Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. atstovo advokato I. R. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad teismas kritiškai vertino gynybos iniciatyva apklaustos liudytojos V. K. parodymus, kai savo išvadas dėl L. M. kaltės grindė prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, kad pareigūnė G. M., teikdama parodymus apie neblaivumo patikrinimo procedūrą, buvo nenuosekli. Teiginiai, kad procedūra užtruko 15 minučių yra paneigti byloje surinktais kitais duomenimis. Todėl akivaizdus neblaivumo tikrinimo specialiomis techninėmis priemonėmis procedūros pažeidimas rodo, kad šios procedūros metu gauti duomenys yra nepatikimi. Kitos rūšies galima neblaivumo patikra – medicininės apžiūros pagalba, atlikta nebuvo. Taigi, nė vienas iš teisės aktų nustatytų neblaivumo nustatymo būdų L. M. atžvilgiu tinkamai nebuvo pritaikytas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, ar specialioji priemonė – alkotesteris - neblaivumo tikrinimo procedūrą atlikusiai policijos pareigūnei G. M. buvo išduota ir ar ji yra apmokyta naudoti šią priemonę, ar jai ši priemonė buvo priskirta.

Mano, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių L. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

L. M. skundžiamu Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ši norma numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia iki pažeidimo užfiksavimo vartojęs alkoholį, tačiau neblaivumo faktą ir nustatytą sunkų neblaivumo laipsnį ginčija abejodamas alkotesterio parodymų patikimumu bei neblaivumo patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų veiksmų atitikimu teisės aktų reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirtingai nei nurodoma L. M. atstovo advokato I. R. skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino, kad L. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, t. y. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivumus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3), įvykio vietos registracijos pažyma (b.l. 15-16), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio M. S. ir patrulės G. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 6-7), L. M. paaiškinimu (b.l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 5), alkoholio matuoklio „Lion Alkolmeter 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) testo Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenimis (b.l. 4), jo patikros sertifikatu (b. l. 4), alkoholio kiekio kraujyje matavimo prietaiso „Lion Alkolmeter 500“ naudotojo instrukcija (b.l. 34-43), vaizdo įrašu (b.l. 30), liudytojais apklaustų G. M., M. S., V. V. parodymais ir iš dalies L. M. teisme teiktais paaiškinimais bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog neblaivumo tikrinimo procedūros pažeidimai lėmė alkotesterio parodymų nepatikimumą dėl ko L. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena turėtų būti nutraukta.

Alkotesterio Lion Alcometer 500 asmens neblaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. M. 2015-08-10 8 val. 7 min. nustatytas 3,06 % neblaivumas (b.l. 4). Administracinio teisės pažeidimo protokole be suformuotos pažeidimo esmės yra pateikta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl pažeidimo (b.l. 2). L. M., teikdamas paaiškinimą nurodė, kad paprašytas draugo, kaip blaiviausias draugų kompanijos narys, jis būdamas neblaivus, perstatė automobilį ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b.l.2). Teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad dalyvavo draugo vakarėlyje, kur iki ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Paprašytas draugo sutiko perstatyti jo automobilį. Su V. K. įsėdo į automobilį, jį perstatė, tada dar išgėrė su savimi į automobilį pasiimto alkoholio. Išlipę pamatė, kad automobilis vis vien negerai pastatytas, todėl dar kartą jį perstatė, tačiau netrukus prie automobilio prisistatė policijos pareigūnai. Jo vertinimu, alkotesterio tyrimas nėra tikslus, nes jis alkoholį ėmė vartoti nuo 1 val. ir jo nuomone, išgėrė ne tiek daug, kad 8 val. 7 min. būtų nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nuo įsėdimo į automobilį momento iki pareigūnų išlaipinimo praėjo apie 10 min., o nuo alkoholio vartojimo iki pareigūnų atvykimo -1-2 minutės (b. l. 56).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į įvykio vietą atvykę patruliai M. S. ir G. M. pranešimą iš Operatyvaus valdymo poskyrio budėjo apie galimą pažeidimą gavo 7 val. 38 min., išvyko 7 val. 40 min. į įvykio vietą atvyko 7 val. 46 min. Asmens blaivumo teste užfiksuotas neblaivumo tikrinimo laikas yra 8 val. 7 min. 28 sek., t.y. skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareigūnai L. M. neblaivumo tikrinimo testą atliko praėjus daugiau nei 15 min. nuo jų atvykimo. Duomenų, kad pažeidėjas būtų vartojęs alkoholį policijos pareigūnų akivaizdoje nėra. Liudytoja V. K. nematė, kada buvo atliktas neblaivumo testas L. M., nes pastarasis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, o ji liko J. Z. automobilyje, kol galiausiai nesulaukusi L. M., išėjo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai savo daromų išvadų negrindė V. K. neinformatyviais šiuo klausimu parodymais. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija – šios liudytojos parodymais, susijusius su alkoholio automobilyje vartojimo prieš pat atvykstant pareigūnams aplinkybėmis, nesiremti. Liudytoja nebuvo nuosekli nurodydama, kada L. M. vartojo alkoholį, o jos teiginiai, kad alkoholio butelis, atvykus policijos pareigūnams gulėjo prie jos kojų, buvo paneigtas pareigūnės G. M. parodymais, kurių patikimumas nekelia teismui abejonių. Pats L. M. neneigia vartojęs alkoholį, o patikrinimo laikas, procedūros eiga ir aukščiau aptartos aplinkybės paneigia argumentus, kad buvo kokių nors veiksnių, kurie galėjo iškreipti alkotesterio parodymus.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl galimų policijos pareigūnų tarnybinę veiklą reglamentuojančių poįstatyminių aktų, susijusių su žurnalo dėl alkotesterio paėmimo pildymu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, negali būti vertinamos kaip paneigiančios pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Taigi, apygardos teismo vertinimu, pirmiau minėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo versija, kad neblaivumo procedūra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika.

2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2 punkte tikrinimas apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).

Teismui pateiktas patikros sertifikatas patvirtina, kad ši matavimo priemonė patikrinta ir yra tinkama, pažeidimo fiksavimo metu ši patikra galiojo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad abejoti panaudoto pažeidimo fiksavimui Alkotesterio Lion Alcolmeter 500 rodmenimis ar tuo, kad savo tiesiogines pareigas vykdžiusi ir neblaivumą L. M. tikrinusi patrulė G. M. buvo nekvalifikuota atlikti tokią procedūrą, nėra jokio pagrindo.

Taisyklių 5 punktas numato, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Aptariamu atveju tokių aplinkybių nebuvo. Todėl atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą policijos pareigūnai atlikę pažeidimo tyrimo pirminius veiksmus, pareigos pristatyti asmenį į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui šioje situacijoje neturėjo. Tokia galimybė L. M. nebuvo apribota ir jis pats savo iniciatyva, nesutikdamas su nustatytu neblaivumo laipsniu, turėjo teisę kreiptis į gydymo įstaigą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad L. M. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. M. atstovo advokato I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.