Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. B. (A. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. ir S. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2023 m. vasario 15 d. apie 23.00 val., E. K. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., svetainėje, A. B. tyčia rankomis stūmė E. K. į sieną, dėl ko ji atsitrenkusi nugriuvo ant grindų, bei sudavė jai du kartus kumščiu į veidą, o nukentėjusiajai bandant atsistoji, S. Š. abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spaudė, smaugė, o nukentėjusiajai atsistojus ir atsigulus svetainėje ant sofos A. B. ją užgulė visu savo svoriu ir abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo, stipriai suspaudė, smaugė ir sudavė jai kumščiu dešimt kartų į įvairias kūno vietas, o S. Š. sugriebusi nukentėjusiai už plaukų ją tąsė ir kumščiu sudavė vieną kartą jai į galvą ir vieną kartą į dešinį petį, taip smurtaudami, bendrais veiksmais, padarė E. K. kraujosruvą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairės ausies srityje, odos nubrozdinimą kaklo srityje, kairės krūtinės ląstos sumušimą, ir taip nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai pagal pateiktą kaltinimą. Datos nepamena, galėjo būti 2023-02-15. Jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) aplankyti sūnaus. Kelias dienas turėjo pabūti pas E., o paskui išsivežti vaiką atostogoms. Tą vakarą pas E. atėjo S. ir visi išgėrė degtinės. Jis su S. sėdėjo svetainėje ir atėjo E., taip trenkė duris, kad durų stiklą išdaužė. Jis su S. pradėjo raminti E. Jis E. paguldė ant grindų, kad ji nusiramintų, nes ji rėkavo. Delnu sudavė jai du kartus per veidą. E. gulėjo, jis ant jos buvo atsisėdęs ir laikė uždengęs burną. Vėliau po kažkiek laiko atsirado policijos pareigūnai. Kai pamatė, kad atėjo policijos pareigūnai, E. su S. viską sutvarkė, kad nieko nebūtų. Kai atvažiavo, sužalojimų ant E. nebuvo. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo sumokės viso 700 Eur žalą nukentėjusiajai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai pagal pateiktą kaltinimą. 2023-02-15 atvažiavo A. B.. Ji atėjo pas E., atsigėrė kavos. Tada jie abu išėjo į parduotuvę ir atsinešė butelį degtinės. Atsisėdo, išgėrė, kalbėjo, ėjo parūkyti. Buvo apie 21 val., pasakė E., kad eitų migdyti vaiką. E. nuėjo migdyti vaiką, o ji su A. pradėjo bendrauti. Po kurio laiko E. atėjo supykusi, pastūmė duris, pradėjo rėkauti. Jie pradėjo ją raminti. A. paguldė ją ant žemės, ji labai draskėsi. Kai atvažiavo policija, padėjo E. namus sutvarkyti, ją ramino, kad neatims jos vaiko. Ji su A. ją ramino, jai buvo įdrėksta, tai gali būti, kad kai ją ramino, tada įdrėskė. A. E. delnu sudavė per veidą. Po to, buvo ant jos atsisėdęs ir jai užčiaupė burną, kad ji nerėktų, nes jai prasidėjo isterija, ji purtėsi. Sakė jai nerėkti, nes vaikas miega, be to atvažiuos ir išveš vaiką. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo sumokės viso 500 Eur žalą nukentėjusiajai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2023-02-15 grįžo iš (duomenys neskelbtini) A. B.. Kelias dienas iki A. grįžimo bendravo su S. Š. ir planavo visi susitikti, pasėdėti. Tą vakarą susitiko, išgėrė degtinės. A. norėjo kalbėtis su S., ji jiems leido ir nuėjo vaiką migdyti, o paskui atėjo, nes norėjo pasikalbėti su A.. S. neleido pakalbėti. Tada A. atsistojo ir pastūmė ją į sieną. Ji nukrito ant žemės. Tada bandė atsistoti ir atsigulti ant sofos. Kai atsigulė ant sofos, A. ją užgulė ir pradėjo daužyti. Iš pradžių sudavė A.. Negali pasakyti, kiek kartų sudavė, bet smūgių buvo daug. Kai po stūmimo nugriuvo ant grindų, gulinčiai A. sudavė du kartus ranka į veido sritį. Paskui ji atsistojo, atsigulė ant sofos. Tada priėjo S.. Ji buvo pramerkusi akis ir matė, kaip S. atsistoja, manė, kad ji patrauks nuo jos A., bet jie abu ją mušė. S. už plaukų tampė, sudavė į galvą. Viskas vyko labai greitai, jie smurtavo, o ji stengėsi išsigelbėti nuo jų. Buvo A. suėmęs už kaklo ir smaugė. A. B. liepė nusiraminti, buvo suėmęs už veido, kad nerėktų ir mušė rankomis per pečius, krūtinę. Abu galėjo suduoti apie 10 smūgių. S. tampė už plaukų, liepė nutilti, sudavė rankomis 3-4 kartus į veidą, ranką, petį. Sužalojimus padarė abu kaltinamieji. Buvo išsigandusi, atsirado stresas, buvo pažeminta, turėjo kreiptis į psichiatrą, nes negalėdavo naktimis užmigti. Policiją iškvietė kaimynė. Nieko policijos pareigūnams nesakė, nes bijojo, kad iš jos atims vaiką ir jo daugiau nebeatgaus.

Liudytoja R. B. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023-02-15. Apie vidurnaktį pas kaimynus girdėjo didelį triukšmą. Triukšmas sklido iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute gyvenančių asmenų nėra mačiusi ir jų nepažįsta. Girdėjosi kelių moterų balsai. Pagal balsus buvo aišku, kad ten yra konfliktas, žinojo, kad bute gyvena ir vaikas, todėl paskambino pagalbos telefonu. Buvo girdėti duslūs trankymo garsai. Naktį tokie garsai jai atrodė nenatūralūs. Negali pasakyti, ar tai buvo žmogaus mušimo garsai, nes niekada negirdėjo, koks būna garsas, kai muša žmogų. Konfliktas tame bute truko tol, kol atvažiavo policija.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. vasario 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus E. K. pareiškimą, kad ją namuose, (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis A. B. tyčia stūmė ją, dėl ko ji su galva trenkėsi į sieną ir nugriuvo ant grindų, jai atsistojus A. priėjo prie jos ir tyčia sudavė kumščiu du kartus į veidą, o priėjusi S. Š. jai suėmė už kaklo ir smaugė, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, kai S. ją paleido ji atsigulė ant sofos ir rankomis užsidengė veidą, ir tada A. ją užgulė savo svoriu, o ji bandė A. nustumti nuo savęs. A. buvo suėmęs jai už kaklo ir smaugė, sudavė rankomis ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Tuo metu kai ji gulėjo ant sofos ir kai ją mušė A., jos draugė S. tempė jai už plaukų ir sudavė rankos kumščiu vieną kartą į galvą, vieną kartą į dešinį petį, taip sukeldama jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 15-22).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 27-34). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje rastas išdaužtas kambario durų stikliukas ir įskilęs televizorius „Samsung“ (1 t., b. l. 35-41).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policija buvo kviesta 2023 m. vasario 15 d. 23.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), pranešant, kad kaimynai rėkauja, šaukia, girdisi muštynės, vyriškas ir moteriškas balsai. Policiją iškvietė R. B. (1 t., b. l. 42-43).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūno kūno kamera padarytame įraše matyti, kaip nukentėjusioji E. K. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad nesutaria su drauge, kad su ja susipyko, abi susikibo ir netyčia nukrito gėlė (1 t., b. l. 44-47).

2023 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 9.00 val., į Kėdainių rajono policijos komisariatą atvyko E. K., kuri paaiškino, kad ją 2023 m. sausio 15 d. apie 23.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), sumušė jos buvęs sugyventinis A. B. ir jos draugė S. Š.. E. K. nurodė, kad visi trys kartu jos namuose vartojo alkoholį, kai kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir S. Š., prie jos netikėtai priėjo A. ir stipriai ją stūmė, dėl ko ji su galva trenkėsi į sieną ir nugriuvo ant grindų. Jai atsistojus A. priėjo prie jos ir tyčia jai sudavė kumščiu du kartus į veidą, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, o priėjusi S. jai suėmė už kaklo ir smaugė, ir kai S. ją paleido, ji atsigulė ant sofos ir rankomis užsidengė veidą, ir tada A. ją užgulė savo svoriu, ji bandė A. nustumti nuo savęs, tada A. suėmęs už kaklo ją smaugė ir sudavė jai rankomis ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Tuo metu kai ji gulėjo ant sofos ir ją mušė A., S. Š. tempė jai už plaukų ir sudavė rankos kumščiu vieną kartą į galvą ir vieną kartą į dešinį petį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Kažkuriuo metu išgirdo, kad skamba buto telefonspynė ir S. nuo jos atsitraukusi nuėjo atsiliepti, o grįžusi į kambarį pasakė, kad ateina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams ji bijojo pasakyti apie patirtą smurtą, kadangi buvęs sugyventinis tai darė ne pirmą kartą, anksčiau taip pat yra smurtavęs. Su A. B. moteris negyvena kartu jau 2 metus, bendro ūkio neveda. Policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą nurodė, kad susižalojo pati. Įvykio metu namuose buvo mažametis, dėl kurio buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. E. K. informavo, kad jos buvęs sugyventinis yra trumpam laikui grįžęs iš (duomenys neskelbtini) , ir turi bilietus išskristi atgal 2023 m. vasario 21 d. 2023-02-17 buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, butas nufotografuotas, įvykio vieta nefilmuojama. Apžiūrėtas E. K. kūnas, nufotografuotas, įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 48-49).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo matyti, kad 2023 m. vasario 15 d. A. B. nustatytas 1,68 promilių girtumas, E. K. nustatytas 1,72 promilių girtumas, o S. Š. nustatytas 1,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 50-53).

2023 m. vasario 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant E. K. kairės pusės žando matomos dvi kraujosruvos su odos įbrėžimo žymėmis; dešinėje pusėje, ties smilkiniu, užčiuopiamas iškilimas-guzas; apatinės lupos vidinėje pusėje matoma tamsiai violetinės spalvos kraujosruva; už kairės ausies matoma violetinės spalvos kraujosruva; ant kaklo matomi smulkūs subraižymais bei viena kraujosruva; ant kairio peties matoma nedidelė violetinės spalvos kraujosruva, ant kairės rankos vidinės dalies matomos dvi kraujosruvos, ant dešinės rankos dilbio matoma viena kraujosruva; ant nugaros matomas įbrėžimas. Daugiau ant moters kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 60-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 350/2023 (02) E. K. konstatuoti sužalojimai - kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairės ausies srityje, odos nubrozdinimas kaklo srityje, kairės krūtinės ląstos sumušimas. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir būdu, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau traukinių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 86-89).

Liudytoja I. S., policijos pareigūnė, parodė, kad 2023 m. vasario 15 d. apie 23.05 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kur kaimynai rėkauja, girdisi muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, bute rasta E. K., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,72 prom. girtumas, A. B., kuriam nustatytas 1,68 prom. girtumas, jų mažametis vaikas Donatas ir jų draugė S. Š., kuriai nustatytas 1,94 prom. girtumas. E. K. nurodė, kad šį butą ji nuomojasi, kad gėrė trise alkoholį ir susipyko su drauge, o sugyventinis A. B. merginas ramino, kad kilo tarp jų tik žodinis konfliktas. Ant E. K. kairio skruosto matėsi nubrozdinimas, ji teigė, kad susipyko su drauge ir jos susikibo. Niekas jokių pretenzijų neturėjo, jokio pareiškimo rašyti nepageidavo. Visi trys asmenys nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Kadangi nebuvo nustatyta, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika, buvę asmenys jokių pretenzijų neturėjo, sakė jie policijos nekvietę, todėl nebuvo surinkta jokia medžiaga. Kambaryje matėsi ant grindų, prie balkono durų, numestas gėlių vazonas, iš kurio buvo pabirusios žemės. E. K. nurodė, kad vazoną numetė ji, konflikto su drauge metu. Taip pat matė, kad kambario durų stiklas buvo išdužęs, E. K. nurodė, kad ji pati išdaužė apsistumdymo su drauge metu. Kadangi abu vaiko tėvai buvo neblaivūs, buvo iškviestos vaikų teisių apsaugos specialistės (1 t., b. l. 96-98).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. ir S. Š. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlus jai fizinį skausmą pasitvirtino.

Kaltinamieji kaltais smurtavę nukentėjusiosios atžvilgiu prisipažino, be to, jų kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji E. K. nurodė, kad kaltinamieji jos atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu atvykusiems policijos pareigūnams nepasakė apie patirtą smurtą, nes bijojo kaltinamojo A. B., kuris prieš ją smurtavo nebe pirmą kartą.

Kaltinamasis A. B. patvirtino, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nukentėjusiąją paguldė ant grindų, gulinčiai ant grindų viena ranka užčiaupė burną, tada visu svoriu atsisėdo ant nukentėjusiosios ties jos pilvu, kad ji negalėtų pajudėti, ir delnu sudavė du kartus per veidą, o S. Š., priėjusi prie nukentėjusiosios, ranka užčiaupė jai burną. Kaltinamoji S. Š. tai pat nurodė, kad matė, kaip A. B. priėjęs prie nukentėjusiosios rankomis užčiaupė jos burną, kad ji nerėktų, bet nukentėjusioji vis tiek rėkė. Po to, pamatė, kad nukentėjusioji guli ant grindų, šalia klūpėjo A. B., kuris nukentėjusiajai sudavė du kartus delnu į veidą ir ją užgulė visu svoriu, o nukentėjusiajai nenurimstant, ji jai rankos delnu užčiaupė burną, galėjo ir nagu įbrėžti kur nors, taip pat galėjo netyčia patempti plaukus. Į duris pasibeldus pareigūnams, nukentėjusioji išsigando, kad iš jos gali atimti vaiką, todėl prašė greitai padėti viską sutvarkyti. Taigi, kaltinamieji patvirtino atlikę kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus dėl patirto smurto, kurie nuo pareiškimo policijos pareigūnams pateikimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, įvertina ir tai, kad nukentėjusioji, jau ir anksčiau buvo galimai patyrusi fizinį smurtą iš vieno iš kaltinamųjų, namuose esant mažamečiam vaikui, kurio tėvas – kaltinamasis – buvo pakviestas apsistoti jos namuose iki išvykimo su jų bendru vaiku į užsienį, turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo ir nedrįsti apie įvykį iškart papasakoti pareigūnams. Be to, kaip nurodė pati kaltinamoji S. Š., nukentėjusioji išgirdusi apie atvykusius pareigūnus, išsigando, kad iš jos gali būti atimtas vaikas ir stengėsi kuo greičiau sutvarkyti visus girtavimo bei buvusio konflikto požymius. Taigi, nukentėjusiosios pranešimas apie patirtą smurtą po dviejų dienų negali būti laikomas melagingu, vien dėl to, kad įvykio metu atvykusiems pareigūnams išsigandusi ir neblaivi nukentėjusioji nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi. Byloje nenustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai apkaltinti juos padarius nusikaltimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas - Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. K. nustatyta kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, kairės ausies srityje, odos nubrozdinimas kaklo srityje, kairės krūtinės ląstos sumušimas, ir tokie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir būdu, tai yra 2023 m. vasario 15 d., suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, pirštų nagais.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai: liudytoja R. B. parodė, kad girdėjo iš nukentėjusiosios buto sklindančius moteriškus ir vyrišką balsus, suprato vyko tarpusavio ginčai, girdėjo ir garsus, panašius į trenksmus, todėl iškvietė policijos pareigūnus; liudytoja I. S., policijos pareigūnė, parodė, kad atvykus į įvykio vietą, matė, kad nukentėjusiosios skruostas yra nubrozdintas, tačiau niekas niekam jokių pretenzijų neturėjo; įvykio apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, išdaužtas kambario durų stikliukas ir įskilęs televizorius; tarnybinis pranešimas patvirtina, kad policiją nukentėjusiosios adresu įvykio metu iškvietė kaimynė nurodydama, kad kaimynai rėkauja, šaukia, girdisi muštynės; pareigūno tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo užfiksuota, kad nukentėjusioji, pranešdama apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, paaiškino, kad iškart į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams apie smurtą nepasakojo, nes bijojo, kadangi A. B. tai darė ne pirmą kartą, yra galimai smurtavęs prieš ją ir anksčiau; alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalas patvirtina, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs; asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant nukentėjusiosios kūno akivaizdžiai matomi sužalojimai: ant kairės pusės žando dvi kraujosruvos su odos įbrėžimo žymėmis, dešinėje pusėje ties smilkiniu iškilimas-guzas, apatinės lupos vidinėje pusėje tamsiai violetinės spalvos kraujosruva, už kairės ausies violetinės spalvos kraujosruva, ant kaklo smulkūs subraižymais bei viena kraujosruva, ant kairio peties nedidelė violetinės spalvos kraujosruva, ant kairės rankos vidinės dalies dvi kraujosruvos, ant dešinės rankos dilbio viena kraujosruva, ant nugaros įbrėžimas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikų pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamųjų negebėjimas susivaldyti kilus žodiniam konfliktui ir ėmimasis smurtinių veiksmų, niekaip nepateisinamas. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą vieką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamieji veikdami kartu padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, iš asmeninių paskatų. Kaltinamasis A. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Kaltinamoji S. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad kaltinamieji gailisi padarę šią nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji susitaikė su kaltinamaisiais ir prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti. Kaltinamieji anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiąja. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu, kaltinamieji A. B. ir S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur t neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų (2 t., b. l. 117-119).

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis A. B. (A. B.) patvirtino, jog sumokėjo 200 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo iki susitaikymo protokolo pasirašymo ir įsipareigoja 2023 m. spalio mėnesį sumokėti nukentėjusiajai 150 eurų ir 2023 m. lapkričio mėnesį sumokėti 350 eurų neturtinės žalos. Viso įsipareigoja atlyginti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K..

Kaltinamoji S. Š. įsipareigoja per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai E. K. 500 eurų neturtinės žalos, kiekvieną mėnesį mokant po 100 eurų (2 t., b. l. 130).

Teismas tvirtiną kaltinamųjų ir nukentėjusiosios susitarimą ir procesą pagal nukentėjusiosios civilinį ieškinį nutraukia.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123; 2 t., b. l. 50), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti priimant nuosprendį, nėra.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė Rima Šmigelskytė prašė teismo priteisti išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą pagal pateiktą pažymą. Šis prašymas netenkinamas, nes įstatymai nenumato tokios galimybės.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarnybos sprendimu.

Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 378,33 Eur išlaidų.

Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Byloje taip pat pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B. yra 363,33 Eur, o ginant kaltinamąją S. Š. yra 213,33 Eur. Pažymose nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. B. teikė advokatas Antanas Jarašius, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, o kaltinamajai S. Š. advokatas Raimundas Gargasas (2 t., b. l. 111). Atsižvelgiant į kaltinamųjų materialinę padėtį, į tai, jog gynėjai byloje dalyvavo ne jų pageidavimu, kaltinamajam A. B. gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o kaltinamajai S. Š. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jų turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinų gynėjų dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 20 d. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai:

Kaltinamasis A. B. (A. B.) patvirtino, jog sumokėjo 200 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo iki susitaikymo protokolo pasirašymo ir įsipareigoja 2023 m. spalio mėnesį sumokėti nukentėjusiajai 150 eurų ir 2023 m. lapkričio mėnesį sumokėti 350 eurų neturtinės žalos. Viso įsipareigoja atlyginti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

S. Š. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 20 d. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K.:

Kaltinamoji S. Š. įsipareigoja per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai E. K. 500 eurų neturtinės žalos, kiekvieną mėnesį mokant po 100 eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Procesą pagal nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų A. B. (A. B.) ir S. Š. baudžiamojoje byloje nutraukti.

Išaiškinti kaltinamiesiems: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.