Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. T. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų kurias remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, daro išvadą, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog N. T. veikoje yra būtinas ATPK 50 str. numatyto pažeidimo būtinas požymis – tyčia.

Nors byloje buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau liko nepaneigtas N. T. teiginys, jog ji neturėjo tikslo pavogti mėsos, o rankinėje rasti maišeliai buvo seni. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog neturi pagrindo netikėti liudytojų V. K., V. K., A. V. ir V. V. parodymais. Tačiau liudytojai A. V. ir V. V. iš esmės niekaip nepatvirtino N. T. veikoje esant tyčią. Liudytojas A. V. teisme tik patvirtino, jog jis surašė protokolas ir teigė nepamenantis, ką moteris sakė, tačiau nurodė, kad moteris neprieštaravo, kad pavogė (72 b.l.). Liudytojas V. V. netgi išreiškė abejonę, kad atsižvelgiant į tai, jog N. T. niekada nebuvo bausta ir yra garbaus amžiaus, žmogiškai buvo padaryta išvada, jog ji galėjo tiesiog užsimiršti turinti rankinėje prekių. Liudytoja V. K., dirbusi kasoje, be kita ko parodė, kad N. T., susimokėjusi už kitas prekes, pro kasą nepraėjo, o kai priėjo apsaugos darbuotojas, ji iš rankinuko ėmė traukti mėsą ir sakė, kad atsiprašo, nes pamiršo. Tokie liudytojos V. K. parodymai iš esmės patvirtina N. T. parodymus, kad ji tikslo padaryti vagystę neturėjo. Liudytojo V. K. parodymai iš esmės taip pat nepaneigia N. T. versijos, kaip ir prie bylos esančios fotografijos (19-21 b.l.) bei kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. T. įvykio metu buvo sulaukusi garbaus 77 metų amžiaus, praeityje nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, administracinėje byloje esančios fotonuotraukos patvirtina tik faktą, jog N. T. galimai įvykio metu po parduotuvę UAB „Maxima Lt“ vaikščiojo su maišeliu. Ar ką nors paėmė ir įsidėjo į rankinę, šios fotografijos nepatvirtina (19-21 b.l.), o vaizdo įrašas, iš kurio darytos fotografijos, liudytojų teigimu, nėra išlikęs. Pastebėtina ir tai, jog liudytojas V. V., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog baigtas teisės pažeidimas fiksuojamas tuomet, kai žmogus su savo pirkiniais palieka kasą ir atsiduria užkasio zonoje, t.y. už kasos stalo pabaigos (74 b.l.), o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti įvykio metu parduotuvėje dirbę kasininkė V. K. ir auditorius V. K. parodė, jog N. T. pro kasą praėjusi nebuvo (72 b.l.). Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, jog N. T. veikoje yra būtinas jai inkriminuoto teisės pažeidimo požymis – tyčia ir tuo pačiu, kad N. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

N. T. skunde nurodė, kad surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nedalyvavo vertėjas, dėl ko buvo pažeistos jos teisės, numatytos ATPK 272 str. ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ATPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (8-9 b.l.), jame yra vertėjo dalyvavimą patvirtinantis spaudas ir parašas, tačiau vertėjo pavardė neįskaitoma. Iš liudytojo A. V., kuris ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymų matyti, kad jis su moterimi kalbėjo rusiškai bei išvertė už ką surašytas protokolas. Tačiau ATPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Tokiu būdu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos. Pagal ATPK 253 str. 1 ir 2 d., 278 str. nuostatų prasmę, pareigūnas (organas), atliekantis proceso veiksmus, negali pats būti vertėju. Dėl šių priežasčių, tuo pačiu atsižvelgiant ir į aukščiau aptartus įrodymus, pareiškėjos prisipažinimas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nevertintinas kaip jos kaltės, padarius inkriminuojamą pažeidimą įrodymas, tuo labiau, kad ši prisipažinimą teisme, dalyvaujant vertėjai, ji paneigė. Pažymėtina ir tai, kad vertėjas protokole buvo įspėtas netinkamai – dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., o ne pagal ATPK 187² str.

Nagrinėjamu atveju, N. T. teigiant, kad ji nemoka lietuvių kalbos, kuria vyksta administracinių teisės pažeidimų bylų procesas, apylinkės teismas, kaip administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, paskyrė vertėją, kuri padėjo N. T. susipažinti su bylos medžiaga ir įgyvendinti kitas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, suteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl ta aplinkybė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą N. T. nedalyvavo vertėjas, nevertintina kaip trūkumas, kuris negalėtų būti pašalintas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

N. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą, kuriuo N. T. pripažinta kalta padarius ATPK 50 str. numatytą pažeidimą paskiriant jai 400 Lt dydžio baudą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis neskundžiama.