- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-6107-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03481-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Auksinis buldogas"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Lukas Pultaražinskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis buldogas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Auksinis buldogas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022-08-05 sprendimą Nr. (23.24-08) 327-61019 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“; 2) įpareigoti VMI UAB ,,Auksinis buldogas“ prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įvertinti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2022-06-15 pateikė VMI prašymą išdėstyti 174 954,40 Eur pelno mokesčio ir avansinio pelno mokesčio nepriemoką iki 2023-01-23. 2022-07-18 pateikė patikslintą prašymą VMI, kuriuo prašė išdėstyti 175 010,61 Eur pelno mokesčio, avansinio pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką iki 2022-12-13. VMI 2022-08-05 sprendimu nusprendė neatidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kadangi bendrovė turi finansinių pajėgumų prievolę įvykdyti. VMI 2022-08-22 priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-167953.
Pareiškėja teigia, kad esminis šioje byloje keliamas klausimas yra dėl areštuotų banko sąskaitų. Prašymas išdėstyti nepriemoką buvo atmestas remiantis 2019-05-06 mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, kurios patvirtintos VMI viršininko įsakymu Nr. VA-38 (toliau - Rekomendacijos) ir 1998-11-17 Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 268 (toliau - Taisyklės).
Pareiškėja mano, kad atsakovė prašymą išnagrinėjo formaliai, nes šiuo metu bendrovė neturi galimybių naudotis beveik visais savo turimais finansiniais ištekliais. Vienintelė sąskaita, kuria bendrovė gali naudotis yra Revolut sąskaita, kurioje bendrovė dar turi 27 179,14 Eur. Visa ši suma yra reikalinga kasdieniai veiklai.
Pareiškėja paaiškina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau - FNTT) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-0002-22 dėl galimos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 216 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022-01-07 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-0002-22, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116, 151 ir 152 straipsniais, nutarta bendrovei skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą - areštuoti 233 000 Eur pingines lėšas, esančią Jurbarko kredito unijoje.
Pareiškėja nurodo, kad nepaisant to, kad bendrovės finansiniai rodikliai yra patenkinami ir/arba geri, ji kasdien susiduria su sunkumais, kadangi negali naudotis savo banko sąskaita ir yra priversta ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Dažniausiai už bendrovę visas finansines ir mokestines prievoles turi įvykdyti bendrovės vadovas (p. T. K. H.). Bendrovės vadovo pagrindinė ir vienintelė veikla - darbas UAB ,,Auksinis buldogas“. Kadangi pagrindinė bendrovės sąskaita yra areštuotos, ji neturi galimybės mokėti atlyginimo savo vadovui, kuriam santaupos baigsis jau netrukus ir bendrovė nebeturės vienintelio finansavimo šaltinio.
Pareiškėja pažymi, kad bendrovės vadovo asmeninės banko sąskaitos šiuo metu taip pat laikinai apribotos. Todėl ne tik bendrovė, tačiau ir jos vadovas turi limituotą galimybę naudotis priklausančiomis lėšomis.
Papildomai pažymi, kad bendrovė ir jos vadovas yra vienas žinomiausių bei labiausiai vertinamų šunų (prancūzų buldogų) veisėjų visame pasaulyje, prancūzų buldogų veislės šuniukus veisiantis jau ilgus metus. Dėl tokios bendrovės veiklos specifikos bendrovė nuolatos patiria finansines išlaidas: šunų maistas, vaistai bei skiepai; darbuotojų atlyginimai, kadangi šunims ir ką tik gimusiems šuniukams yra reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiūra visą parą, septynias dienas per savaitę. Išvardytos sąnaudos yra ženklios ir patiriamos nuolatos, o be šių sąnaudų bendrovei priklausančių šunų gyvybei grėstų mirtinas pavojus.
Pareiškėja mano, kad atsakovė neatsižvelgė į išvardytas aplinkybes ir bendrovės finansinę būklę įvertino formaliai, nevertindama tikrųjų faktinių aplinkybių bei neįvertindama, kokią žalą gali patirti bendrovė, jeigu mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė, priimdama sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 32 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pareigą - tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Mokesčių teisės aktų laikymąsi apima ir tikslus Taisyklių taikymas. Taisyklių 3.4 punkte yra nurodyta, kad atliekant mokesčių mokėtojų, turinčių mokestinę nepriemoką, finansinį būklės vertinimą, pirmiausia įvertinama prašyme nurodyta informacija: priežastys, dėl kurių mokesčių mokėtojas neturi galimybės nedelsiant sumokėti mokestinę nepriemoką. Bendrovė informavo atsakovę dėl areštuotų sąskaitų. Akivaizdu, kad bendrovė neturi galimybės su valstybės biudžetu atsiskaityti dabar, tačiau tą galėtų padaryti dalimis ir tik dėl to, kad už bendrovę mokestinę prievolę įvykdytų bendrovės vadovas, tačiau vadovas neturi galimybės įvykdyti visą mokestinę nepriemoką. Šios aplinkybės atsakovei buvo nurodytos, tačiau liko neįvertintos, į jas neatsižvelgta.
Atsiliepimas
Atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ir priėmė formalų sprendimą. Kaip nurodyta MAĮ 32 straipsnio 3 punkto komentare, atsakovė tiksliai laikydamasi mokesčių teisės aktų užtikrina teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavimą mokesčių administravimo procese bei užtikrina pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažeidusi Taisyklių nuostatas, atsakovė kartu pažeidė bendrovės teises ir teisėtus interesus, neužtikrino teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavimo mokesčių administravimo procese.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad tuo atveju jeigu visas savo mokestines nepriemokas turėtų įgyvendinti nedelsiant, bendrovė būtų priversta sustabdyti savo ekonominę veiklą ir pradėti nemokumo (bankroto) procedūras, kadangi neturėtų galimybių atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Tuo tarpu jeigu būtų suteikta galimybė atsiskaityti vėliau bendrovė turėtų galimybę tęsti savo veiklą, dėl tęsiamos veiklos ateityje į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti dar daugiau mokesčių, užtikrinti darbo vietas, užtikrinti, kad visi bendrovei priklausantys šunys išgyvens.
Pareiškėja teigia, kad atsakovės formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Atsakovė priėmė formalų sprendimą, tai yra, 1) nevertino faktinės aplinkybės, kad bendrovės sąskaitos yra areštuotos; 2) bendrovės pagrindinis turtas yra gyvūnai, kurie negali išgyventi be maisto, vaistų, skiepų ir nuolatinės priežiūros; 3) nebendradarbiavo su bendrove. Toks sprendimas nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, gero administravimo principu ir privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė cituoja ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei pažymi, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
Atsakovė nesutinka, kad sprendimas priimtas formaliai. Atsakovė dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir teigia, kad sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis ir Taisyklės. Administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės - 2022-07-18 prašymas su priedais, o VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022-08-05 išvadoje Nr. (23.31-08) 326-3137 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – Išvada). Išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti sprendimo priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, balansai, nurodyti finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai, pagrindžiant jų apskaičiavimą, atlikta pareiškėjos pateiktų duomenų analizė. išvadoje aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis išvada yra grindžiama. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad Išvadoje dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo išsamiai išdėstė ir išanalizavo motyvus (tame tarpe ir tą aplinkybę, kad bendrovės sąskaita yra areštuota), kuriais vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. VMI nustatė, kad bendrovė negali būti vertinama kaip sunkumus patirianti. Įvertinus bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės 2022-06-30 duomenis, buvo atliktas finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų paskaičiavimas, kurio metu nustatyta, kad 2 rodikliai yra patenkinami, 3 rodikliai – geri. Bendrovė nepatiria finansinių sunkumų. Rekomendacijų 1 priede yra parašyta, kad jeigu 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymi ir tai, kad Rekomendacijų 2 priedo 8 punkte nurodyta, kad mokėtojo prašymas netenkinamas, jei įmonės savininkas ar akcininkas savo įnašais neprisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo.
Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022-01-07 nutarimu bendrovės turtui - piniginėms lėšoms 233 000 Eur, esančioms Jurbarko kredito unijoje, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas nuo 2022-01-07 iki 2022-07-07.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad sumokėjus visą įsiskolinimo sumą, bendrovės vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos.
Atsakovė pažymi, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimą, LVAT 2011-09-05 sprendimą administracinėje byloje Nr.A556– 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997-07-10 nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
Atsakovė nurodo, kad visi anksčiau nurodyti duomenys pagrindžia faktą, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, dėl kurios gali turėti didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus bei kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą, nes pareiškėja vykdo veiklą, pastoviai gauna pajamas, vykdoma veikla pelninga. Pareiškėja šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjos prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nenustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja teigia, kad sprendimas neatitinka MAĮ, VAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, prašyme nurodytos aplinkybės liko neįvertintos, sprendimas priimtas tik formaliai.
Pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę.
MAĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės.
Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (žr., pvz., LVAT 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).
Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (žr., pvz., LVAT 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
Pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis neatitinka VAĮ individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, jame nėra išdėstytas faktinis nepalankaus jai sprendimo priėmimo pagrindas.
Rekomendacijos nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. Rekomendacijų 22 punkte nustatyta, kad šiomis rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Taigi Išvada laikytina neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi.
Taisyklių 25.2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (toliau kartu – prašymas) gavimo priima neigiamą sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, atidėti ar išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir jį įteikia mokėtojui.
Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui ir mokėtojui būdus ir datą reglamentuoja MAĮ X skyrius.
Pareiškėja taip pat teigia, kad ji atitinka visus MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tam kad jos atžvilgiu būtų priimtas sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Nurodo, kad atsakovei su 2022-07-18 prašymu pateikė papildomus dokumentus, išsamiai detalizuojančius jos finansinę būklę, kitą reikšmingą informaciją, kuria remiantis atsakovė galėjo ir turėjo nuodugniai įvertinti jos mokumą bei nuspręsti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.
Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Išvadoje, įvertinus pareiškėjos esamą finansinę būklę, padaryta išvada, kad bendrovės negalima laikyti patiriančia finansinius sunkumus, ir nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė netaptų kritine, todėl bendrovė turėtų ieškoti kitų būdų kaip padengti mokestinę nepriemoką, nesinaudojant prašoma suteikti valstybės mokestine pagalba. Išvadoje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada.
Nustatyta, kad tokia išvada padaryta įvertinus šias aplinkybes: 1) įvertinus bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės 2022-06-30 duomenis, buvo atliktas finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų paskaičiavimas, kurio metu nustatyta, kad 2 rodikliai yra patenkinami, 3 rodikliai - geri. Bendrovė nepatiria finansinių sunkumų. Rekomendacijų 1 priede yra parašyta, kad jeigu 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone; 2) bendrovės lėšų likutis bankų sąskaitose ir kasoje 2022-06-01 buvo 6 300,42 Eur ir 233 220,82 Eur (laikinai apribotas disponavimas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus), kasoje – 1 815,50 Eur, laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-07-18 bendrovė į biudžetą sumokėjo iš sąskaitų – 4 763,74 Eur. Analizuojamu laikotarpiu bendrovės įplaukos į banko sąskaitas ir kasą sudarė 6 000,00 Eur ir 3 480,00 dol., sumokėta suma sudarė 50,2 % bendros įplaukų sumos; 3) pagal pateiktos finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės pardavimo pajamos 2022 m. I pusm. 56.017 Eur/mėn., lyginant su 2021 m. (129 939 Eur/mėn.) sumažėjo 2,5 karto, veiklos rezultatas 2022-06-30 – 157 453 Eur ir 2021 m. – 1 155 058 Eur pelnas; 4) debitorinė skola – nėra; 5) kreditorinė skola 2022-06-30 – 197 606 Eur; 6) gautos paskolos – nėra; 7) suteiktos paskolos – nėra; 8) rekvizitai.vz.lt duomenimis 2022-08-01 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo.
Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija šių faktinių aplinkybių, tačiau teigdama, kad atsakovė netinkamai ir neišsamiai jas įvertino, nedetalizuoja, kokie konkretūs bendrovės finansiniai rodikliai, pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ji, sumokėjusi visą mokestinės nepriemokos sumą iš karto, gali atsirasti kritinėje padėtyje.
Teismo įsitikinimu, Išvados teiginys, kad turimi bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos, yra pagrįstas. Taigi, pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog ji atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 175 010,61 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritine.
Be to, kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovė, įvertinusi visas esamas rizikas, pagrįstai netenkino pareiškėjos 2022-07-18 prašymo. VMI, nagrinėdama bendrovės prašymą, Taisyklių nuostatų nepažeidė.
Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, atsisakydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, tokį sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, todėl šio sprendimo panaikinti teismas neturi teisinio pagrindo.
Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022-07-18 prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis buldogas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.