Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-677-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1A-677-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25901-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Virginija Pakanytės-Tamošiūnitė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
G. P.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Darius Novikas
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1A-677-211/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25901-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakanytės-Tamošiūnitės, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,nuteistajam G. P. ir gynėjui advokatui Dariui Novikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams. G. P. šio nuosprendžio bausmės vykdymo laiku įpareigotas dirbti, o darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, G. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus.

Patvirtintas nuteistojo G. P. ir nukentėjusiosios M. P., kurią atstovauja R. P. ir advokatas L. B., 2019 m. rugpjūčio 6 d. susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, jog nukentėjusiosios M. P. patirta neturtinė žala iš viso yra 18 000 eurų, iš kurių draudikas – AB „Gjensidige“ jau išmokėjo – 5000 eurų, o šio susitarimo pasirašymo dieną nuteistasis G. P. sumokėjo nukentėjusiosios įstatyminei atstovei R. P. 10 000 eurų bei 1 500 eurų advokato atstovavimo išlaidų bei įsipareigojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti likusią neturtinės žalos dalį, tai yra 3000 eurų (trys tūkstančius eurų), mokant kas mėnesį po 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) pavedimu į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-0919 nuosprendžiu G. P. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2018 m. birželio 1 d., apie 17.04 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. <...>“, bei 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>“, t. y. Vilniuje, važiavo Žirnių gatve, kaire kraštine eismo juosta, kryptimi nuo Liepkalnio gatvės link Dariaus ir Girėno gatvės, 118 km/h greičiu, viršydamas leistiną toje atkarpoje 50 km/h greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirnių g. 17-u pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prie perėjos nesustojo, kai ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Audi A4“ sustojo prie perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tęsdamas judėjimą, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo ir partrenkė pėsčiųjų perėja, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę, ėjusią pėsčiąją M. P., gim. 1947 m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas automobilis „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį – sumažinti paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą.

3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimas yra padarytas 2018 m. birželio 1 d., tuo metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė trumpesnį baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – taikymo terminą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio nuostatomis ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2019 m. sausio 11 d. įstatymo XIII-1929 redakciją, apsunkindamas nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas paskyrė 40 proc. nuo taikyto BK 68 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) numatyto maksimalaus specialiosios teisės atėmimo termino, teismas turėjo 40 proc. taikyti nuo minėtoje senesnėje redakcijoje numatyto maksimalaus specialios teisės atėmimo termino, t. y. 1 metus 73 dienas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

G. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo, bausmės rūšies ar jo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, tik prašo sumažinti paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – terminą, dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

7. G. P. nusikaltimą padarė 2018-06-01, todėl teisėjų kolegija, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalies (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 (TAR, 2019, Nr. 2019-00859, įsigaliojo nuo 2019-04-01) redakcija, pagal kurią teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, netinkamai pritaikė įstatymą. Nors skundžiamame nuosprendyje ši redakcija tiesiogiai neįvardinta, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas, cituodamas BK 68 straipsnio 2 dalį: „<...> teismas gali nuo vienerių iki penkerių metų uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis <...>“, akivaizdžiai taiko būtent šiuo metu galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją ir tai nėra rašymo klaida. Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę, arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas, nurodant, kad G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 (2000-10-25, Valstybės žinios, 2000, Nr.: 89-2741, įsigaliojo nuo 2003-05-01) redakciją, pagal kurią teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

8. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, dėl jo (apelianto) paskaičiuoto ir, anot apelianto, teisingo 1 metų ir 73 dienų draudimo naudotis specialia teise termino. Pagal teismų praktiką asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais taip pat atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai, atsižvelgus į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

9. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti ne į matematinius skaičiavimus, o į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

9.1. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. G. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę ir šiurkščiai pažeisdamas KET, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Pagal formuojamą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nereikalaujama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltininkas turėtų tokią specialią teisę vairuoti, todėl, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, dėl kurių minėtų teisinių padarinių užtikrinimas yra būtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

9.2. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją paskirtas G. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atitinkantis BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vidurkį, vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus. Naudodamasis minėta teise G. P. padarė nusikalstamą veiką, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Teismas vertino tiek šią aplinkybę, tiek ir kitas jau minėtas bausmės individualizavimą įtakojančias aplinkybes, kurios vertintinos parenkant ir baudžiamojo poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis nėra atsitiktinis – tai dėsninga ilgus metus besitęsiančio G. P. neatsakingo, pavojingo, gal net nemokšiško vairavimo tąsa. Nors G. P. neturi teistumų, tačiau reikšminga jį charakterizuojanti aplinkybė yra tai, kad jis praeityje (2012 metais) taip pat buvo nuteistas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata). Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nuosprendžio matyti, kad G. P. sukeltas eismo įvykis, kai jis lenkimo metu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su kitu automobiliu, apvažiuodamas, jo supratimu, toje eismo situacijoje pernelyg lėtai važiavusią transporto priemonę, turi panašumų su nagrinėjamu. Be to, 2007 metais G. P. buvo baustas Vokietijoje už vairavimą bei kito žmogaus sužalojimą esant neblaiviam bei neturint vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b.l. 59-60, 108-109). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trys dėl G. P. kaltės kilę eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti kiti asmenys, rodo, kad G. P. nedaro teisingų išvadų, transporto priemones vairuoja nedrausmingai, neatsakingai, pavojingai. Šiame kontekste G. P. neigiamai charakterizuoja ir tai, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. 2013 metais jis buvo baustas dėl eismo įvykio, sukėlusio dviejų transporto priemonių sugadinimą, o 2016 metais – dėl žymaus (73 km/h) leistino greičio viršijimo (t. 1, b.l. 61-62). Be kita ko, apylinkės teismas, nustatydamas 2 metų specialios teisės uždraudimo terminą, atsižvelgė ir į tai, kad G. P. yra darbingo amžiaus, kad jo darbas susijęs su kasdieniniu poreikiu vairuoti transporto priemones, kad ilgalaikis uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, esant nuolatiniam to poreikiui, itin apsunkintų kaltinamojo kasdienybę.

9.3. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 416 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, jog už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

9.4. Nagrinėjamu atveju G. P. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis jam būtų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir G. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad be vairavimo teisių jam sunku būtų dirbti, tai apsunkins jo darbinę ir kasdienę veiklą, kad jis turi įmonę, kurioje dirba 7 žmonės, todėl negalės tinkamai vykdyti savo darbinių pareigų, kad jo motinai reikalinga pagalba, nes ji globoja mirusios sesers vaiką, reikia nuvežti pas gydytojus, į kapines ir kt., kadangi visos šios aplinkybės neatsirado staiga, jos G. P. buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, kas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį dėl jo neatsakingo požiūrio į šeimą bei verslą.

10. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta G. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams – nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl mažinti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo bent du kartus neteisingai nurodyta G. P. vardas/pavardė. Todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis taisytina – vietoje „<...> G. P. <...>“, įrašant G. P.; vietoje „<...> P. <...>“, įrašant P.. Dėl šios techninės klaidos nuosprendžio esmė nesikeičia

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nuspredžia:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 nuosprendžiu G. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, nurodant šios priemonės taikymo įstatyminį pagrindą – BK 68 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojo nuo 2003-05-01, redakcija).

Ištaisyti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančias rašymo klaidas, vietoje „<...> G. P. <...>“, įrašant G. P.; vietoje „<...> P. <...>“, įrašant P..

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėUgnius TrumpulisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė