- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-565-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09288-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-576-294/2020 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Šnipiškių ūkis“ dėl įpareigojimo pašalinti daikto valdymo pažeidimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, ir atsakovė) „Vilniaus vandenys“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijai, UAB „Šnipiškių ūkis“ dėl įpareigojimo pašalinti daikto valdymo pažeidimą.
1.1. Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl nuotekų šulinio Nr. 41A(3IA) ir inžinerinių tinklų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). adresu – (duomenys neskelbtini), kiemo vidinėje pusėje, atnaujinimo. Informavo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovus apie tai, kad šulinys, nuotekų tinklai, vandens tinklai yra avarinės būklės, šulinio dangtis užneštas gruntu, nėra nutekėjimo lietaus vandeniui, šulinio vietoje gali susidaryti įgriuva, galimai teršiama gamta. Dėl minėtų priežasčių negali suremontuoti savo nuotekų įvado į šulinį ir atstatyti vandens tiekimo į jam priklausantį pastatą.
1.2. Paaiškino, kad gavo atsakymą, jog tinklai yra ne UAB „Vilniaus vandenys“ priežiūros ribose, minima infrastruktūra galimai priklauso privatiems savininkams ir dėl to jis privalo parengti techninį projektą ir kloti naujus tinklus.
1.3. Taip pat nurodė, kad papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir UAB „Grinda“, tačiau ieškovui taip ir nepavyko nustatyti minėtos infrastruktūros savininko.
1.4. Ieškovas prašė pripažinti nurodytą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą bešeimininke, įpareigoti atsakovą perimti bešeimininkį turtą, taip pat įpareigoti per 20 dienų sutvarkyti ir pajungti nuotekų šulinį ir atstatyti nuotekų išvadą iki jam priklausančio pastato ribos, taip pat įpareigoti atsakovę per 20 dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimą iki jam priklausančio pastato pamato ribos, įpareigoti atsakovę sudaryti (atnaujinti) su juo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Paaiškino, kad ieškovo reikalavimas pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti jį atsakovei negali būti tenkinamas, nes bešeimininkį turtą gali perimti tik valstybė arba savivaldybė, taip pat tokį prašymą gali pateikti tik valstybės ar savivaldybės įgaliota institucija, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas.
2.2. Pažymėjo, kad atsakovė nėra infrastruktūros objekto savininkė, todėl jai nekyla pareiga ją prižiūrėti ir remontuoti. Nurodė, kad tikėtina, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai prijungti prie gyvenamojo namo, todėl jie laikytini namo vidaus inžinerinių tinklų dalimi. Taip pat nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovui išduotos prisijungimo sąlygos, kuriose numatyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai turi būti prijungti prie atsakovės eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) pravažiavime.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko.
3.1. Paaiškino, kad vandentiekio tinklai ir infrastruktūra priklauso namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams, todėl infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas turi būti atlikti objekto savininko (savininkų bendrijos) lėšomis, todėl su analogiškais prašymais ieškovas turėtų kreiptis būtent į savininkų bendriją, o ne atsakovę ar trečiąjį asmenį. Pažymėjo, kad taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. T. valstybei 12,34 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą bešeimininkiu daiktu, nurodė, kad tokio reikalavimo reikšti ieškovas neturi teisės, o toks prašymas gali būti pateikiamas mokesčių inspekcijai. Be to, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše ginčo infrastruktūra kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, neįregistruoti gyvenamojo namo pastatų savininkų vardu, nereiškia, kad toks turtas pastato savininkams nepriklauso.
6. Teismas sprendė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą atsakovei priklauso tinklai tik iki abonento/vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, sklypo riba ir pan.), pastato savininkams priklauso nurodytas šulinys, nuotekų tinklai ir vandens tinklai (esantys ieškovo ir kitų savininkų žemės sklype).
7. Taip pat nurodė, kad ginčo infrastruktūrai esant avarinės būklės, ieškovas remonto išlaidas tiesiog nori perkelti atsakovei, nes pats, kaip savininkas (vienas iš pastatų savininkų), tokių išlaidų patirti nenori.
8. Teismas laikė neįrodytu faktą, kad ieškinyje prašomas turtas priskirtinas atsakovei, todėl ieškovo reikalavimus dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, perdavimo atsakovei ir atsakovės įpareigojimo savo lėšomis tvarkyti šią infrastruktūrą, atmetė kaip nepagrįstus.
9. Nors ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, teismas nurodė, kad ieškovui buvo išduotos prisijungimo sąlygos, šias sąlygas įgyvendinus atsakovė ieškovui įsipareigotų teikti geriamąjį vandenį bei šalinti nuotekas. Todėl, kol neįgyvendintos visos būtinosios sąlygos tokiam prisijungimui, sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovę įpareigoti sudaryti sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas G. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti ir išreikalauti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ sutartį su abonentu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų, pašalinti daikto valdymo pažeidimą, t. y. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ per 20 darbo dienų sutvarkyti nuotekų šulinį Nr. 41 A(31 A) ir pajungti (atstatyti) nuotekų išvadą iki ieškovui priklausančio pastato, įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ per 20 darbo dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimą iki ieškovui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Apeliantas nurodo, kad, atsakovės teigimu, nuotekų šulinys ir minima vandens tiekimo infrastruktūra galimai priklauso privatiems savininkams, tačiau į bylą pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo ribų schemą, kuri yra tik priedas prie sutarties, tačiau pačios sutarties nepateikė. Dėl kokių priežasčių nebuvo pateikta pati sutartis, ieškovui nežinoma. Ieškovui taip pat nesuprantama, kaip teismas galėjo priimti priedą be sutarties ir iš jo padaryti išvadas, nepareikalavęs sutarties. Nurodo, kad dėl to ieškovas negali pateikti valdymo fakto įrodymo, nes valdymo faktą įrodanti sutartis yra pas atsakovę, o jos teismas neišreikalavo. O apeliacinės instancijos teismui išreikalavus sutartį, rašytiniais paaiškinimais ieškovas tvirtino, kad sutartis nesusijusi su ginču.
10.2. Apelianto teigimu, be savininko leidimo jis tinklų remontuoti negali, o neprižiūrima vandens ir nuotekų infrastruktūra, šulinys yra avarinės būklės, neatliekama kasmetinė šulinio apžiūra, gali susiformuoti įgriuva, galimai teršiama gamta. Mano, jog teismas turėjo įvertinti ir viešo intereso buvimą – sklype stovi daug pastatų, daugiabutis, kiti gyvenamieji pastatai, neprižiūrimos komunikacijos kelia grėsmę. Teismas konstatavo, kad atsakovė išdavė ieškovui prisijungimo sąlygas, o šias sąlygas įgyvendinus, t. y. nutiesus naujus tinklus, ieškovas taps tik naujų tinklų savininku, nauju vartotoju, tačiau esama senos statybos infrastruktūra ir toliau liks avarinės būklės, neprižiūrima ir neaišku, kam priklausanti. Todėl mano, kad daikto valdymo pažeidimas neišspręstas.
10.3. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė UAB „Vilniaus vandenys“ įvertinti nuotekų vamzdyno būklę, spręsti dėl nuotekų dangčio prie pastato (duomenys neskelbtini) sutvarkymo, tuo pripažindama, kad tinklai neturi savininko, pripažindama viešą interesą, tačiau atsiliepime jau pakeitė poziciją ir palaikė atsakovės poziciją.
10.4. Apelianto teigimu, jo reikalavimų teisėtumą pagrindžia tai, kad nuotekų šulinys patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną, tą įrodo išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, taip pat pateikta topo nuotrauka, o Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.8. punkte įtvirtinta, kad jeigu atliekant įvado ar išvado remontą paaiškėja, kad jis sugedęs abonento priklausomybės ribose, už įvado ar išvado remonto darbus abonentas per mėnesį apmoka pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
11.1. Atsakovė nurodo, kad ji eksploatuoja, remontuoja ar kitaip prižiūri tik nuosavybės ar kitu teisės pagrindu valdomus vandentiekio ir/ar nuotekų tinkus. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), vidinėje kiemo pusėje esančių vandentiekio ir nuotekų tinklų atsakovė nevaldo nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu, todėl neturi pareigos ir šių tinklų remontuoti ar kitaip prižiūrėti. Atsakovė yra pateikusi dokumentus – atsakomybės ribų aktą – kuriame matyti, kad atsakovė eksploatuoja tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), bet ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad kol atsakovė nėra atitinkamų tinklų savininkė, jai nekyla pareiga tokią infrastruktūrą prižiūrėti ir/ar remontuoti.
11.2. Taip pat nurodo, kad tai, jog atsakovė nežino tinklo savininko dar savaime nereiškia, kad tinklas yra bešeimininkis. Atsakovei pareiga remontuoti ar kitaip prižiūrėti bešeimininkius tinklus atsiranda tik tuo atveju, kai atitinkamas tinklas yra pripažįstamas bešeimininkiu teismo sprendimu. Pažymi, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūras gali atlikti tik valstybės ar savivaldybės atitinkamos institucijos.
11.3. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas ar teismų išaiškinimas nėra įpareigojęs atsakovės remontuoti ir prižiūrėti visų be išimties Vilniaus m. ar kurioje kitoje teritorijoje esančių tinklų. Nurodo, kad tinklo apsaugos zonos nustatymas nenusako tinklo savininko, tačiau nurodo, kad tam tikri veiksmai yra draudžiami atitinkamoje zonoje be tinklo savininko sutikimo, todėl tinklo apsaugos zonos pažymėjimas žemės sklypo plane ar bet kuriame kitame dokumente, savaime nereiškia, kad toks tinklas priklauso atsakovei ar jai kyla pareiga tokį tinklą remontuoti.
11.4. Atsakovės teigimu, ieškovas, nurodydamas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.8 punkto nuostatas, akivaizdžiai klaidina teismą, nes taisyklių 8.8 punkte numatyta vandens tiekėjo, šiuo atveju atsakovės, teisė, bet ne pareiga remontuoti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog nuosavybė neliečiama, darytina išvada, kad atsakovė galėtų daryti kitam asmeniui priklausančio vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvadų remontą tik gavusi tokio asmens (savininko) sutikimą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. palikti nepakeistą, o G. T. apeliacinį skundą atmesti.
12.1. Nurodo, kad pagal pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklo atsakomybės riba yra gatvėje – nuotekų kolektorius prie pastato (duomenys neskelbtini). Nuo kolektoriaus link namo nutiestas nuotekų vamzdis (išvadas), namo viduje nutiesti buitinių nuotekų tinklai, kiemo buitinių nuotekų tinklai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Už prie šio šulinio prijungtų išvado, pastato vidaus, kieme esančių nuotekų tinklų, įrenginių priežiūrą, remontą atsakingi naudotojai – pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai ir juos atstovaujanti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija.
12.2. Taip pat nurodo, kad atsakovei priklauso tinklai, tik pasibaigus abonento ir vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribai, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę pašalinti valdymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nuotekų šulinio Nr. 41A(3IA) ir inžinerinių tinklų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). adresu – (duomenys neskelbtini), kiemo vidinėje pusėje infrastruktūrą bešeimininke, įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ perimti bešeimininkį turtą, taip pat įpareigoti per 20 dienų sutvarkyti ir pajungti nuotekų šulinį ir atstatyti nuotekų išvadą iki jam priklausančio pastato ribos, taip pat įpareigoti atsakovę per 20 dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimą iki jam priklausančio pastato pamato ribos, įpareigoti atsakovę sudaryti (atnaujinti) su juo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
16. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jam nepavyko nustatyti minėtos infrastruktūros savininko, dėl to prašė pripažinti ją bešeimininke, kad atsakovė galėtų ją perimti, suremontuoti (atstatyti) ir atnaujinti atsakovui geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovas nėra tas asmuo, kuris galėtų reikšti ieškinį dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, be to atsakovė nėra infrastruktūros objekto savininkė, todėl jai nekyla pareiga ją prižiūrėti ir remontuoti.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, argumentuodamas tuo, kad teismui reikalavimo pripažinti turtą bešeimininkiu reikšti ieškovas neturi teisės, taip pat sprendė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą atsakovei priklauso tinklai tik iki abonento ir vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, sklypo riba ir pan.).
18. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovas iš esmės sutinka su teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomi nei argumentai dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, nei reiškiamas reikalavimas pripažinti turtą bešeimininkiu. Apeliantas taip pat neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl įpareigojimo pasirašyti originaliu parašu atsakovės teikiamų dokumentų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CPK 320 straipsnio 2 dalį, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teismo sprendimo dalių atmesti reikalavimą dėl dokumentų pasirašymo ir turto pripažinimo bešeimininkiu nebevertina teisėtumo ir pagrįstumo prasme.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui pagal 2014 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį priklauso 24/1477 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, kad ieškovui kartu su valstybe priklausančiame sklype yra išsidėstę kanalizacijos šuliniai ir kanalizacijos vamzdžiai, sklypui taip pat nustatyta viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona (20, 47, 59, 67 b. l.). UAB „GeoMind“ 2016 m. spalio mėn. atliktame Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini) statybos projekte (statytojas G. T.), sklype nurodyti esami, naikintini ir projektuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, iš viso to matyti, kad iki ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato nėra nutiestų vandentiekio tinklų, tik savitakiniai buitinių nuotekų tinklai, kurie pagal projektą yra naikintini (47 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas yra negyvenamosios paskirties, pastatytas iki 1940 metų, vandentiekis nurodytas miesto, apie kanalizaciją duomenų nėra (21 b. l.).
20. Iš visos bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas pastatą ir sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, 2016 m. spalio mėn. UAB „GeoMind“ atliko Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini) statybos projektą, 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovui buvo išduotos vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygos Nr. 16/2736. Po to ieškovas 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą dėl nuotekų šukinio ir inžinerinių tinklų remonto, tačiau ieškinys buvo grąžintas ieškovui (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), galiausiai ieškovas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl daikto valdymo pažeidimo šioje byloje, skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas.
21. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Tai ne kartą pripažinta kasacinio teismo praktikoje. Svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).
22. Nagrinėjamu atveju pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio paskirtis – reglamentuoti asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Šio įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąvoka apibūdinama kaip statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
23. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, kuriomis skundžiamame sprendime rėmėsi teismas, nurodoma, kad šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Taisyklių 1 punkte nurodoma, kad šios taisyklės reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą.
24. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
25. Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja, be kita ko, asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų išpirkimą ir perdavimą savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui (1 punktas). Šiame teisės akte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kai jis atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus. Infrastruktūros objektas laikomas tinkamu, kai: infrastruktūros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; infrastruktūros objekto techninė būklė atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 nustatytus reikalavimus); infrastruktūros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
26. Visos paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja, kad Įstatymas, Aprašas ir Taisyklės apima tik tą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, be kita ko, nuosavybės teise galinčią priklausyti kitiems asmenims, bet perimtiną viešojo tvarkytojo žinion, kuri yra reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui.
27. Net ir nustačius, kad ieškovo sklype esantis nuotekų šulinys galėtų būti laikomas tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalimi, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 dalį bei Taisyklių 11 punktą, nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovui priklausančiame sklype esantis statinys (nuotekų šulinys) nepriklauso atsakovei, kadangi atsakovės eksploatuojamos vandentiekio ir nuotekų tinklų ribos įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, o į jas nepatenka ieškovo nurodomas nuotekų šulinys (59, 131 (žr. kitą lapo pusę) b. l.)).
28. Vienintelė teisės norma, kuria ieškinyje remiasi ieškovas, tai jau minėto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pareiga naudoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą kyla tada, kai ji yra jo valdoma ir (arba) naudojama, t. y. teisėtai perduota geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo žinion.
29. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.8 punkte, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi ieškovas, nurodoma, kad jeigu atliekant įvado ar išvado remontą paaiškėja, kad jis sugedęs abonento priklausomybės ribose, už įvado ar išvado remonto darbus abonentas per mėnesį apmoka pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą. Tačiau šiomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis.
30. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodytas faktas, kad ieškovui bendrąja daline nuosavybe priklausančiame sklype esantis nuotekų šulinys priklauso nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, kad kada nors apskritai buvo naudojamas ir tinkamas nuotekų tvarkymui, juo labiau kad byloje yra duomenys, jog iki ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato nėra nutiestas vandentiekis. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė privalo sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį nuotekų šulinį, turėjo pareigą įrodyti, kad šis šulinys yra skirtas viešajam nuotekų tvarkymui, kad ieškovo negyvenamasis pastatas buvo prijungtas prie nuotekų tinklo ir kad šis šulinys apskritai buvo naudojamas (pvz., pateikti buvusias sutartis su viešuoju nuotekų tvarkytoju) ar buvo tinkamas naudojimui (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas, įsigijęs pastatą, pirmiausia kreipėsi dėl Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui statybos projekto ir dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygų išdavimo, leidžia teismui labiau tikėti, kad ginčo nuotekų šulinys nebuvo ir nėra naudotinas viešajam nuotekų tvarkymui. Atsižvelgus į tai, daryti išvadą, kad iš prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų atsakovei kyla pareiga rūpintis (prižiūrėti, remontuoti) ieškovo sklype esančiu nenaudojamu statiniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
32. Nors apeliantas nurodo, kad jo reikalavimų teisėtumą pagrindžia tai, jog nuotekų šulinys patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną, ši apsaugos zona tik nustato tokioje zonoje draudžiamą veiklą (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, įsigaliojęs nuo 2020 m. sausio 1 d.), bet jokiu būdų nepagrindžia ieškovo teiginio, kad atsakovė savo lėšomis turi suremontuoti jo sklype esantį nenaudotiną nuotekų šulinį. Teisės norma, kuria remiasi ieškovas apeliaciniame skunde, nors ir yra nebegaliojanti, numatė, kad „žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo šią avariją tuojau pat likviduoti“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), netekęs galio nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taigi ir šiame jau nebegaliojančiame teisės akte buvo numatyta, kad įrenginių avarija likviduojama juos eksploatuojančios įmonės, t. y. įrenginiai turėjo būti eksploatuojami, kas šioje byloje nebuvo įrodyta.
33. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimą iki ieškovui priklausančio pastato. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pirmiausia, ieškovas turi įgyvendinti jam išduotas atsakovės prisijungimo sąlygas, ir tik po šių sąlygų įgyvendinimo atsakovė galėtų tiekti ieškovui vandenį. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso vandentiekio tinklai ties ieškovo žemės sklypo riba (9, 46, 59, 131 (žr. kitą lapo pusę) b. l.), būtent pagal šių tinklų ribas yra atliktas ir Vandentiekos ir nuotekynės ieškovo negyvenamajam pastatui statybos projektas, pagal šį projektą šiuo metu iki ieškovo negyvenamojo pastato nėra nutiestų vandentiekio tinklų. Dėl to spręstina, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti geriamojo vandens tiekimą iki ieškovui priklausančio pastato yra visiškai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde jokių nesutikimo su skundžiamo sprendimo motyvais dėl šios dalies ieškovas nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl minėto reikalavimo nepasisako.
34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčui aktualias procesinės bei materialinės teisės normas, dėl to pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ atstatyti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
35. Kadangi valstybė patyrė 15,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nurodytą 5 Eur sumą, šios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 euro centų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba į bet kuriame kitame banke esančią šios institucijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.