Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.10.3; 1.1.10.4; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. vasario 19 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

kaltinamajam A. R. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, pritaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas – laisvės apribojimo bausme 1 metams; 2021 m. liepos 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

2022 m. liepos 7 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2023 m. sausio 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2024 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams 4 dienoms; 2024 m. gruodžio 6 d. paleistas atlikęs bausmę;

2025 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas – laisvės apribojimo bausme 1 metams, 2025 m. lapkričio 3 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų, šiuo metu atlieka arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 1981 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y.: 2025 m. liepos 29 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas namuose pas A. N., pagrobė AB „Swedbank“ A. N. išduotą mokėjimo kortelę Debit Master Card Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo svetimą – A. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę;

2. be to, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.: 2025 m. liepos 30 d. apie 05.54 val. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankui priklausančiame bankomate, pasinaudodamas neteisėtai įgyta A. N. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Debit Master Card Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas šios kortelės PIN kodą, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, įdėjo kortelę į bankomatą ir, įvedęs šios kortelės PIN kodą ir taip identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu iš A. N. sąskaitos išgrynino 700 eurų, taip jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule įgijo svetimą – A. N. priklausantį turtą – 700 eurų, padarydamas A. N. 700 eurų turtinę žalą;

3. be to, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y.: 2025 m. rugpjūčio 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas namuose pas A. N., pagrobė AB „Swedbank“ A. N. išduotą mokėjimo kortelę Debit Master Card Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo svetimą – A. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę;

4. be to, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.: 2025 m. rugpjūčio 11 d. apie 05.33 val. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankui priklausančiame bankomate, pasinaudodamas neteisėtai įgyta A. N. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Debit Master Card Nr. (duomenys neskelbtini), bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, įdėjo kortelę į bankomatą ir, įvedęs šios kortelės PIN kodą ir taip identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu iš A. N. sąskaitos išgrynino 600 eurų, taip jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule įgijo svetimą – A. N. priklausantį turtą – 600 eurų, padarydamas A. N. 600 eurų turtinę žalą.

5. A. R. teisiamajame posėdyje, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 29 dieną, gėrė dienos metu, kaime (duomenys neskelbtini), pas A. N., kur jis gyvena kartu su mama. A. N. gyvena nuosavame name ir turi savo kambarį. Kortelė buvo padėta kambaryje ant stalo, kai gerdavo. Išgertuvių metu paėmė jo kortelę nuo stalo. Pinigus nuėmė iš bankomato su paimta banko kortele. Banko kortelės PIN kodą žinojo, nes nukentėjusysis anksčiau yra prašęs jo nuimti pinigų. Pinigus anksčiau išiminėdavo labai dažnai, kai paprašydavo A. N.. Šiais dviem atvejais jis neprašė nuimti pinigų. Šiuo metu banko kortelės PIN kodo nežino, anksčiau N. pasakydavo ir jis įsimindavo kortelės PIN kodą. Iš banko sąskaitos nuėmė 700 ir 600 eurų. Kortelę grąžino nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus, padėjo atgal ant stalo. Tuo metu A. N. namie nebuvo, bet buvo jo mama, ji nematė, kaip grąžino kortelę atgal. Kai kartu gėrė, A. N. taip pat nematė, kaip paėmė kortelę. (duomenys neskelbtini) atsidūrė apie 5 valandą ryto, nes ten gyvena kartu su žmona. Grįžęs, ryte ėjo nusiimti pinigų. Nusiėmė 700 eurų, šiuos pinigus pragėrė. Kodėl nusiėmė 700 eurų, negali pasakyti. Kiek A. N. kortelėje yra pinigų, nežinojo. Dėl antro atvejo irgi tas pats, kortelę pasiėmė, kai vėl gėrė pas A. N. ir kitą rytą vėl ėjo į bankomatą nusiimti pinigų. Pinigų likučio netikrino, nežinodavo, kiek yra pinigų. Įvesdavo pinigų sumą ir jei leidžia juos nuimdavo. Antrą kartą nuėmė iš sąskaitos 600 Eur, kortelę grąžino taip pat. A. N. mama buvo namie, kai antrą kartą grąžino kortelę. Abu kartus, kai paėmė kortelę buvo neblaivus. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, nes buvo alkoholio trūkumas. Blaivas tokių nesąmonių nedaro. Pinigus taip pat nuiminėdavo būdamas neblaivus, tuo metu „balevojo“, buvo alkoholio trūkumas. 600 eurų, kuriuos pasiėmė antrą kartą, irgi pragėrė. Civilinį ieškinį dėl 1300 eurų pripažįsta. Žalos A. N. neatlygino, nes atlieka bausmę. Tartis su A. N. dėl žalos atlyginimo negali, nežino, kaip su juo susitarti. Konkrečių sumų neplanuodavo nuimti, įvedė sumą ir ėmė, kiek leisdavo. Savo tokį elgesį vertina blogai.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

6. Kaltinamojo A. R. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), be jo paties visiško prisipažinimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

6.1. nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 metų rugpjūčio gale, tikslios dienos neatsimena, nuėjo (duomenys neskelbtini) į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“ nusiimti pinigų. Paprašė pardavėjos, kad jam išgrynintų 400 eurų, tačiau pardavėja pasakė, kad jo banko sąskaitos likutis 100 eurų. Jis nustebo, kodėl tiek mažai, nes banko sąskaitoje turėjo būti daugiau pinigų, kadangi neseniai buvo gavęs algą ir iš sąskaitos buvo nusiėmęs tik 200 eurų. Tada kreipėsi į pusseserę J., kurios pavardės nežino, ir paklausė jos, ar ši neėmė jo pinigų. J. buvo patikėjęs savo banko kortelės PIN generatorių, kadangi ji sumokėdavo įvairius jo mokesčius, jis pats nemoka. PIN generatorius buvo pas J., tačiau banko kortelė buvo pas jį, ją laikydavo arba spintoje tarp rūbų, arba po savo lovos čiužiniu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jis gyvena kartu su mama B. N.. J. jam tada pasakė, kad nuo jo banko sąskaitos jokių pinigų nenuiminėjo, todėl nežinodami, kas daugiau galėjo nuo sąskaitos nuimti pinigus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB. Kadangi elektronine bankininkyste naudotis nemoka, todėl nemokėjo internetu pasižiūrėti savo banko sąskaitos išrašo. Banke jam pasakė, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimti 700 eurų ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. iš banko sąskaitos buvo nuimti 600 eurų. Tada jis suprato, kad kažkas buvo paėmęs jo banko kortelę ir nuo jos nuėmęs pinigus grąžino banko kortelę į vietą, kurioje ją laikydavo, kadangi nebuvo pastebėjęs, kad kada nors kortelė būtų dingusi. Visuomet banko kortele naudodavosi atsiskaitydamas parduotuvėje ir jos nepasigesdavo. Apie tai, kur laikydavo banko kortelę, žinojo tik jis. Jo mama apie banko kortelę nežinojo, kadangi yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikštanti, ji net neidavo į jo kambarį, pusseserė taip pat nesidomėdavo, kur jis laiko savo banko kortelę. Praeitais metais jis vis paprašydavo pažįstamo A. R. nuimti jam pinigų iš jo banko kortelės, kadangi pats nemokėdavo. Visada eidavo su A. R. kartu iki bankomato ir pasakydavo savo PIN kodą, ir A. R., suvedęs kodus, nuimdavo jam pinigus ir atiduodavo kortelę. Su A. R. kartu vis išgerdavo pas jį namuose, iki tol, kol šis neatsisėdo į kalėjimą. 2025 metais A. R. išėjus iš kalėjimo, tikslios datos nepasakys, buvo jį sutikęs kaime, pakalbėjo ir pas jį namuose kartu vartojo alkoholį, tačiau jis pas A. R. į namus nėjo ir pinigų nuimti neprašė. Kiek sakė jo mama, kad liepos ar rugpjūčio mėnesį tris kartus matė, kaip A. R. buvo atėjęs pas juos į namus ir vis kalbindavo mamą, klausdamas, kur jis yra, nors žinodavo, kad jis būdavo darbe. Pas juos namuose durys visada yra atrakintos, tik žiemos metu užrakintos, todėl į namą bet kas galėjo patekti. Darbo dienomis nuo 8 val. iki 15 val. jis būdavo darbe, o mama visuomet namuose, tačiau savo kambaryje arba virtuvėje, o į jo kambarį galima patekti iš koridoriaus, todėl mama galėjo nepastebėti, ar į jų namus kas nors įeidavo. Jam padaryta turtinė žala 1300 eurų. Jo gyvenamo namo teritorija nefilmuojama, ar turtas draustas, nežino. Civilinį ieškinį reikš vėliau, jei bus nustatytas kaltas asmuo (t. 1, b. l. 10-13);

6.2. 2025 m. rugpjūčio 27 d. A. N. pareiškimu, kad iš jo banko sąskaitos 2025m. rugpjūčio 1 d. buvo nuimti 700 Eur, o 2025 m. rugpjūčio 13 d. – 600 Eur, pridėjo banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 5);

6.3. 2025 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą iš rytinės pusės. Patekimas į namą per skardines, rudos spalvos duris. Durų spyna vizualiai neapgadinta. Patekus į namą yra koridorius, kuriame įrengtos rudos spalvos medinės durys. Praėjus pro jas yra dar vienas koridorius. Koridoriaus vakarinėje sienoje yra rusvos spalvos durys. Įėjus pro duris yra kambarys. Kambaryje palei rytinę sieną stovi fotelis, ant kurio sudėti rūbai. Šalia fotelio palei rytinę sieną stovi lova, ant kurios padėtas čiužinys ir kiti įvairūs daiktai. Šiaurinėje sienoje yra durys, vakarinėje sienoje langas. Langas vizualiai neapgadintas. Palei vakarinę sieną stovi spintelė, ant kurios padėtas televizorius. Vidury kambario stovi stalas, šalia stalo kėdė. Ant grindų mėtosi tara ir kiti įvairūs daiktai (t. 1, b. l. 31-33, 34-42);

6.4. 2025 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti du vaizdo įrašai, pateikti UAB (duomenys neskelbtini), apie atliktas pinigų išgryninimo operacijas 2025 m. liepos 30 d. ir 2025m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo kortele:

6.4.1. vaizdo įraše Nr. 1 užfiksuotas vaizdas, darytas 2025 m. liepos 30 d. nuo 05:54:19 val. iki 05:54:46 val. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi bankomato dalis ir asmens ranka. Asmuo laiko asmens tapatybės kortelę ir kažką spaudžia bankomate. 05:54:36 val. iš bankomato išlenda pinigai, matosi 100 eurų kupiūra. Asmuo paima pinigus. 05:54:38 val. vaizdo stebėjimo kamera filmuoja asmenį. Iš vaizdo įrašo atpažįstama, kad tai A. R., apsirengęs tamsios spalvos džemperiu su ženklu ,, (duomenys neskelbtini)“ ant krūtinės. A. R. laiko rankose pinigus. 05:54:41 val. A. R. žiūri į bankomatą ir vaizdo įrašas baigiasi;

6.4.2. apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2. Vaizdo įrašas užfiksuotas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuo 05:33:08 val. iki 05:33:39 val. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi bankomatas ir asmens ranka. Asmuo kažką spaudžia bankomate. 05:33:24 val. iš bankomato išlenda pinigai ir asmuo pasiima pinigus. Ant asmens rankos riešo matosi tatuiruotė. 2025 m. rugpjūčio 11 d. 05:33:27 val. vaizdo stebėjimo kamera filmuoja asmenį, atpažįstama, kad tai A. R., kuris apsirengęs tamsios spalvos džemperiu su ,, (duomenys neskelbtini)“ ženklu ant krūtinės. Asmuo žiūri į bankomatą, po to nueina nuo jo (t. 1, b. l. 56-58, 59-60; CD diskas su vaizdo įrašais prie t. 1, galinio bylos viršelio);

6.5. AB „Swedbank“ banko pateikta informacija, kad iš A. N. banko sąskaitos grynųjų pinigų operacijos atliktos 2025 m. liepos 30 d. 05.54 val. – 700 eurų; 2025 m. rugpjūčio 11 d. 05.34 val. – 600 eurų; A. N. banko sąskaita susieta su mokėjimo kortele „Debit Master Card CL“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-49, 64).

6.6. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

6.7. BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

7. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

8. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje.

9. A. R. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai, kadangi jis, be nukentėjusiojo A. N. žinios ir leidimo, pasiimdamas iš jo namų A. N. išduotą banko mokėjimo kortelę, neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir žinodamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie Swedbank, AB banko informacinės sistemos (SEB, AB bankui priklausančiame bankomate) ir atliko dvi finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule įgijo svetimą, A. N. priklausantį, turtą, t. y. 1300 Eur.

10. A. R. pasisavinta mokėjimo kortelė, išduota A. N., ir naudotojo tapatybės duomenys (mokėjimo kortelės PIN kodas) buvo svetimi ir, ji neturėjo jokios teisės naudotis svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai jungtis prie informacinės sistemos, taip pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Tokius veiksmus – prisijungimą prie informacinės sistemos panaudojant svetimus prisijungimo duomenis, bei pasinaudojant A. N. vardu išduota banko mokėjimo kortele – kaltinamasis atliko suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Kaltinamojo A. R. kaltė patvirtinama aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais paties kaltinamojo teisme duotais parodymai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – banko išrašais, vaizdo įrašais iš bankomato, kuriuose užfiksuotas kaltinamasis nurodytais laikotarpiais išgryninantis pinigus iš nukentėjusiojo banko kortelės.

12. Pažymėtina, kad BK 215 straipsnis turto pagrobimo neapima, todėl kvalifikuojamas pagal nusikalstamų veikų sutaptį su BK 182 straipsniu, pagal pagrobto svetimo turto vertę, kai ji viršija 10 MGL dydį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnis), neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis) ir sukčiavimas (BK 182 straipsnis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

13. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. R. kaltę padarius po dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

14. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytos žalos dydį ir mastą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

16. Kaltinamasis A. R., veikdamas dviem skirtingais epizodais, padarė aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios yra nesunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) ir keturi - apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, nurodo, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, jog alkoholis turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui pripažino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad kortelę abu kartus pasiėmė išgertuvių metu būdamas neblaivus, pinigus išgrynino, taip pat neblaivus nes jų trūko alkoholiui.

18. Prokurorė, prašė pripažinti A. R. recidyvistu, taip pat nusikaltimų recidyvą nurodė ir kaip jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. A. R. anksčiau teistas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Nustatyta, kad A. R. buvo nuteistas 2020 m. birželio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme 1 metams, 2021 m. liepos 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro; 2022 m. liepos 7 d. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2023 m. sausio 23 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę 2024 m. gruodžio 6 d.; 2024 m. balandžio 3 d. būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 2025 m. kovo 19 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausme 1 metams. Šias naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, neatlikęs jam paskirtos bausmės. Kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnis 1 dalis 13 dalis).

19. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teista keturis kartus, teistumas neišnykęs, 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, nuo 2025 m. gruodžio 11 d. sulaikytas arešto bausmės atlikimui, bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 110-111), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 113).

20. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padaryti dviem skirtingais epizodais, keturi nesunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) ir keturi apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; padarytos žalos dydį ir tai, kad padaryta žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir sprendžia jog už įvardintų nusikaltimo padarymą A. R. skirtinos straipsnio sankcijose nurodytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, bausmės dydžius nustatant tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijose nurodyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 54, 61 straipsniai)

21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. R. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu, už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje paskirtos, ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, subendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėms už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies bausmes sudedant, t. y. prie subendrintos bausmės pridedant po pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskirus nusikalstamų veikų epizodus paskirtos subendrintos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį, t. y. du trečdalius švelnesnės bausmės, ir A. R. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

24. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamajam A. R. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir jam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

25. Kaip minėta A. R. nuo 2025 m. gruodžio 11 d. atlieka arešto bausmę, kuri buvo pakeista iš laisvės apribojimo bausmės 2025 m. lapkričio 3 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi. Arešto bausmės pabaiga 2026 m. kovo 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. atliekamos arešto bausmės pabaiga bus šiam nuosprendžiui neįsiteisėjus, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nebendrintina su 2025 m. lapkričio 3 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir likusios neatliktos arešto bausmės dalimi.

26. Laisvės atėmimo bausmės pradžia A. R. skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

27. Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis yra teistas jau keturis kartus, vieną kartą laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau vėliau teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. R. pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę; be to, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad būdamas 2025 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimo bausme, nevykdė šios paskirtos bausmės, dėl ko laisvės apribojimo bausmė 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo pakeista griežtesne arešto bausme. Naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą, A. R. daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

28. 2025 m. spalio 2 d. nutarimu, A. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t., 1., b. l. 134-137).

29. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

30. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

31. Nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu 2025m. rugsėjo 12 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 24). Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. neteisėtai įgijęs nukentėjusiojo A. N. banko kortelę per du kartu iš jo banko sąskaitos pasisavino 1300 Eur, padarydamas A. N. tokio dydžio turtinę žalą. A. R. su jam pareikštu ieškiniu sutiko. Kaltinamojo A. R. kaltė dėl apgaule įgyto 1300 Eur A. N. turto yra visiškai įrodyta, patirta turtinė žala patvirtinta rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais, todėl visiškai tenkintinas civilinio ieškovo A. N. ieškinys ir iš A. R. priteistina 1300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

32. Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini 2 CD diskai, su vaizdo įrašu gautu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, prie galinio bylos viršelio) ir nuotolinio teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu (t. 2, prie galinio bylos viršelio), paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. liepos 29 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. liepos 30 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. liepos 30 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. liepos 30 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus (2025 m. liepos 30 d. veikos), numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti A. R. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu Audriui paskirtą subendrintą bausmę (2025 m. liepos 30 d. veikos), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2025 m. liepos 29 d. veika), padarymą, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. rugpjūčio 10 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. rugpjūčio 11 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. rugpjūčio 11 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2025 m. rugpjūčio 11 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus (2025 m. rugpjūčio 11 d. veikos), numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti A. R. subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu Audriui paskirtą subendrintą bausmę (2025 m. rugpjūčio 11 d. veikos), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 10 d. veika), padarymą, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu Audriui paskirtas subendrintas bausmes – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti A. R. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. R. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti A. R. recidyvistu.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti A. N. iš A. R. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.