Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-15 · Civilinė byla Nr. e2-8-236/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-15
Bylos Nr.
e2-8-236/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Topada“
Atsakovas
Zaklad Uslug Zeglugowych Sp
Trečiasis asmuo
A.B.O.G.
Kategorijos
`Civilinė byla Nr. e2-8-236/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00573-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1554-513/2018, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinį atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – A.B.O.G. NV,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Topada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k. 54 600 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog trečiajam asmeniui Belgijos įmonei A.B.O.G. NV pardavė objektus – nesavaeigę baržą „T-6“ ir du grunto kasimo ekskavatorius „Volvo EC 700 CL“, buvusius Klaipėdos uoste. Dėl parduotų objektų nugabenimo Į Belgijos Antverpeno uostą 2018 m. liepos 10 d. ieškovė sudarė su atsakove standartinę vilkimo sutartį TOWCON 2008 pagal BIMCO (Baltijos ir Tarptautinės Jūrų Tarybos) patvirtintą formą. Šalys susitarė, kad baržos vilkimą atliks atsakovės vilkikas ZEUS. Taip pat nurodė, jog su atsakovės vilkiko kapitonu sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė kartu su velkama barža pirkėjui nuveš ir minėtus du ekskavatorius. Žodinę sutartį dėl ekskavatorių nuvežimo pripažįsta ir atsakovė. 2018 m. liepos 13 d. vilkiko velkama barža apsivertė jūroje (koordinatės 55 35.390 N ir 018 00.887 E), ekskavatoriai nuskendo, o barža pačios ieškovės priemonėmis buvo grąžinta į Klaipėdos uostą, ten per keletą kartų atversta. Ieškovė nurodo dėl šių atsakovės veiksmų patyrusi 54 600 Eur nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, bei grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.

4. Nustatęs, jog ši byla turi tarptautinį elementą (atsakovė yra Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo), teismas sprendė, jog jos teismingumas nustatytinas vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1215/20) nuostatomis. Pagal bendrąją taisyklę, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę (4 straipsnis). Tuo tarpu pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles ieškiniai asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, be kita ko, bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). To paties straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodyta, jog atitinkamos prievolės įvykdymo vieta (jeigu nesusitarta kitaip) yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės turėjo būti pateiktos (b papunkčio pirmoji įtrauka); teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (b papunkčio antroji įtrauka). Atsižvelgęs į bylos duomenis teismas konstatavo, kad sutarties įvykdymo vieta šiuo atveju yra Belgijos Karalystė. Šios aplinkybės ieškovė neginčija, o jos ieškinyje išdėstyti argumentai dėl glaudžiausiai susijusios vietos sprendžiant jurisdikcijos klausimą galėtų būti reiškiami prekių pirkimo–pardavimo sutarties bet ne paslaugų teikimo sutarties atveju. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią civilinę bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Topada“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad teorija dėl glaudžiausiai susijusios vietos galėtų būti vadovaujamasi tik pirkimo–pardavimo, o ne paslaugų teikimo sutarties atveju. Tokia išvada prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai, kuris ne kartą yra pasisakęs, jog spręsdamas jurisdikcijos klausimą byloje dėl paslaugų teikimo teismas turi nustatyti ne tik prievolės įvykdymo vietą, bet ir glaudžiausią ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo.

5.2. Šiuo atveju ieškovė iš atsakovės užsisakė krovinio gabenimo Baltijos jūra paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos keliose valstybėse – pradedant Lietuva ir baigiant Belgija. Sutartis buvo sudarinėjama ir barža atsakovei perduota (paslaugos pradėtos teikti) Lietuvos Respublikoje, paslaugų teikimas apsivertus baržai buvo baigtas atviroje jūroje ir paslaugos pagal sutartį iki galo taip ir nebuvo suteiktos. Barža buvo pargabenta atgal į Klaipėdos uostą ir jame yra iki šiol. Todėl darytina išvada, kad glaudžiausią ryšį su sutartimi nagrinėjamu atveju turi Lietuvos Respublika ir konkrečiai – Klaipėdos miestas. Be to, asmenys, kurie galimai būtų kviečiami liudytojais byloje taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Todėl teigti, kad byla turėtų būti nagrinėjama Belgijos Karalystėje, nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

9. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja tarptautinis elementas (atsakovė yra Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo) ir bylos teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

10. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės įvykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal tuo pagrindu pareikštą ieškinį turi ir atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismai (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje pateikiama autonominė prievolės įvykdymo vietos samprata, kai kalbama apie prekių pardavimą ir paslaugų teikimą. Pagal šį punktą, jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų suteikimo (baržos ir ekskavatorių nugabenimo iš Lietuvos Respublikoje esančio Klaipėdos uosto į Belgijos Karalystėje esantį Antverpeno uostą) sprendė, jog šiuo atveju paslaugų suteikimo vieta, remiantis minėtomis Reglamento Nr. 1215/20 nuostatomis, yra Belgijos Karalystė ir pagal specialiąsias teismingumo taisykles byla galėtų būti nagrinėjama tik šioje šalyje. Taip pat teismas teisiškai nereikšmingais laikė ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus apie tai, kad su sutartimi glaudžiausiai susijusi yra Lietuvos Respublika ir byla turėtų būti nagrinėjama joje, kadangi glaudaus ryšio teorija taikoma tik pirkimo–pardavimo sutartims. Įvertinęs bylos medžiagą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo poziciją laiko nepagrįsta.

12. Visų pirma, pritartina ieškovės atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad kriterijai dėl glaudaus bylos ryšio tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo taikomi tiek sutartims dėl prekių pirkimo – pardavimo, tiek sutartims dėl paslaugų teikimo. Tai patvirtina tiek ESTT, tiek ir Lietuvos teismų praktika (žiūrėti pvz. ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimą bylojer Wood Floor Solutions Andreas Domberger prieš Silva Trade SA, C?19/09; ESTT 2018 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Zurich Insurance plc, Metso Minerals prieš Abnormal Load Services (International) Ltd, C-88/17; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1651-823/2016).

13. Visų antra, nustatydamas sutarties įvykdymo vietą (paslaugos suteikimo vietą) pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ja yra tik Belgijos Karalystė. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių susitarimas dėl paslaugų suteikimo apėmė atsakovės įsipareigojimą jūra nuvilkti ieškovės trečiajam asmeniui parduotą baržą su dviem ekskavatoriais iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą. Tai reiškia, kad paslaugos turėjo būti teikiamos dviejose valstybėse narėse – Lietuvos Respublikoje ir Belgijos Karalystėje.

14. ESTT praktikoje 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroje įtraukoje (šiuo metu reglamentas yra pakeistas aktualiu Reglamentu Nr. 1215/2012 ir jo 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje nurodyta analogiška nuostata) įtvirtinta „(vieta) valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį“, esant kelioms paslaugų teikimo vietoms skirtingose valstybėse narėse, aiškinama kaip vieta, kuri užtikrina glaudžiausią sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, o šis glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinėje paslaugų teikimo vietoje (ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Wood Floor Solutions Andreas Domberger prieš Silva Trade SA, C?19/09).

15. Tokiu būdu, siekiant išsiaiškinti ar ieškovė turėjo teisę, dėl nuostolių, kilusių iš sutarties vykdymo, remdamasi Reglamentu Nr. 1215/2012, kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, svarbu išsiaiškinti ar būtent Lietuvos Respublikoje yra vieta užtikrinanti glaudžiausią sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį.

16. Jei sutarties nuostatos neleidžia nustatyti pagrindinės paslaugos teikimo vietos dėl to, kad joje numatytos kelios teikimo vietos arba joje aiškiai nenumatyta jokia konkreti teikimo vieta, bet agentas tokias paslaugas jau suteikė, papildomai reikia įvertinti vietą, kurioje jis daugiausia vykdė savo veiklą pagal sutartį, su sąlyga, kad paslaugų teikimas šioje vietoje neprieštarauja šalių valiai, numatytai sutartyje. Šiuo klausimu galima atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, konkrečiai kalbant, į šioje vietoje praleistą laiką ir vykdytos veiklos reikšmingumą (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Color Drack GmbH prieš Lexx International Vertriebs GmbH, C-386/05).

17. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis susijusi su tęstiniu tapačiu veiksmu – krovinio gabenimu, kuris turėjo vykti keliose valstybėse narėse, todėl nustatant pagrindinę paslaugos suteikimo vietą yra svarbu atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes. ESTT 2009 m. liepos 9 d. sprendime byloje Peter Rehder prieš Air Baltic Corporation, C?204/08 teismas padarė išvadą, kad lėktuvo išvykimo vieta ir atvykimo vieta vienodai laikytinos pagrindinėmis paslaugų, kurios yra minėtos vežimo oru sutarties dalykas, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį. ESTT 2018 m. liepos 11 d. sprendime byloje Zurich Insurance plc, Metso Minerals Oy prieš Abnormal Load Services (International) Ltd, C-88/17 pasisakė, kad pagal prekių vežimo sutartį, paslaugų teikimo vieta, užtikrinančia glaudų vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, reikia laikyti ne tik prekės pristatymo vietą, bet ir jos išsiuntimo vietą.

18. Atsižvelgus į aukščiau pateiktą praktiką galima būtų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindine paslaugų teikimo vieta galėtų būti laikoma tiek Lietuvos Respublika, kurioje paslaugos buvo pradėtos teikti, tiek Belgijos Karalystė, kurioje jos turėjo būti baigtos teikti. Visgi jau minėta glaudžiausio ryšio teorija bei nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju vieta, užtikrinanti glaudžiausią ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį yra būtent Lietuvos Respublikoje, o konkrečiai – Klaipėdos mieste. Tai patvirtinta aplinkybės, jog būtent Klaipėdoje buvo sudaryta šalių sutartis ir krovinys perduotas atsakovės dispozicijai. Lietuvos Respublikoje ir jos teritoriniuose vandenyse sutartis buvo ir pradėta vykdyti ir daugiausiai įvykdyta. Velkama barža su ekskavatoriais apsivertė atviroje jūroje, nepasiekusi Belgijos Karalystės krantų ar teritorinių vandenų, o po apsivertimo buvo vėl pargabenta į Klaipėdos uostą. Šios aplinkybės patvirtina bylos ryšį su Lietuvos Respublika bei paneigia faktinį ryšį su Belgijos Karalyste. Be to, tikėtina, kad nagrinėjant bylą galėtų kilti poreikis rinkti įrodymus kreipiantis į Lietuvos Respublikos institucijas, išdavusias leidimus baržai palikti uostą, ar atlikti baržos ekspertizę, kviesti liudytojais asmenis, dalyvavusius krovinio išsiuntimo darbuose ir pan. Įpareigojus ieškovę kreiptis su ieškiniu į Belgijos Karalystės kompetentingą teismą būtų pažeisti ekonomiškumo bei koncentruotumo principai, apsunkintas abiejų šalių dalyvavimas bylos nagrinėjime. Todėl dar ir ši aplinkybė sąlygoja teismo sprendimą bylą laikyti teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Kazys Kailiūnas