Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. L., trečiajam asmeniui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams M. J. ir A. P., trečiasis asmuo – G. R., dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas A. P. ir trečiasis asmuo G. R. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. L. ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad byloje ginčo dėl automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo nėra, valdytojas yra A. P.; esminis ginčas – kas yra minėtos transporto priemonės savininkas. Atstovo nuomone, trečiajam asmeniui G. R. pardavus ir perdavus automobilį M. J., o pastarajam sumokėjus ir taip jį įsigijus, automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku turi būti laikomas M. J., nepriklausomai nuo to, kad sutartis negalėjo būti sudaryta. Įsigijęs transporto priemonę, M. J. realiai naudojosi savo teisėmis bei pareigomis į šį automobilį. Atsakovui sužinojus, kad automobiliui uždėtas areštas, sutartis nutraukta nebuvo, atsakovas automobilio negrąžino, toliau juo naudojosi, be to, perdavė automobilį valdyti trečiajam asmeniui A. P., kuris padarė autoįvykį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas savo nuomonės nekeičia ir automobilio savininku prašo laikyti M. J.; 2 693,14 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą prašo priteisti solidariai iš transporto priemonės valdytojo A. P. ir savininko M. J.. Teismo pasiūlymu - pakeisti atsakovą M. J. į G. R., atsisakė pasinaudoti ir atsakovo nekeitė. Nurodė, kad trijų metų senaties terminas nėra pažeistas, kadangi įsiskolinimas skaičiuojamas į praeitį nuo 2017-10-06, t. y. nuo tos dienos, kai ieškovui buvo perduotas reikalavimas, už 36 mėnesių laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo

5. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-11-25 buvo surašytas transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

6. Sulaikyta transporto priemonė buvo nuvežta saugoti į saugojimo aikštelę pagal Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal minėtos sutarties 4.4 ir 4.5 punktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo 2013-11-25.

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimą į transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą perleido ieškovui 2012-09-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 11/6 bei 2017-10-06 reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 22-82, kuriuo ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidas 9 298,86 Lt (2 693,14 Eur) sumai už 36 mėnesius.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

9. Minėta, kad ieškovas reiškia reikalavimą 2017-10-06 reikalavimo teisės perleidimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo – perdavimo akto pagrindu, kuriame nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas į už automobilio saugojimo išlaidas už 36 mėnesius, viso 9 298,86 Lt (2 693,14 Eur), kuris apskaičiuojamas tokia tvarka – 448,86 Lt už transporto priemonės nuvežimą, pirmas saugojimo mėnuo 450 Lt (15 Lt x 30 k. d.) ir likusi suma yra kiti po pirmo mėnesio einantys saugojimo mėnesiai.

10. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš paties ieškovo teiktos TP specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainių lentelės matyti, jog nustatytas priverstinio nuvežimo įkainis (su PVM) buvo 170 Lt, o ne 448,86 Lt, kaip nurodoma ieškinyje (ieškinio 1.5 punktas). Duomenų apie tai, kad būtų taikomas 448,86 Lt įkainis už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškovo teikta TP specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainių lentele, atsakovų skola už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sudarytų 9 020,00 Lt, t. y. 2 612,37 Eur (170 Lt + (30 d. x 15 Lt) + (35 mėn. x 240 Lt)). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą būtų sumokėta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą tenkintinas iš dalies ir ieškovui priteistina 2 612,37 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 1,48 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.38 straipsnis, 6.107 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl atsakovų tinkamumo

11. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. J. (automobilio savininko) ir A. P. (automobilio valdytojo) 2 693,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal šio įstatymo to paties 33 straipsnio 6 dalį – išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

13. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte transporto priemonės savininku (valdytoju) nurodytas A. P.. Aplinkybę, kad atsakovas A. P. 2013-11-25 vairavo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimas, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (procesinio sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2013-11-25 apie 18:16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus (3,73 prom. po paklaidos), nuvažiavo nuo kelio ir apgadino namo tvorą, nulaužė medį bei atsitrenkė į plytų krūvą, asmeniui buvo skirta administracinė bauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri, pritaikius ATPK 313 straipsnio 4 dalį, pakeista 250 val. nemokamais viešaisiais darbais.

Taigi, ginčo, kad automobilį vairavo atsakovas A. P., byloje nėra.

14. Byloje aktualus klausimas dėl atsakovų solidarios atsakomybės, t. y. kokiu pagrindu prašoma solidariai priteisti žalą iš atsakovo M. J..

15. Ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, remiasi 2010-07-18 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ir nurodo, kad transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra būtent atsakovas M. J., nepriklausomai nuo to, kad automobiliui pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentui buvo uždėtas areštas ir sutartis negalėjo būti sudaryta, todėl yra solidariai atsakingas dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, atlyginimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).

16. Byloje nustatyta, minėta, kad transporto priemonei Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentui buvo pritaikytas areštas, apribojimų pradžia – 2010-06-04. G. R. ir atsakovas M. J. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2010-07-18, tad akivaizdu, kad areštas buvo taikytas buvusios savininkės atžvilgiu.

17. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (2 dalis).

Taigi, areštuotu turtu, be kita ko, draudžiama disponuoti.

18. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, t.y. G. R., atžvilgiu buvo pritaikytas areštas jai priklausančiai transporto priemonei, byloje nėra duomenų apie tai, jog areštas būtų panaikintas, teismo vertinimu, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.

Esant tokiai situacijai teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja, kad toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento bei šiuo atveju taikytinos niekinio sandorio teisinės pasekmės (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad atsakovas M. J. eismo įvykio metu (2013 m. lapkričio mėnesį) nebuvo transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis nėra atsakingas už išlaidas, susijusias su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-01-10 nutarime (rezoliucinėje jo dalyje), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko nurodė, jog nutarimui įsiteisėjus automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei G. R.; šis nutarimas įsiteisėjo 2014-01-31. Taigi, teismas 2014 m. sausio mėnesį irgi laikė, kad minėtos transporto priemonės savininkė yra būtent G. R..

20. Teismas siūlė ieškovui pakeisti M. J. tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovas atsisakė keisti atsakovą.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas nesutiko, jog atsakovas M. J. būtų pakeistas kitu asmeniu, bei pripažinus, kad M. J. eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininku, konstatuojama, jog 2 612,37 Eur išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą bei 1,48 Eur skolos išieškojimo išlaidas ieškovui privalo atlyginti tik automobilio valdytojas - atsakovas A. P..

Taigi, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl palūkanų

22. Iš atsakovo A. P. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 613,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 d.).

Ieškinys tenkintas iš dalies. Tačiau įvertinus ieškinio reikalavimų tenkinimo apimtį, akivaizdu, kad 97 proc. apimtyje sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio. Teismas neturi duomenų apie atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo A. P. ieškovo naudai priteisti 59,18 Eur (61 Eur * 97 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

24. Atsiliepime atsakovas M. J. prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (70 Eur advokato išlaidų).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ieškovas iš esmės elgėsi sąžiningai, jam buvo pateikta ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje pirkėju buvo nurodytas būtent M. J., tad jis turėjo pagrindą minėtą asmenį kreipiantis į teismą nurodyti atsakovu; tuo tarpu pats atsakovas M. J., sužinojęs, kad parduota transporto priemonė buvo areštuota, nesiėmė jokių priemonių, jog ši sutartis būtų anuliuota ir transporto priemonė būtų grąžinta pardavėjai, priešingai, ja naudojosi, be to, perdavė ją trečiajam asmeniui, kuris pateko į eismo įvykį, taigi atsakovas iš esmės elgėsi pasyviai dėl ko vėliau jam atsirado bylinėjimosi išlaidos), atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.

25. Teismas turėjo byloje 7,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios yra priteisiamos iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 301851658, naudai: 2 612,37 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 1,48 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso – 2 613,85 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų 85 ct); 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 613,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 59,18 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,32 Eur (septynis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į teismo archyvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.