinti kaip hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimą ir jo padėties pabloginimą, lyginant su padėtimi, buvusia kreditavimo sutarčių ir hipotekos lakštų sudarymo metu. Pati ieškovė pripažįsta, jog įkeisto turto vertė šiuo metu siekia tik 950.000 Lt 1 t., b. l. 142). Įvertinus aplinkybę, jog, Banko atstovo teigimu 2012-09-27 teismo posėdyje, D. B. skola buvo 414.4200 Lt, V. L P. skola buvo 866.136 Lt (2 t., b. l. 17), akivaizdu, jog įkeisto turto vertė šiuo metu yra mažesnė nei negrąžinti kreditai. Daugiau negu akivaizdu, jog, esant nekilnojamo turto žymiam nuvertėjimui bei ypač pasunkėjusioms jo realizavimo galimybėms, įkeisto turto savininko ir skolininko pagal 2007-12-19 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-779 sutapimas viename asmenyje (t. y. ieškinio patenkinimo atveju – tik ieškovėje) atimtų galimybę iš Banko nukreipti savo reikalavimų patenkinimą ir į atsakovę (kaip nekilnojamojo turto savininkę), o ne tik į kredito gavėją. Be to, akivaizdus Banko interesų pažeidimas būtų ir tuo atveju, jeigu, įkeistą turtą pavykus parduoti brangiau nei skolos dydis pagal abi kreditavimo sutartis, likusi suma atitektų ieškovei (ieškinio patenkinimo atveju), o ne (ieškinio atmetimo atveju) liktų atsakovei kitiems iš trečiojo asmens paimtiems kreditams padengti, kurios (t. y. atsakovės) pradelsta skola, trečiojo asmens teigimu, pagal įsiteisėjusias Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis, padengus dalį negrąžintų kreditų iš parduoto Bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertės, 2012-09-10 duomenimis viršijo 21.255.122 Lt (1 t., b. l. 123) ir kurios skola Bankui kasdien padidėja 5.999,04 Lt suma (2 t., b. l. 36-37), nes pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusias nutartis nutarta priverstinai išieškoti iš skolininkų (ką patvirtina ir LITEKO duomenys): 1) B. J., R. J., L. B. ir V. B. 2011-08-02 civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 6.983.389,28 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-07-28 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 427.109,31 Eur (1.474.723,06 Lt), t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 924,85 Eur (3.255,47 Lt); 2) B. J. ir R. J. 2011-11-11 civilinėje byloje Nr. 2-20077-285/2011 4.974.843,03 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-10-25 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 236.475,42 Eur, t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 681,49 Eur (2.353,05 Lt); 3) B. J. ir R. J. 2011-12-15 civilinėje byloje Nr. 2-21189-285/2011 2.914.050,30 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011-11-18 iki įvykdymo; kadangi nutartis išieškoti skolą nėra įvykdyta, iki 2012-10-23 paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 122.233,38 Lt, t. y. procesinės palūkanos už vieną dieną sudaro 390,52 Lt. Kadangi, nepadengus įsiskolinimo pagal atsakovės su Banku sudarytas kreditavimo sutartis, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į kitą turtą, akivaizdu, jog Bankas yra tiesiogiai suinteresuotas, kad atsakovei (skolininkei pagal kitas kreditavimo sutartis) priklausantis turtas nebūtų parduodamas žemesnėmis nei rinkos kainomis, o iš parduoto turto būtų dengiami atsakovės įsiskolinimai Bankui.
Teismo posėdžio metu iš atsakovės paaiškinimų paaiškėjo, kad ji buvo kreipusis į Banką dėl leidimo (sutikimo) perleisti Banko naudai įkeistas Patalpas, tačiau Bankas leidimo (sutikimo) nedavė. Atsakovė galėjo tokį Banko atsisakymą skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo. Be to, iš šios aplinkybės akivaizdu, jog būtent atsakovė (nors atsiliepimu ir prašo ieškinį atmesti) yra suinteresuota šitoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimu, kad tokiu būdu būtų atsiskaityta su jai 1.500.000 Lt sumokėjusia ieškove (susijusia giminystės ryšiais), nes, atsakovės teigimu, Bankas jos atžvilgiu elgiasi neteisingai. Tai, kad 2012-06-06 pradiniame ieškinyje trečiuoju asmeniu nebuvo nurodytas AB DNB bankas, teismui taip pat kelia tam tikras abejones dėl ieškinį šioje byloje pareiškusios ieškovės (o tuo pačiu ir atsakovės) sąžiningumo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinio netenkina dėl tos priežasties, kad ieškinio patenkinimas pažeistų teises hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens), prieš kurį, teismo nuomone, negali būti panaudota Nekilnojamo turto registre neregistruota 2007-12-10 preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog ieškovė prašo pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį sudarytu ir galiojančiu nuo 2010-02-10, nors, kaip jau minėta, 2010-02-10 disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu buvo galima tik turint Banko rašytinį sutikimą.
Atmetęs ieškinį teismas priteisia iš ieškovės valstybei 72 Lt pašto išlaidų ir trečiajam asmeniui 1.936 Lt advokato pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 139-140).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) 1.936 Lt advokato pagalbos išlaidų bei valstybei 72 Lt pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbanke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvito originalą pateikiant teismui. Nurodyti, kad šios sumos valstybei nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.