Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-155-227/2019 Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00829-2018-7

2019 m. vasario 5 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6276-844/2018 pagal ieškovės UAB „Gelvora“, ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei įpareigojo nurodyti kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą: per antstolius, kuratorių, įteikti savo jėgomis.

10. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė nurodė paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, prašė, neįteikus procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, jog įteikti dokumentų per antstolį nepavyktų neįteikus jų nurodytų adresu, o kuratoriaus paskirti galimybės nėra, nes tai reikštų papildomas išlaidas ieškovei.

12. Procesinių dokumentų atsakovui ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko, jie grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą Visagino savivaldybėje nenurodydamas tikslaus adreso. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre duomenų apie atsakovo darbo vietą nėra. 2018-10-24 procesiniai dokumentai atsakovui teismo nutartimi įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau teismas, svarstydamas klausimą, ar yra galimybė priimti byloje sprendimą už akių suabejojo, ar toks procesinių dokumentų įteikimas yra tinkamas ir įpareigojo ieškovę nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitą (ne viešo įteikimo) procesinių dokumentų įteikimo būdą.

13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

14. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Taip pat nagrinėjamu atveju pripažįstama teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovas sutartyje dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, jį vėliau ieškovei perdavė pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“.

15. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, ką jau ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas. Ieškovė ieškinyje nurodė paskutinį jai žinomą atsakovo adresą, tačiau juo dokumentų įteikti nepavyko, jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos nors, kaip minėta, sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Teismas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu atsakovui įteikė, todėl nėra suprantama, kodėl vėliau, po 2018-10-24 nutarties priėmimo, sprendė, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nėra tinkamas. Pagrįstais pripažintini apeliantės teiginiai, kad nežinant atsakovo gyvenamosios vietos bandymas procesinius dokumentus įteikti per antstolį ar pačiai ieškovei nepavyktų, kuratoriaus ieškovė neprašo skirti, kadangi tai reikštų papildomų išlaidų atsiradimą, ieškovė nėra pažįstama su atsakovu, todėl įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu procesinės teisės normos nebūtų pažeidžiamos.

16. Sutiktina, kad kasacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Tačiau kasacinis teismas toje pačioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė išnagrinėti civilinę bylą priimant sprendimą, o ne sprendimą už akių, net ir tuo atveju, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tik viešo paskelbimo būdu bei nesant kitokios galimybės atsakovui juos įteikti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.