Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Egidijui Čejauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Konsolė“ dėl delspinigių priteisimo vykdant projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. MS-128.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir atsakovė UAB „Konsolė“ 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. MS-128, kuria rangovas, t. y. atsakovė įsipareigojo parengti sutvarkyti Ventos upės slėnį, per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje numatytomis sąlygomis įsipareigojo parengti kraštovaizdžio tvarkymo projektą, darbo projektą, technologijos projektą, pagal techninį projektą įrengti pėsčiųjų takus techniniame projekte pažymėtus trasomis 2A, 2B, 5, 8 ir 9, bei atlikti kraštovaizdžio tvarkymo projekte suprojektuotus darbus, ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. 2019 m. spalio 25 d. šalys sudarė Sutartį Nr. MS-434, kuria atsakovė savo rizika įsipareigojo atlikti „Vandens nuvedimo įrengimą, užtikrinant ekologinės būklės pagerinimą“ Mažeikuose, Ventos upės slėnyje, tarp Sodų kelio Nr. 28 ir 59. 2019 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė Sutartį Nr. MS-509, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo savo rizika ir jėgomis atlikti „Ekologinės būklės gerinimas Mažeikių mieste, įrengiant paviršinio lietaus vandens surinkimo nuotekų tinklus“ nustatytomis sąlygomis ir terminais – per 1 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos.

Taigi, tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai santykiai.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai) (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios termino ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimu nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 straipsnio 3 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl galimybės įvykdyti Sutartį Nr. MS-128 joje nustatytu terminu ir ieškovės teisės reikalauti netesybų pagrįstumo.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jos atstovas teismo posėdyje teigė, jog atsakovė pavėlavo atlikti darbus per susitartą 22 mėn. terminą 155 dienas, todėl privalo mokėti sutartyje susitartas netesybas – 0,02 proc. delspinigius, kas sudaro 8 497,10 Eur, bei įstatyme numatytas 5 proc. palūkanas.

Atsakovės atstovai nurodė, jog darbų pridavimas užsitęsė dėl pačios atsakovės delsimo spręsti dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuos, kaip paaiškėjo, pasidarė būtina atlikti dėl to, kad tech. projekte nebuvo numatyti papildomi darbai, kuriuos atlikti atsirado būtinybė dėl gamtos sąlygų – 2019 m. liepos mėn. liūčių, jų metu iškritusio didžiulio kritulių kiekio, iš sodų atplūdusio vandens didelio kiekio, dėl ko buvo sugadinti jau atlikti atsakovės darbai – nuplautas šlaitas ir pan. Pasak atsakovės atstovų, ieškovė ilgai derino papildomų darbų atlikimą, vandens nuvedimo įrengimo Sutartis Nr. MS-4334 buvo sudaryta tik 2019 m. spalio 25 d., o paviršinio lietaus vandens surinkimo nuotekų tinklų įrengimo sutartis Nr. MS-509 buvo sudaryta tik 2019 m. gruodžio 31 d.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo UAB „Raimeda“ direktoriaus pavaduotoju, nuo 2018 m. rudens iki 2019 m. spalio vykdė Ventos slėnio sutvarkymo darbus. 2019 m. buvo labai lietinga vasara, technika po savaitę negalėjo įvažiuoti į paruoštas trasas. Liepos mėn. atvažiavo projektuotojas G. G., buvo nuspręsta, jog būtina suprojektuoti vandens nubėgimą nuo sodo, nes iš ten atplūstantis vanduo 3-4 kartus nuplovė paruoštas trasas. Projektą jis derino su G. G., susirašinėjimas el. laiškais vyko iki pat spalio 3 d. Projektas buvo ruošiamas apie 1,5 mėn., jis pasiteisino, be šių sprendinių nebūtų galėję įgyvendinti pagrindinės sutarties. Pamena, kad liepos mėn. buvo atvykusi savivaldybės komisija, dalyvavo administracijos direktorė L. N.. Po apžiūros, kai visi išsiskirstė, užėjo labai smarki liūtis, kad net nebuvo galimybės išvažiuoti iš miesto.

Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirbo UAB „Antikus“ ir tikrino UAB „Konsolė“ atliekamus darbus pagal Sutartį Nr. MS-128, juos priimdavo, darbai vyko pagal grafiką. Pamena, kad buvo dvi labai didelės liūtys, dėl kurių atsakovės jau sutvarkytas šlaitas buvo nuplautas. Liūtys buvo labai didelės, vietovė šaltiniuota. Nuplauta 8 trasa, reikėjo atstatinėti šlaitą, tačiau atsakovė vis tiek turėjo nustatytu laiku atlikti darbu. Savivaldybės administracijos direktorė L. N., E. S. ir dar viena savivaldybės atstovė žinojo apie tai, kad dėl liūčių buvo nuplautas šlaitas. Žino, kad buvo sudarytos dar dvi sutartys, papildomi pirkimai nebuvo daromi, darbų tech. priežiūrą atliko ne jis. Savivaldybės darbuotojai žinojo apie užliejimą.

Liudytojas R. G. parodė, kad UAB „Konsolė“ jo vadovaujamą bendrovę UAB „Raimeda“ samdė atlikti žemės darbus. Pradėjus dirbti, buvo iškirsti krūmai ir pasimatė, kad yra pelkė ir labai šaltiniuotos vietos. Tuo laiku buvo didelės liūtys, dėl to, kad tech. projekte nebuvo numatyti pelkių pašalinimo darbai, 2B trasoje dėl ko negalėjo laiku vykdyti darbų, sprendimų priėmimas užtruko, darbų atlikimas nusitęsė apie 1,5-2 mėn., nes savivaldybė tik apie rugsėjo vidurį ar galą tik pateikė atsakymus. Kadangi 8 trasa ėjo per privatų sklypą, reikėjo priimti naujus sprendimus.

Liudytojas Š. A. parodė, kad jis dirba Mažeikių seniūnijos seniūnu. Jis pasirašė atliktų darbų aktą Sutarties Nr. MS-434, Sutarties Nr. 434 vykdymą kontroliavo ne jis, o jo pavedimu vyr. specialistas V. G.. Darbų apmokėjimo seniūnija nevykdė, viešą pirkimą darė kiti, jam žinoma, kad tą vasarą buvo didelės liūtys, bet darbai turėjo būti atlikti laiku.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis, būdamas nurodytas užsakovo atstovu pagal Sutartį Nr. MS-509, žino, kad buvo atlikti darbai, buvo toks Vaidila, žino, kad dėl liūčių buvo sugadintos trasos, jis pasirašė darbų atlikimo aktą. Darbus prižiūrėjo seniūno žodiniu pavedimu. Mano, kad darbai atlikti tinkamai, nes nėra jokių nusiskundimų.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis administracijos direktorės pavedimu iki darbų pabaigos apie mėnesį laiko buvo darbų prižiūrėtoju žodiniu administracijos direktorės L. N. pavedimu. Sutarčių jis nežino, nes už jas atsakingas buvo iš savivaldybės strateginio valdymo skyriaus žmogus. Žino, kad vasarą šlapo kelias, vandens nubėgimai gadino dangą. Vasarą buvo keletas liūčių, tačiau tai nebuvo išskirtinė vasara. Stebino mažos rangovo pajėgos. Mano, kad jei būtų dirbę daugiau brigadų, atsakovė būtų laiku pabaigusi darbus, nors dėl liūčių darbų kokybė būtų buvusi blogesnė. Su melioracijos ir statybos specialistais ne kartą važiavo į objektą, aiškinosi šlapimo priežastis. Žino, kad projekte nebuvo numatyta tam tikrų darbų dėl pinigų stygiaus. Atsirado praktinės problemos, reikėjo papildomų darbų, pildyti projektą, todėl jis bendravo su projektuotoju G. G., susirašinėjo. Važinėdavo su savivaldybės specialistais į objektą, matė situaciją, matė, kad yra šlapia, tačiau dirbo per mažai atsakovės žmonių. Kad reikia atlikti papildomus darbus pasiūlė savivaldybės specialistai.

Liudytoja A. L. parodė, kad direktorės L. N. pavedimu ji buvo pirkimo iniciatorė dėl vandens nuvedimo įrenginių. Tokio pirkimo kompetencija priklausė strateginio vystymo skyriui, bet jų skyrius atskirą pirkimą vykdės direktorės L. N. nurodymu. Pirkimas vyko apklausos būdu, ją atliko skyriaus melioracijos specialistė, buvo sudaryta Sutartis Nr. 434. UAB „Konsolė“ pasiūlė mažiausią kainą ir vykdė darbus. Žino, kad objekte Ventos slėnyje laikėsi vanduo, reikėjo vykdyti vandens nuvedimą. Sutartį kontroliavo seniūnas Š. A.. Apie kitas sutartis ji nieko nežino.

Liudytoja L. N. parodė, kad ji tuo metu buvo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė. Su UAB „Konsole“ buvo sudaryta Ventos slėnio tvarkymo darbų sutartis. Nurodė, kad 2019 m. buvo labai geras pavasaris, todėl atsakovė galėjo visus darbus atlikti iki liūčių. Buvo nustatytas projektavimo darbų trūkumai, todėl reikėjo atlikti naujus darbus. Patvirtino, jog 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo dvi didžiulės liūtys.

Liudytoja J. B. parodė, kad jos vadovaujamas Viešųjų pirkimų skyrius organizavo viešąjį pirkimą Kraštovaizdžio tvarkymo ir būklės gerinimo ir būklės gerinimo Mažeikių rajone darbams atlikti. 2017 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. MS-128. Vėliau atsiradus poreikiui buvo paviešinta informacija dėl papildomų darbų, buvo sudaryta Sutartis Nr. MS-434 ir Nr. MS-509, šios sutartys buvo sudarytos savarankiškos, o ne kaip papildomi susitarimai prie Sutarties Nr. MS-128 administracijos direktorės nurodymu. Visa informacija buvo skelbiama viešai internete.

Liudytoja J. E. parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. jai buvo perduotas projektas ir ji tapo jo koordinatore. Ji nedalyvavo jokiuose pasitarimuose, tačiau dalyvavo darbų priėmime, buvo surašytas 2020 m. sausio 6 d. darbų priėmimo aktas, kuriame ji pasirašė.

Liudytojas G. G. parodė, kad 15 metų dirba UAB „Sweco Lietuva“, šalių ginčas žinomas. 2016 m. jis parengė projektą Mažeikių Ventos slėnio sutvarkymui. UAB „Konsolė“ atliko pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo darbus. Topografinė nuotrauka daryta žiemos metu, apžiūros metu nebuvo galimybės teisingai įvertinti vietovės, todėl nebuvo numatyti vamzdžiai ir šuliniai vandens nuvedimui, nes nebuvo galimybės prognozuoti, jog vietovė pelkėta, gausiai užlijus iš netoliese esančių sodų vanduo toks didelis kiekis vandens gali ateiti ir užlieti padarytą taką. Statybų metu reikėjo reaguoti operatyviai, reikėjo atlikti papildomus projektavimo darbus, dėl ko turėjo būti papildomas darbų susitarimas bei apmokėjimas už juos. Patvirtino, kad jei nebūtų taip stipriai užliję, darbai būtų atlikti laiku. Papildomi projektavimo darbai tapo būtini dėl liūties ir dėl to, jog pradėjus darbus buvo nustatyt, kad vietovė yra pelkėta, durpinga. Po liūčių reikėjo skubių sprendimų, nes pastatytas takas galėjo nušliuožti. Nurodė, kad projektuotojas negali prisiimti atsakomybės dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog vietovė yra pelkėta ir kad iš sodų gali atplūsti toks didelis vandens kiekis, tai turėjo žinoti ir nurodyti savivaldybė, nes, kaip minėta, žiemos metu žvalgant vietovę to negalima buvo numatyti, be o, sodų teritorijos žvalgymo užduoties savivaldybė nebuvo pateikusi. Tai, kad ieškovei buvo žinoma susidariusi situacija yra akivaizdu, nes atsakovė susisiekė su ją, atidavė papildomus projektuotojo brėžinius, o savivaldybė privalėjo tuos darbus stabdyti. Papildomi techninio projekto darbai buvo atlikti nemokamai, projektuotojas negavo apie 400-500 Eur. Patikslino, jog projektą buvo galima priduoti ir be papildomų darbų atlikimo, tačiau palijus jis būtų nuplautas. Praktikoje tokiais atvejais yra sudaromi papildomi susitarimai prie pagrindinės sutarties, todėl mano, kad ieškovės ieškinys teikiamas nesąžiningai.

Sutarties Nr. MS-128 6 punkte šalys buvo aptarusios sutarties dalyką, jos sąlygų keitimą, šalių teise ir pareigas, darbų atlikimo terminus, vėlavimą, sustabdymą ir kt. 3.4. bei 6.1. papunkčiuose šalys numatė darbų atlikimo terminą – 22 mėn. nuo darbų pradžios. Darbų atlikimo terminą šalys sutarė pratęsti, o darbų vykdymo grafiką koreguoti 3.4. papunktyje nurodytam pratęsimo terminui tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo (6.4. papunktis), taip pat ir esant 6.4.1. papunktyje nustatytoms sąlygoms – išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų, kurios buvo nenumatomos arba kurių joks patyręs rangovas nebūtų galėjęs numatyti. 6.6. papunktyje šalys aptarė darbų stabdymo galimybę, nurodydamos, jog užsakovas dėl darbų sustabdymo privalo kreiptis į užsakovę raštu. 6.6 papunkčio 2 dalyje nustatyta, jog darbai gali būti stabdomi jei būtinos papildomos projektavimo paslaugos, be kurių negalima užbaigti sutarties; 9 dalyje – bet koks nenumatomas gamtos jėgų veikimas, kurių joks patyręs rangovas nebūtų galėjęs tikėtis. 6.7. papunktyje šalys aptarė delspinigių reikalavimo ypatumus, nurodydamos, jog delspinigių nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, t. y. atsakovės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog, atsižvelgdama į atsakovo raštus, ieškovė ne kartą stabdė darbus, o išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo sustabdyti, darbus atnaujino. Pagal sutarties sąlygas atnaujinus darbų vykdymą, darbai turėjo būti atliekami per jiems likusį laikotarpį (laiką), kuris buvo likęs iki sustabdymo. Iš viso darbų atlikimas buvo sustabdytas 120 dienų, todėl, pasak ieškovės, sutartis turėjo būtį įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 3 d.

Teismas iš dalies sutinka su tokia ieškovės pozicija, tačiau negali pritarti jos nuostatoms, jog atsakovė privalo mokėti delspinigius dėl to, kad darbai faktiškai buvo atlikti ir priduoti tik 2020 m. sausio 6 d., t. y. kai buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas, dėl ko ieškovė laiko, kad atsakovas darbus atlikti vėlavo 155 dienas, ko pagrindu prašo priteisti netesybas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos mėn. Mažeikiuose meteorologinės sąlygos buvo ypatingesnę nei įprasta – keleto gausių liūčių metu iškrito itin dideli kiekis vandens. Šio fakto neginčijo nei ieškovės, nei atsakovės atstovai, o taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai, šį faktą pagrindžia ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimo skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. Pažyma Nr. (5.58-10)-BB-3207, o taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai prieinama informacija internete http://www.meteo.lt/2019-liepa. Byloje taip pat nustatyta, kad paaiškėjus, jog atliekamame objekte laikosi drėgmė, o iš šalia esančių sodų į naujai rengiamą pėsčiųjų ir dviračių taką subėga vanduo iš netoliese esančių sodų, ieškovė, gavusi informaciją iš atsakovės, priėmė sprendimą apklausų būdu atlikti pirkimą vandens nuvedimo įrengimui, užtikrinant ekologinės būklės pagerinimą Ventos slėnyje, dėl ko su atsakove buvo sudaryta Sutartis Nr. MS-343, taip pat pirkimą, kurios pagrindu su atsakove sudarė Sutartį Nr. MS-509, kurios objektas – „Ekologinės būklės gerinimas Mažeikių mieste, įrengiant paviršinio lietaus vandens surinkimo nuotekų tinklus“.

Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

Akivaizdu, kad sudarant Sutartis Nr. MS-434 ir Nr. MS-509, tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo nukreipti būtent į galimybę užtikrinti kokybišką Sutarties Nr. MS-128 įvykdymą. Liudytojos L. N. paaiškinimas, jog buvo gražus pavasaris ir atsakovė galėjo darbus atlikti iki liūčių.

Teismo vertinimu, tokia pozicija yra aiškiai neteisinga, nes ieškovė dėl įvairių priežasčių atsakovės raštiškų prašymų pagrindu darbus stabdė 4 kartus – nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 25 d., nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 balandžio 7 d., nuo 2019 m. balandžio 18 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. ir nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 29 d., iš viso 120 dienų, tame tarpe ir dėl liūčių. Sutartis Nr. MS-128 tokiu atveju turėjo būtį įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 3 d., tačiau toks terminas negali būti laikomas realiu, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, buvo būtina atlikti papildomus darbus, kurių atlikimui ir buvo sudarytos dvi vėlesnės sutartys.

Vertindamas šias dvi sutartis, teismas pripažįsta, kad šios dvi sutartys neatsiejamai susijusios su Sutarties Nr. MS-128 vykdymu ir sprendžia, kad neatlikus vėlesnėse sutartyse numatytų darbų, nebuvo galima laiku atlikti Sutartyje Nr. MS-128 susitartų darbų.

Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė raštu neprašė stabdyti Sutartyje Nr. MS-128 susitartų darbų termino, tačiau šią aplinkybę teismas vertina kaip formalų sutarties 6.6 papunkčio pažeidimą. Akivaizdu, kad ieškovei buvo žinoma, jog neatlikus papildomų darbų, nebus galima įvykdyti Sutartimi Nr. MS-128 susitartų darbų. Be to, teismas, vertindamas Sutarties Nr. MS-128 6.7. papunktį. sprendžia, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, pažeidė šios sutarties 6.7. papunktį, kuris nustato, jog delspinigių nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, t. y. atsakovės.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog tai, kad pagal abi vėlesnes sutartis darbai buvo priimti viena diena vėliau, neturi įtakos sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas pripažįsta, jog darbai pagal dvi vėlesnes sutartis buvo atliekami, nes jų neatlikus nebūtų buvę galimą įvykdyti pirmosios sutarties, darbus pagal pirmąją sutartį atsakovė vėlavo atlikti dėl priežasčių, kurios nuo jos nepriklausė, dėl ko atsakovė neturi prievolės mokėti netesybų.

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog teisė reikalauti delspinigių nelaikytina sutartine pareiga, iš esmės delspinigiai atlieka kompensacinę funkciją sutartiniuose santykiuose ir šalis gali jų reikalauti, kada dėl sutarties termino įvykdymo pratęsimo patiria nuostolių. Užsakovas nenurodė, kad patyrė nuostolių dėl to, kad pakito galutinis Sutarties įvykdymo terminas

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovė neįrodė, jog dėl darbų vėlavimo patyrė nuotolius, kurie būtų kompensuotini.

Nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Teismas bylos dalyviams siūlė trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti UAB „Sweco Lietuva“, tačiau šalys sprendė, jog ši bendrovė nėra susijusi su pareikštais reikalavimais, teismas sutiko su jų pozicija ir konstatuoja, kad Sutartis Nr. MS-128 sudaryt tik tarp ieškovės ir atsakovės, jos sąlygos nesaisto trečiųjų asmenį, todėl minėtos bendrovės trečiuoju asmeniu nepripažino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, jog advokatas suteikė teisinę pagalbą, kurią įvertino 968,00 Eur suma, tačiau apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl advokato pagalbos išlaidas priteisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.