Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo atstovei pagal įstatymą R. U. ir atstovei advokatei Raimondai Kliminei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir atstovė advokatė Raimonda Klimienė reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė pareiškimo pagrindu nurodytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad mirus A. J., jos sūnui G. J. buvo 10 metų, šiuo metu jam yra 12 metų. Nepilnametis vaikas yra per mažas, kad suprastų palikimo priėmimo tvarkymo procedūrą, todėl savo nuomonės pareikšti negali.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pareiškėja R. U. ir suinteresuotas asmuo A. J. yra nepilnamečio vaiko G. J. tėvai (b. l. 6). A. J., mirusi 2013-12-03, yra nepilnamečio vaiko G. J. senelė (b. l. 5), kuri testamentu, sudarytu 2012-01-17 Raseinių 1-ajame notarų biure, paliko vaikaičiui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis matyti, kad turtas kurį A. J. palikimu paliko G. J. vis dar registruotas A. J. vardu (b. l. 7-8). Pareiškėjai R. U. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi išdavė teismo leidimą nepilnamečio sūnaus G. J. vardu priimti palikimą po A. J. mirties 2013-12-03 (b. l. 10). 2013-07-23 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-619-237/2013 pareiškėjos R. U. mama J. B., pripažinta neveiksnia (b. l. 11), o 2014-09-08 J. B. mirė (b. l. 12).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas konstatuoja, kad pareiškėjos R. U. pareiškime ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės gali būti pripažintinos svarbiomis dėl termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti praleidimo. Mažametis pareiškėjas savarankiškai negalėjo ir negali įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą. Pareiškėjo atstovė pagal įstatymą R. U. svarbia priežastimi nurodo jos negalėjimą laiku pasirūpinti palikimo priėmimu dėl to, jog tuo laiku, kai ji turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, ji slaugė savo mamą J. B., kuri 2013-07-23 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-619-237/2013, pripažinta neveiksnia. Be to, laikė, kad A. J. notariškai sudarytas testamentas yra dokumentas, kuris patvirtina, kad palikimu paliktas turtas priklauso pareiškėjos sūnui G. J.. Kaip prieš tai minėta, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Nustatyta, kad mažamečio pareiškėjo atstovė pagal įstatymą R. U. po A. J. mirties, slaugė savo sergančią mamą, kuriai, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo konstatuotas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini), demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimerio liga, kuri negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sergančio asmens priežiūra - tai ilgas, reikalaujantis daug pastangų procesas, todėl tikėtina, kad pareiškėjos teiginys, kad ji po A. J. laidotuvių, daugiausiai laiko ir pastangų skyrė savo mamos priežiūrai bei testamentą laikė paveldėjimo dokumentu, o dėl neveiksnios mamos priežiūros pareiškėjos galimybės išsamiau sužinoti apie palikimo priėmimo tvarką, buvo ribotos, laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po A. J. mirties 2013-12-03, dėl svarbių priežasčių. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjui terminas palikimui priimti pagal testamentą nepilnamečio vaiko, G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po A. J. mirties 2013-12-03, atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti mažamečio pareiškėjo G. J. atstovei pagal įstatymą R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą pagal testamentą nepilnamečio vaiko, G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po A. J. mirties 2013-12-03, ir pratęsti terminą palikimui priimti trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.