- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1711/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B., AB DNB banko, D. B., akcinė bendrovė DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės,
dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovo atstovams J. K. ir advokatui T. P., trečiajam asmeniui K. B., trečiojo asmens AB DNB banko atstovui advokatui L. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-71/2013 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Brauer“ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (tretieji asmenys – D. B., K. B. bei akcinė bendrovė DnB NORD bankas) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi iškelta atsakovo BUAB „Brauer“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“, o 2013 m. sausio 2 d. nutartimi BUAB „Brauer“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Ieškovas A. B. (BUAB „Brauer“ kreditorius) kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo 958 939,73 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje Nr. B2-181-71/2013.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas ieškovo A. B. (pirmos eilės kreditoriaus) 14 898,53 Lt finansinis reikalavimas, susijęs su darbo santykiais, o, pakeitus minėtą nutartį Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi, klausimas dėl kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo dalies (944 041,20 Lt) BUAB „Brauer“ bankroto byloje perduotas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Brauer“ 680 000 Lt pastato vertės, 76 905,20 Lt palūkanų, 187 136 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas ir patvirtinti šį finansinį reikalavimą BUAB „Brauer“ bankroto byloje (1-3 b. l.). Nurodė, kad AB DnB NORD bankas ir atsakovas BUAB „Brauer“ sudarė 2008-06-11 kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2008-88 dėl 144 810 EUR kredito linijos sumos suteikimo, kuri 2008-11-25 susitarimu dėl Sutarties sąlygų padidinta iki 260658 EUR sumos (toliau – Kredito Sutartis), o BUAB „Brauer“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovo teigimu, jis ir trečiasis asmuo D. B. (sutartyje vadinami panaudos davėjais) 2008-11-11 sudarė su UAB „Brauer“ panaudos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą iki 2010-05-31 perduotas UAB „Brauer“ valdyti, įkeisti bei įregistruoti sutartinės hipotekos sandorį panaudos davėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 680 000 Lt vertės kavinė - baras, unikalus Nr.6193-20005-4067, esantis adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – Turtas), o UAB „Brauer“ įsipareigojo, pasibaigus Panaudos sutarties terminui, grąžinti aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą savininkams, išregistravus sutartinę hipoteką, ko neatlikus, mokėti sutarties 1.4-1.5 punktuose nustatytus delspinigius, palūkanas bei Turto kainą (toliau – Panaudos sutartis). Pasak ieškovo, Turtas buvo įkeistas 2008-11-27 hipotekos sutarties pagrindu AB DnB NORD bankui; remiantis Panaudos sutarties 1.4 punktu, neišregistravus Hipotekos sutarties iki 2010-05-31, skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos už panaudos laiką ir 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną, bet ne ilgiau kaip iki 2010-10-01, be to, pagal Panaudos sutarties 1.5 punktą, atsakovas BUAB „Brauer“, neįvykdęs Panaudos sutarties 1.4 punkto, įsipareigojo sumokėti ieškovui ir trečiajam asmeniui D. B. Turto kainą, kuri pagal turto vertės nustatymo pažymą Nr. 08/11-18M yra 680 000 Lt. Ieškovo teigimu, jo finansinį reikalavimą (944 041,20 Lt) sudaro: 680 000 Lt Turto vertė, 76 905,20 Lt palūkanų (apskaičiuota už 688 dienas laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2010-10-01) ir 187 136 Lt delspinigių. UAB „“
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Brauer“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (28-32 b. l.). Nurodė, kad Panaudos sutartimi nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstai didelis. Be to, ieškovas nepatyrė realių nuostolių dėl neišregistruotos Turto hipotekos, kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas įvykdė BUAB „Brauer“ finansinę prievolę AB DnB bankui, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Turtas, ar šis Turtas būtų parduotas iš varžytynių (CK 4.195 str. 2 d.). 2012-09-05 teismo posėdžio metu atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių ir palūkanų (68 b. l.).
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko (81-84 b. l.). Nurodė, kad Panaudos sutartimi buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu, be to, ieškovas nepateikia jokių duomenų apie faktiškai patirtus nuostolius, todėl reikalavimas dėl palūkanų ir netesybų akivaizdžiai nepagrįstas. Trečiojo asmens teigimu, netesyboms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo iš bankrutuojančios įmonės yra pasibaigęs. Pasak trečiojo asmens, ieškovas nėra jam sumokėjęs Turto įkeitimu užtikrintos BUAB „Brauer“ skolos sumos, taip pat ieškovo nekilnojamasis turtas nėra parduotas iš varžytynių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo BUAB „Brauer“ 680 000 Lt yra neprotingas, nesąžiningas bei pažeidžiantis kitų BUAB „Brauer“ kreditorių interesus. Be to, Panaudos sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų (ieškovas yra K. B., Panaudos sutarties sudarymo metu buvusio UAB „Brauer“ akcininku ir direktoriumi sūnus), todėl jų jų nesąžiningumas dėl Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktų yra preziumuojamas (CK 6.67 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė (128-132 b. l.). Nurodė, kad šalių pasirašyta Panaudos sutartis yra neatlygintinė, todėl negali būti skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos (CK 6.629 str.). Teismo teigimu, ieškovas neįrodė realių patirtų nuostolių pagal Panaudos sutartį (CPK 178 str.); pagal teismų praktiką, įkeisto turto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką tik tada, kai jis pats įvykdo skolininko prievolę kreditoriui arba įkeistas daiktas parduodamas iš viešųjų varžytynių (CK 4.195 str. 2 d.). Teismas vertino, jog ieškovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Brauer“, kadangi bankroto administratorius neturi duomenų apie tai, jog ieškovas įvykdė finansinę prievolę bankui, arba apie tai, kad įkeistas Turtas būtų parduotas iš varžytynių. Sprendė, jog aplinkybės dėl ieškovo Turto įsigijimo, vėlesni ieškovo veiksmai, disponuojant Turtu, tarp jų perdavimas neatlygintinai naudotis BUAB „Brauer“, sutikimas, kad turtas būtų įkeičiamas BUAB „Brauer“ prievolės užtikrinimui, ieškovo artimas giminystės ryšys su BUAB „Brauer“ vienasmeniu valdymo organu, sudarė pagrindą suabejoti ieškovo ir trečiojo asmens K. B. paaiškinimais dėl hipotekos sandorio sudarymo aplinkybių bei dėl Turto nuosavybės teisės įgijimo tikrumo.
Pasak teismo, pagal teismų praktiką ateityje atsirasiančių nuostolių reikalavimas turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis pajamomis bei išlaidomis. Teismo teigimu, neatsirado realūs ieškovo nuostoliai dėl neįvykdymo BUAB „Brauer“ prievolės Panaudos sutartimi nustatytu terminu išregistruoti pastato hipoteką, be to, neaiški ir jų atsiradimo tikimybė, todėl ieškovo reikalaujamos netesybos BUAB „Brauer“ neatlieka kompensuojamosios funkcijos ir nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių susiklosčiusius faktinius Panaudos sutartinius teisinius santykius, kad ieškovo Turto įsigijimo bei Panaudos sutarties sudarymo aplinkybės leidžia spręsti, jog esminius sprendimus dėl Turto valdymo ir disponavimo juo priėmė tikras turto savininkas – trečiasis asmuo K. B.. Teismo teigimu, sandoris buvo sudarytas ne įkaito gavėjo – banko, bet trečiojo asmens K. B. iniciatyva, be to, neturi įtakos hipotekos sandorio galiojimui, kadangi bankas nedalyvavo sudarant Panaudos sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų, susijusių su hipotekos išregistravimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo BUAB „Brauer“ ieškovo naudai 944 041,20 Lt (138-141 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog Panaudos sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, nemotyvavo, kokios Panaudos sutarties sąlygos yra neaiškios bei dėl kokių sąlygų supratimo tarp šalių kilo ginčas. Panaudos sutarties sąlygos yra aiškios, o atsakovas neginčijo Panaudos sutarties ar jos sąlygų;
2. Teismas nemotyvavo, kodėl nurodė, kad Panaudos sutarties pagrindu negali būti skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl bet kokių, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties sąlygų, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytos sąlygos;
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Panaudos sutartį galima reikalauti tik realių nuostolių, kuriuos turi pareigą įrodyti ieškovas. Panaudos sutartimi aiškiai susitarta dėl pasekmių, kylančių dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Pagal teismų praktiką sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi teisės į Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytas sumas. Atsakovas, neišregistruodamas sutartinės hipotekos iki šiol, pažeidė Panaudos sutartį, ieškovas nuo 2010-05-31 negalėjo disponuoti Turtu ir gauti iš jo turtinės naudos, todėl atsakovui atsirado prievolė sumokėti Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose sutartas sumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), o CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarydamas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas 944 041,20 Lt reikalavimą atsakovui BUAB „Brauer“ grindžia 2008-11-11 Panaudos sutartimi, kuria ieškovas ir trečiasis asmuo D. B. įsipareigojo perduoti atsakovui BUAB „Brauer“ iki 2010-05-31 „valdyti ir įkeisti“ AB DnB bankui nekilnojamąjį Turtą (680 000 Lt vertės), be to, įregistruoti sutartinės hipotekos sandorį, o atsakovas įsipareigojo, pasibaigus Panaudos sutarties terminui, grąžinti Turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, išregistravęs sutartinę hipoteką (Panaudos sutarties 1.3 p.); Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose numatyti panaudos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimai (negrąžinus Panaudos sutartyje nustatytu terminu Turto tokios būklės, kokios buvo jis perduotas, ir neišregistravus sutartinės hipotekos) mokėti 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už visą panaudos laiką, t. y. nuo Panaudos sutarties sudarymo iki jos pabaigos (2010-05-31), o po 2010-05-31 - 6 procentų metines palūkanas ir 0,04 proc. delspinigių, bet ne ilgiau kaip iki 2010-10-01, be to, 680 000 Lt nekilnojamojo turto vertės sumą, neįvykdžius sutarties 1.4 punkto reikalavimų iki 2010-10-01 (7-8 b. l.).
Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį, panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Nagrinėjamu atveju iš Panaudos sutarties turinio matyti, jog ši sutartis turi kelioms sutartims būdingų elementų, todėl, sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, vertinant sutarties rūšį, pobūdį, šalių teisių ir pareigų apimtis, t. y. aiškinant sutartį, vadovaujamasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tarp jų, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, būtina atsižvelgti į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuoti šalių elgesį, derantis dėl sutarties sudarymo bei po jos sudarymo (CK 6.193–6.195 str.; CK 1.193 str. 2, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
Pagal ieškovo A. B. paaiškinimus bei kitus bylos duomenis matyti, kad Panaudos sutartis sudaryta tikslu užtikrinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (kurį jis sutiko įkeisti, atsakovui BUAB „Brauer“ siekiant gauti paskolą) grąžinimą tokios būklės, kokios daiktas buvo perduotas panaudos gavėjui, ir išregistravus hipoteką; neįvykdžius šio reikalavimo, nepanaikinus įkeisto turto hipotekos Panaudos sutartyje numatytu terminu, atsakovas BUAB „Brauer“ Panaudos sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose numatytais atvejais įsipareigojo mokėti netesybas, kurias sudaro sutartyje nustatytos palūkanos, delspinigiai (skaičiuojami iki 2010-10-01) ir daikto kaina - 680 000 Lt („neįvykdžius Panaudos sutarties 1.4 punkto reikalavimų iki 2010-10-01“).
Kolegijos nuomone, iš Panaudos sutarties sąlygų, ieškovo ir trečiojo asmens K. B. paaiškinimų bei kitų bylos duomenų matyti, kad šalys, sutartimi nustatydamos delspinigius ir metines palūkanas, mokėtinus, atsakovui neišregistravus sutartinės hipotekos iki 2010-05-31 (Panaudos sutarties 1.3 - 1.4 p.), o to neatlikus ir po 2010-05-31 (neįvykdžius sutarties 1.4 p. reikalavimų iki 2010-10-01), mokėtiną sutartyje nustatytą įkeisto Turto kainą (Panaudos sutarties 1.5 p.), susitarė ne dėl atlyginimo už Panaudos sutartyje nurodyto Turto panaudą, kuris yra negalimas pagal CK 6.629 straipsnį, bet dėl netesybų, kurių tikslas - įkaito davėjo nuostolių, neįvykdžius Panaudos sutarties 1.3 punkto (pasibaigus sutarties terminui, negrąžinant nekilnojamojo turto tokios būklės, kokios jis buvo perduotas - neišregistravus sutartinės hipotekos sandorio) atlyginimas. Materialinės teisės normose nėra draudimo vienoje sutartyje jos šalims susitarti dėl kelių dalykų, tarp jų nekilnojamojo daikto įkeitimo ar netesybų (CK 6.156 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį ir nepagrįstai vertino, jog negali būti skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos už Panaudos sutartyje nurodyto sutarties termino pažeidimą.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą šaliai, pažeidusiai sutartį, gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.258 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str.2 d., 6.258 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panaudos sutarties termino pabaiga - 2010-05-31, tačiau atsakovas iki šiol neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (tarp jų - neišregistravo Turto sutartinės hipotekos), o ieškovas prašo už aukščiau nurodytą sutarties termino pažeidimą priteisti sutartines netesybas - 0,04 proc. delspinigių laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-10-01 (187 136 Lt) bei 6 proc. dydžio metines palūkanas laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2010-10-01 (76 905,20 Lt; Panaudos sutarties 1.4 p.). Tačiau atsakovas bei trečiasis asmuo AB DnB bankas apygardos teisme prašė taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 126 str.; 67-69 b. l., 81-84 b.l.).
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir netinkamai aiškino sutartį bei neįvertino atsakovo bei trečiojo asmens prašymų taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių ir sutartyje numatytų palūkanų (skaičiuojamų už termino praleidimą) priteisimo, pažeisdamas civilinio proceso taisykles, tačiau iš esmės teisingai netenkino ieškovo reikalavimo dalies dėl delspinigių bei paminėtų palūkanų priteisimo (CPK 2 str., 185 str., 329 str. 1 d.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl priteisimo 0,04 proc. delspinigių už 2010-05-31 iki 2010-10-01 laikotarpį (187 136 Lt) pareiškė 2011-06-23, kreipdamasis su pareiškimu dėl finansinių reikalavimų, tarp jų ir minėtos delspinigių sumos, patvirtinimo (5-6 b. l.). Tačiau pagal įstatymą senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti baigėsi 2011-03-30 (CK 1. 125 str. 5 d.). Taigi sutiktina su atsakovu, jog ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą pareikšti reikalavimui dėl delspinigių (kurių suma - 187 136 Lt), o konstatavus, kad nurodytam reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį prašė taikyti atsakovas, o ieškovas neįrodė svarbios jo praleidimo priežasties, darytina išvada, jog delspinigiai ir neturėjo būti priteisiami, iki ieškinio padavimo pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.126 str. 2 d.; 1.131 str.).
Minėta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimui dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų (76 905,20 Lt) skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2008-11-11 (panaudos sutarties sudarymo) iki 2010-10-01. Nors pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kuris, šiuo atveju nėra pasibaigęs, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytam ieškovo reikalavimui netaikytina ši teisės norma.
Iš aukščiau nurodyto matyti, kad šalys, Panaudos sutarties 1.4 punkte susitardamos dėl palūkanų, faktiškai susitarė dėl netesybų už neįvykdymą įsipareigojimo sutartyje nustatytu terminu grąžinti Turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, išregistravus sutartinę hipoteką, kurių skaičiavimo būdą nurodė – 6 proc. metinių palūkanų „už visą panaudos laiką..<>.., bet ne ilgiau nei iki 2010-10-01“, t. y. skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2008-11-11 (panaudos sutarties sudarymo) iki 2010-10-01.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, reikalavimui dėl netesybų yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ir šiam reikalavimui, o ieškovui nenurodžius svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežasties, paminėtos netesybos (skaičiuojamos kaip sutartyje nurodytos palūkanos) taip pat neturėjo būti priteisiamos dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1. 125 str. 5 d.; 1.126 str. 2 d.; 1.131 str.).
Be to, pagal teismų praktiką tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2012).
Minėta, kad Panaudos sutarties 1.4 punktu už sutarties termino pažeidimą laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-10-01 šalys susitarė dėl delspinigių, o taip pat „metinių palūkanų“ (tarp jų dėl 13 637 Lt sumos laikotarpiu nuo 2010-05-31 - 2010-10-01). Taigi skaičiuojamų delspinigių ir palūkanų laikotarpis iš dalies sutampa, o delspinigių suma (187 136 Lt) yra didesnė nei palūkanų (13 637 Lt), todėl, turint omenyje ir kasacinio teismo išaiškinimą, delspinigiai nurodytu laikotarpiu apima paminėtą sumą, apskaičiuotą kaip palūkanos, o reikalavimui dėl delspinigių pritaikius ieškinio senatį, netenkintinas ir šis reikalavimas (13 637 Lt), pareikštas dėl prievolės termino praleidimo. Beje, apygardos teismas teisingai nurodė, jog panaudos sutartis – neatlygintinė, todėl kompensuojamosios palūkanos ar kitoks atlyginimas taip pat negali būti mokamas pagal panaudos sutartį už daikto panaudą sutartyje nustatytu laiku iki sutarties termino pabaigos (šiuo atveju, nuo 2008-11-11 iki 2010-05-31; 63 268,20 Lt; CK 6.629 str.).
Tačiau netinkamai išaiškinęs sutartį, apygardos teismas, visiškai netenkindamas ieškovo reikalavimo, pareikšto dėl Panaudos sutarties 1.5 punkte nurodytos 680 000 Lt sumos, nustatytos už 1.4 punkto reikalavimų neįvykdymą iki 2010-10-01, netinkamai taikė ir įstatymą (CK 6.193-6.195 str.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nors pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovui jo reikalaujamos Panaudos sutarties 1.5 punkte nustatytos pinigų sumos (680 000 Lt), turėjo pagrindo teigti, kad neatsirado realūs ieškovo nuostoliai dėl neįvykdymo atsakovo prievolės Panaudos sutartyje nustatytu terminu išregistruoti pastato hipoteką, kad ieškovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Brauer“, kadangi nėra duomenų apie tai, jog ieškovas įvykdė finansinę prievolę bankui, arba, kad įkeistas Turtas būtų parduotas iš varžytynių (CK 4.195 str. 2 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo visiškai atmesti šį ieškinio reikalavimą.
Minėta, kad yra pagrindo Panaudos sutarties 1.5 punkte nurodytą sumą už sutarties termino pažeidimą pripažinti netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda; CK 71 str. 1 d., 2 d.), tačiau nėra pagrindo tenkinti apeliacinės instancijos teisme pareikšto atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį ir dėl šio reikalavimo (211-214 b. l.), kadangi tokio prašymo jis nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 312 straipsnį apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, Apeliacinis teismas tikrina, ar teisėtas ir pagrįstas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 320 str. 1 d.; CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius paprastai visada patiria nuostolių, ir skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas; šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės, tačiau jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita; jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-12 Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl netesybų dydžio, įvertinus bylos faktines aplinkybes, tarp jų ir tai, jog Panaudos sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų (ieškovas yra trečiojo asmens K. B., Panaudos sutarties sudarymo metu buvusio atsakovo UAB „Brauer“ akcininku ir direktoriumi, sūnus), todėl jų nesąžiningumas dėl Panaudos sutarties nuostatų yra preziumuojamas (CK 6.67 str.), o apeliantas to nepaneigė (CPK 178 str., 314 str., CK 1.5 str.), bei atsižvelgus į teismų praktiką, darytina išvada, kad Panaudos sutarties 1.5 punkte numatytos netesybos - aiškiai ir neprotingai didelės, todėl jos sumažintinos tiek, kad nebūtų mažesnės už ieškovo nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo.
Bylos duomenimis, ieškovas, reikalaudamas 680 000 Lt netesybų, nurodė, kad jis patyrė nuostolių dėl to, jog negalėjo naudotis įkeistu nekilnojamuoju daiktu, tačiau byloje nėra duomenų, kad, nepanaikinus Turto įkeitimo, ieškovas negalėjo juo naudotis, arba kad jis patyrė dėl to 680 000 Lt nuostolių. Nors ieškovas 2013-09-17 Apeliacinio teismo posėdyje paaiškino, jog negalėjo naudotis pastatu, kadangi, jo teigimu, „buvo atjungta elektra bei užkišta kanalizacija“, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų; be to, ieškovas nepateikė ir kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog dėl turto įkeitimo ir jo nepanaikinimo sutartyje nustatytu terminu, jis patyrė 680 000 Lt nuostolių (CPK 178 str., 185 str., 302 str., 314 str.).
Be to, sutartinės hipotekos lakštu įkeisti nekilnojamieji daiktai, remiantis turto vertės nustatymo pažyma Nr. 08/11-18M, buvo įkainoti 680 000 Lt, o Panaudos sutartimi nustatytas netesybų (baudos) dydis (680 000 Lt) atitinka sutartyje nurodytą įkeisto daikto vertę (7-8 b. l., 18-20 b. l.). Taigi Panaudos sutarties 1.5 punkte nustatytas netesybų dydis turėtų padengti ieškovo nuostolius, netekus įkeisto daikto, tačiau iki šiol ieškovas nėra praradęs Turto nuosavybės (naudojimosi, valdymo, disponavimo) teisių, juolab patyręs dėl to nuostolių (138-141 b. l.). Juo labiau kad ieškovas ir 2013-09-17 Apeliacinio teismo posėdyje nurodė, jog nurodytas nekilnojamasis turtas dar nėra parduotas iš varžytynių. Beje, patyręs nuostolių dėl nekilnojamojo daikto realizavimo priverstine tvarka, ieškovas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Brauer“ (CK 4.195 str. 2 d.).
Dėl pasakyto pakeistinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas, ir iš dalies patenkinus ieškinį dėl 680 000 Lt netesybų priteisimo, ieškovui priteistina 5 000 Lt netesybų (CPK 329 str. 1 d., 330 str.; CK 1.5 str., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. B. ieškinio reikalavimas dėl 680 000 Lt netesybų priteisimo, ir patenkinti dalį šio reikalavimo. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Brauer“ (į. k. 166720462) ieškovo A. B. (a k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 000 Lt netesybų.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.