- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 2YT-11069-965/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07359-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- M. C.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. C. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotas asmuo R. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo prašo nutraukti išieškojimą iš skolininkui priklausančio areštuoto turto; leisti kiekvieną mėnesį disponuoti 575,30 Eur suma, patenkančia į skolininko banko sąskaitą. Nurodo, kad antstolė 2020 ir 2021 m. siūlė išieškotojui ir skolininkui pasinaudoti galimybe nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, kadangi išieškotojas šia teise nepasinaudojo, skolininko nuomone, antstolė privalėjo nutraukti išieškojimą, tačiau turėdama išankstinį neigiamą nusistatymą skolininko atžvilgiu, antstolė pasielgė neobjektyviai ir nurodytų veiksmų neatliko. Pažymi, kad antstolė tinkamai neišsprendė 2021 m. kovo 24 d. skolininko prašymo dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, šiuo klausimu nepriėmė patvarkymo.
2. Antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto nėra pradėtas, kadangi išieškotojas nepasinaudojo galimybe nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, skolininkas savo iniciatyva turto taip pat neatsidalino. Antstolės nuomone, skolininkas vengia vykdyti savo prievoles, visus atsakymus į jam rūpimus klausimus iš antstolės jis yra gavęs. Tai pat elektroniniu paštu skolininkui išsamiai ir motyvuotai atsakyta į prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą, su skundo reikalavimais nesutinka, palaiko antstolės Vidos Daugirdienės poziciją. Nurodo, kad skolininkas kreditoriui nuolat teikė įvairius skolos perpardavimo ar taikos sutarties sudarymo variantus, mėgino ginčyti ir patį kreditorinio reikalavimo perleidimą, prašė kreditoriaus nesiimti jokių veiksmų turto atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių, išieškotojas tikėjo, kad su skolininku bus susitarta dėl vienokio ar kitokio skolos padengimo būdo, tačiau praleido terminą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pažymi, kad turto arešto panaikinimas skolininko turtui nagrinėjamu atveju negalimas, priešingu atveju, skolininkas turtą parduotų, padovanotų ar kitaip perleistų tretiesiems asmenims.
4. Teisme taip pat į bylą pateiktas pakvitavimo dėl atsiskaitymo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį projektas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
5. Vykdomosios bylos Nr. 0004/18/00314 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2213-799/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. C. išieškotojo R. Ž. naudai. Skolininkui neatsiskaičius per antstolės raginime nustatytą terminą, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, 2018 m. balandžio 12 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, iki 2018 m. rugsėjo 12 d. povedybinės sutarties sudarymo (vykdomosios bylos b. l. 38-39; 79-80). Taip pat taikyti areštai kitam skolininkui priklausančiam turtui. Siekiant išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio turto, 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. spalio 10 d., 2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 31 d. patvarkymais antstolė tiek pradinei išieškotojai UAB „Robrona” (2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymas dėl teisių perėmimo (vykdomosios bylos b. l. 99)), tiek naujajam išieškotojui R. Ž. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykdomosios bylos b. l. 68;75-76). 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu, kuriuo nurodyta priverstinai nurašyti lėšas iš skolininkui priklausančių visų banko sąskaitų, nustatyta skolininko laisvai disponuojamų 178 Eur lėšų suma (vykdomosios bylos b. l. 100; 116).
6. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančio areštuoto turto nutraukimo
7. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
8. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 12 d. povedybine sutartimi skolininkas su sutuoktine nusistatė ateityje įgysimo turto teisinį režimą, sutuoktinių turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Byloje nėra pateikta ir kitų įrodymų, pavyzdžiui, jog santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, dėl turto, įgyto santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl šiuo atveju taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys, 3.100 straipsnis).
9. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas turi bendro turto su sutuoktine ir jam bendro turto dalis nėra nustatyta. Antstolė nurodo ir vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad išieškotojas nepasinaudojo galimybe nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, skolininkas savo iniciatyva turto taip pat neatsidalino, pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galėtų būti patenkinami išieškotojo interesai, nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą.
10. Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. Kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
11. Nagrinėjamu atveju, skolininkas neginčija ir vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolei pasiūlius, tiek skolininkas nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo, kitu būdu turto su sutuoktine nepasidalino, tiek išieškotojas ar skolininko bendraturtis nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės areštuoto nekilnojamojo turto dalies negalimas, todėl ir nėra vykdomas, o antstolės veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina. Vien arešto taikymas skolininkui priklausančiam turtui nereiškia išieškojimo iš to turto. Byloje nėra duomenų, kad antstolė pradėjo ir nukreipė išieškojimą į skolininkui ar skolininko sutuoktinei priklausančią turto dalį.
12. Pareiškėjui kaip skolininkui, gera valia nevykdančiam finansinių įsipareigojimų, priverstinis vykdymas sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių. Būdamas suinteresuotas greitesniu ir ekonomiškesniu procesu vykdant skolos išieškojimą, skolininkas visada turi teisę gera valia įvykdyti teismo sprendimą, taip išvengti papildomų vykdymo išlaidų ar turto suvaržymų. Be to, nagrinėjamu atveju skolininkas galėtų imtis veiksmų ir nusistatyti savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, o kitai daliai turto suvaržymų nebetaikyti. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skola išieškotojui sumokėta, turto dalis bendrame turte nei skolininko, nei išieškotojo iniciatyva dar nenustatyta, todėl pagrindo naikinti skolininkui priklausančiam turtui taikytus suvaržymus antstolė neturėjo.
Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo
13. 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu, be kita ko, nustatyta skolininko laisvai disponuojamų 178 Eur lėšų suma. Nurodymas galioja iki visiško jo įvykdymo.
14. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į vykdomąją bylą vykdančią antstolę su prašymu dėl didesnės laisvai disponuojamos sumos jo nurodytai banko sąskaitai nustatymo. Nors antstolė tvirtina, kad tiek į šį, tiek į kitus skolininko pateiktus prašymus jam atsakyta arba elektroniu paštu, arba telefonu, tačiau teismo vertinimu, tokio pobūdžio antstolės veiksmai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
15. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti yra skundžiami. CPK 643 straipsnio, reglamentuojančio skolininko teises, 6 punkte numatyta, kad skolininkas vykdymo procese turi teisę reikšti prašymus, nušalinimus. Procesiniai veiksmai įforminami ir sprendžiami patvarkymais (CPK 613 straipsnis) ar kitu antstolio priimtu procesiniu sprendimu.
16. Kaip jau minėta, pareiškėjas teikė antstolei prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, tačiau šiuo klausimu antstolė nepriėmė patvarkymo, elektroniniu paštu ir nuo prašymo gavimo praėjus daugiau nei dviems mėnesiams – 2021 m. birželio 3 d., po pakartotinių skolininko prašymų antstolės padėjėjas pateikė atsakymą, kad skolininko prašymas nepagrįstas, todėl jo nenagrinėjo. Šis antstolės procesinis veiksmas, atsisakymas nustatyti laisvai dipsonuojamą sumą, skolininkui sukelia teisines pasekmes, tačiau nesant priimto patvarkymo, skolininkas neturėjo galimybės šio antstolės veiksmos skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Kadangi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato, kad vykdymo proceso dalyviai turi teisę teikti ne tik skundus, bet ir prašymus dėl vykdymo proceso metu kylančių klausimų, todėl ši proceso dalyvių teisė negali būti paneigta. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas antstolei priimant skundžiamą patvarkymą dėl skolininko prašymo (dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo) (CPK 613 straipsnio 1 dalis), o ne atsakant elektroniniu paštu, kas visiškai neatitinka antstolio veiklą reglamentuojančioms procesinėms teisės normoms. Objektas, kuris gali būti skundžiamas, yra teisines pasekmes sukeliantis patvarkymas, o ne informacinis atsakymas ir kito pobūdžio raštas, kaip šiuo atveju – elektroninis laiškas.
18. Kadangi dėl 2021 m. kovo 24 d. pareiškėjo prašymo antstolė jokio sprendimo nepriėmė, prašymo nenagrinėjo, todėl ši pareiškėjo skundo dalis tenkintina, vykdomoji byla grąžintina ir antstolė įpareigotina išspręsti pareiškėjo 2021 m. kovo 24 d. prašymą dėl didesnės nei yra nustatyta 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu, laisvai dipsonuojamos sumos nustatymo, priimant motyvuotą sprendimą šiuo klausimu ir kurį skolininkas turėtų galimybę skųsti įstatyme nustatyta tvarka.
19. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime kelia klausimą dėl turto arešto panaikinimo, tačiau pareiškėjas (skolininkas) pateiktu 2021 m. spalio 11 d. skundu reikalavimo šiuo klausimu nekelia, nors vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas dėl turto arešto masto susirašinėja su antstole, tačiau jokio procesinio dokumento dėl to nėra priimta, todėl teismas, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, pasisakė tik dėl tų reikalavimų, kurie keliami skunde. Į bylą pateiktas pakvitavimo projektas, kuris nepasirašytas, nenurodyta, kokiu tiklsu teikiamas, jokie prašymai dėl jo nepareikšti, todėl pateikto dokumento projekto turinys teismo nevertintinas.
20. Kaip jau minėta, pareiškėjas turi teisę skųsti konkretų antstolio procesinį veiksmą ar atsisakymą jį atlikti, tačiau šiuo atveju kaltinimai antstolei, kad ji su pareiškėju bendravo neetiškai ar kitaip pažeidė antstoliui keliamas etikos veiklos normas, nenustatyti, todėl teisiškai nepagrįsti, su nagrinėjama byla nesusiję, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. C. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolę Vidą Daugirdienę išspręsti pareiškėjo M. C. 2021 m. kovo 24 d. prašymą dėl laisvai dipsonuojamos sumos nustatymo, priimant motyvuotą procesinį sprendimą šiuo klausimu.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00314 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.