Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Paaiškina, kad yra Tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas; vidaus tarnybos pareigūnas.

3. Teigia, kad 2023-05-25 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-57 „Dėl Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. M., jaunesniųjų specialistų - T. Š., P. D., J. R., A. D., veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) buvo nustatyta, jog 2023-02-11 apie 20.07 val., pareiškėjas, būdamas atsakingas už 2-ojo gyvenamojo korpuso 3-ą postą, kameroje (duomenys neskelbtini) besipriešinančio suimtojo E. T. atžvilgiu, galimai netinkamai įvertindamas esamas 2023-02-11 įvykio aplinkybes, pertekliniais savo veiksmais panaudojo specialiąsias priemones - ašarinį purkštuvą ir elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, t. y. purškė ašarines dujas pavojaus pareigūnams nekeliančiam (sėdinčiam ant grindų ir galvą rankomis užsiėmusiam) asmeniui į veidą bei panaudojo elektros šoko prietaisą „Tazer“, kai pareigūnai jau apvertė ant žemės gulintį suimtąjį ant pilvo ir du pareigūnai iš šonų jį laikė ir bandė užvesti dešinę ranką, kad baigtų dėti antrankius, trečias pareigūnas laikė užfiksavęs suimtojo galvą ir prie jų pritūpė padėti ketvirtas pareigūnas, dėl to nebeliko pagrindo panaudoti elektros šoko pertaisą „Tazer“. Nurodo, jog elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ ir ašarinio purkštuvo panaudojimo faktą vertintino kaip perteklinį. Pažymi, jog minėta Išvada buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko, atsižvelgiant į Išvadą, Tarnybos direktorius skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

4. Paaiškina, kad nesutinka su skundžiamu įsakymu, juo paskirta nuobauda nesutinka, kadangi: 1) ginčijama nuobauda paskirta nepagrįstos ir neteisėtos Išvados pagrindu, kurioje nustatytos aplinkybės neatitinka realių faktinių aplinkybių; 2) Išvada priimta neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas pastabas ir paaiškinimus, taigi, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir šališkai; 3) dėl nustatytų esminių tarnybinio patikrinimo pažeidimų pareiškėjo elgesyje nepagrįstai nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai; 4) pripažįstant pareiškėjo elgesį nusižengimu, nukrypta nuo ankstesnių precedentų, pažeistas lygiateisiškumo principas.

5. Paaiškina, Pareiškėjas nurodo, kad Išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, Išvadoje nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėmis, kurios Išvadoje nustatytos neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, jų įrodomosios reikšmės, išvadas grindžiant tikėtinomis aplinkybėmis, taigi, nesant įrodymų pagrindžiančių pareikštą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pabrėžia, jog Išvadoje nenustatyta ir konkreti jo kaltės forma. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad nei Išvadoje nurodyti faktai, nei jų teisinis vertinimas negali įrodyti tarnybinio nusižengimo padarymo, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pažymi, jog ignoruojant paaiškinime dėl padaryto nusižengimo nurodytas aplinkybes, Išvadoje pateikiamos nemotyvuotos išvados dėl suimtojo veiksmų, kurie Išvadą pateikusio specialisto subjektyviai įvertinti kaip nekeliantys pavojaus, nedetalizuojant atskirų reikšmingų epizodų, kurių metu buvo panaudotos skirtingos specialiosios priemonės, ar suimtojo elgesio. Nurodo, kad nepaneigta ir paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog be specialiosios priemonės panaudojimo, besipriešinančiam suimtajam, nebuvo galimybės uždėti antrankių.

7. Pabrėžia, kad priešingai nei yra nurodoma Išvadoje, suimtasis E. T. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, aktyviai priešinosi ir kėlė pavojų dar pirminiame epizode, t. y. 20.13 val., dėl ko pastarojo atžvilgiu buvo siekiama panaudoti specialiąją priemonę - ašarines dujas, tačiau kadangi ašarinių dujų balionėlis buvo nekokybiškas, netinkamas naudojimui, todėl nesuveikė ir dėl to nebuvo panaudotas prieš E. T.. Mano, jog įvertinus tai, kad ašarinės dujos faktiškai net nebuvo panaudotos suimtojo atžvilgiu, tarnybiniame nusižengime įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl ašarinių dujų panaudojimo, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

8. Pastebi ir tai, jog išvada, kad ašarinis purkštuvas buvo panaudotas prieš pavojų nekeliantį asmenį taip pat neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių. Paaiškina, jog suimtasis elgėsi agresyviai, puolė pareigūnus, be to, nevykdė teisėtų nurodymų. Iš vaizdo įrašo Nr. T-23 matyti, jog, nurodant gultis ant žemės, suimtasis nevykdė pareigūnų nurodymų, muistėsi, t. y., aktyviai priešinosi. Akcentuoja ir tai, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad suimtojo suicidinio ir autoagresyvaus elgesio rizika aukšta, rekomenduota sustiprinti suimtojo priežiūra. Pažymi, kad iš kitų pareigūnų paaiškinimų, kurių nusižengimai pripažinti mažareikšmiais, matyti, jog pastarieji nuosekliai nurodė, kad suimtasis buvo „neadekvatus“, bandė smogti pareigūnui. Atsižvelgdamas į tai mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjas purškė ašarines dujas pavojaus pareigūnams nekeliančiam suimtajam, neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, akcentuoja, kad ašarinės dujos iš esmės net nebuvo panaudotos.

9. Pažymi ir tai, jog Išvadoje nurodomos aplinkybės yra tik nepagrįsta prielaida. Paaiškina, kad Išvadoje pripažįstama, jog įrašai prasideda ne nuo kameros durų atidarymo, t. y. užfiksuotos ne visos nagrinėjimui įvykiui reikšmingos aplinkybės. Be to, aplinkybę, jog pareigūnai siekė išvesti pavojų keliantį asmenį į laikino sulaikymo patalpą iš esmės patvirtina tai, kad suimtasis vėlesniame epizode buvo išvestas į laikino sulaikymo patalpą Nr. 5. Nesant galimybės panaudoti specialiosios priemonės - ašarinių dujų, visi pareigūnai pasišalino iš kameros patalpos, siekdami, be kita ko, pasitelkti tinkamą naudoti specialiąją priemonę, su tikslu pavojų keliantį asmenį išvesti iš kameros bei uždaryti į laikino sulaikymo patalpą. Ginčijamą aplinkybę, jog suimtasis E. T. aktyviai priešinosi patvirtina ir tai, jog vėlesniame epizode, 20.20 val., pareigūnams grįžus ir tik įėjus į kameros vidų, E. T. iš karto puolė pareigūnus – smūgiavo su kumščiais pareigūnui.

10. Dėl išvados dėl specialiosios priemonės – elektros šoko panaudojimo, paaiškina, kad nesutinka su Išvadoje pateiktu vertinimu, jog suimtąjį laikė du pareigūnai, kurie bandė užvesti rankas, kad uždėtų antrankius suimtajam, šiam priešinantis, trečias laikė užfiksavęs suimtojo galvą, dėl ko nebeliko pagrindų panaudoti specialiąją priemonę - elektros šoko įtaisą. Akcentuoja, kad pavojų keliantis, agresyvus suimtasis, toliau aktyviai priešinosi, dėl ko pareigūnai neturėjo galimybės pastarajam uždėti antrankius. Iš vaizdo įrašo Nr. T-25 matyti: „du pareigūnai bando užlaužti suimtojo ranką, kad galėtų uždėti antrankius, 20:15:05 val. pasigirsta elektros šoko prietaiso panaudojimo garsas - po ko pareigūnai uždeda antrankius“. Teigia, jog akivaizdu, kad dėl aktyvaus suimtojo priešinimosi specialiosios priemonės panaudojimas buvo neišvengiamas. Pažymi, kad šios specialiosios priemonės panaudojimo pagrįstumo negali paneigti kitų pareigūnų veiksmai - nors suimtasis buvo laikomas, pareigūnai negalėjo uždėti jam antrankių, kadangi jis toliau priešinosi. Pažymi ir tai, jog suimtasis toliau elgėsi agresyviai, vaizdo įraše Nr. T-15 užfiksuota, jog, panaudojus specialiąją priemonę - elektros šoko įtaisą „Tazer“ po ko uždėjus antrankius, suimtasis toliau garsiai rėkė necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu.

11. Nurodo, kad Išvadoje taip pat liko neįvertinta reikšminga aplinkybė - suimtasis aktyviai priešinosi kameros viduje, kurioje nepaisant 5 pareigūnų, buvo laikomi kiti 6 suimtieji, dėl ko suimtojo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, aktyvus priešinimasis, nepaisant naudojamų priemonių šio atžvilgiu, kėlė realų pavojų pareigūnams, pažeidė pataisos įstaigos režimą, taigi, nustatyta, kad suimtasis nevykdė pataisos įstaigos pareigūnų nurodymų ir priešinosi, tokiu atveju pagrindai panaudoti specialiąją priemonę - elektros šoko prietaisą, nebuvo išnykę. Teigia, kad prieš agresyvų, pavojų keliantį asmenį, kai toks asmuo priešinasi, pareigūnas gali panaudoti asmens judesių ribojimo priemones, ašarinius purkštuvus, elektros šoko įtaisus. Paaiškina, kad, įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju apeliuojama į galimą pareigūnų skaičių, kvestionuotina ir aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju dalyvavo 5 pareigūnai, kadangi Išvadoje taip pat pripažinta, kad dalis pareigūnų „stovėjo koridoriuje prie kameros durų“, taigi, iš esmės neveikė.

12. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant nurodomo, neva intensyvaus elektros šoko prietaiso ar ašarinių dujų panaudojimo, ant suimtojo kūno nenustatyta jokių sužalojimų, kitų požymių rodančių purkštų dujų poveikį. Teigia, kad apžiūros metu nustatyti tik abiejų rankų riešų paraudimai nuo antrankių. Nurodo, jog suimtasis žodžiu pareiškė, jog: „nieko nebuvo“. Pažymi ir tai, kad suimtajam nebuvo teikiama medicinine pagalba. Atsižvelgdamas į tai, teigia, jog nenustatyta, kad pareiškėjas ar kiti pareigūnai būtų peržengę teisės aktuose nustatytas prievartos panaudojimo ribas.

13. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju dalyvavo daugiau pareigūnų, kurie bendrais veiksmais bandė sutramdyti agresyvų suimtąjį. Tokiu atveju dviprasmiškai vertina situacija, kai nubaudžiamas tik vienas pareigūnas, kai tuo tarpu aktyviuose kolegų veiksmuose, bandant sutramdyti agresyvų suimtąjį, dalyvavo ne mažiau trijų asmenų, kurie konkliudentiniais veiksmais pritarė vieni kitų naudojamoms specialiosioms priemonėms, šių panaudojimui nepriekaištavo ir jų visumos pagalba iš esmės buvo sutramdytas agresyvus suimtasis. Pareiškėjui neaišku, kodėl būtent jo pažeidimas neįvertintas kaip formalus ir nesunkus, nesukėlęs neigiamų pasekmių. Nurodo, jog tai, kad dalies pareigūnų tiesiogiai dalyvavusių veiksmai įvertinti kaip mažareikšmiai, kai šie pareiškėjo atliktiems veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, jų pagrindų pasiektas bendras rezultatas, kelia abejonių, ar buvo paisoma iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principų. Pareiškėjas nurodo, kad tarnyboje jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ne kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi, tačiau jo tarnybinis pažeidimas nebuvo įvertintas kaip mažareikšmis.

15. Nagrinėjamu atveju reikšmingas vertinamasis požymis - prievartos proporcingumas, savo turiniu negalėjo pakisti, t. y. nepasikeitė nei teisinis reguliavimas, nei nebuvo suformuotas naujas precedentas teismų praktikoje. Nurodo, jog taip yra pažeidžiami ir pareigūnų teisėti lūkesčiai, kai jų veiksmai, kuriais siekiama užkardyti daromus pažeidimus, užtikrinti tvarką, vertinami dvejopai, nepateikiant aiškių gairių - kokiu būdu elgtis konkrečioje situacijoje, kai vienu atveju analogiški veiksmai pripažinti teisėtais, kitų atveju - neteisėtais.

16. Nurodo, kad abejonių kelia ir tai, kokio gi teisėto elgesio reikalaujama iš pareigūno. Teigia, jog pareigūnams laikant suimtąjį, kuris toliau aktyviai besipriešina, dėl ko nėra galimybės uždėti specialiųjų priemonių - antrankių, tolimesnis jo laikymas, neatliekant jokių kitų alternatyvių veiksmų, nebus pakankamas numatytiems tikslams pasiekti - sutramdyti suimtąjį. Nurodo, kad pastarojo laikymas negali trukti neribotą laiką. Teigia, kad neaiškus delsimas negalint įveikti suimtojo pasipriešinimo, iš esmės rodantis tik pareigūnų bejėgiškumą, gali destabilizuoti padėtį, skatinti kitų suimtųjų neteisėtus veiksmus, dėl ko operatyvus jų užkardymas šiuo atveju panaudojant kitą specialiąją priemonė, po kurios panaudojimo pavyko uždėti antrankius suimtajam, kuris, be kita ko, ir toliau priešinosi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, neturėtų būti laikytinas neteisėtu.

17. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo faktas iš esmės neįrodytas, nenustatyta ir kaltė. Akcentuoja, jog suimtojo aktyvus pasipriešinimas nulėmė taikomų prievartos priemonių mastą, kadangi pareigūnų naudojami veiksmai buvo aiškiai nepakankami, dėl ko turėjo įtakos priimant sprendimą dėl elektros šoko įtaiso panaudojimo. Nurodo, kad sprendimas šią priemonę panaudoti buvo priimtas įvertinus daugelį objektyvų aplinkybių dėl tokių priemonių panaudojimo adekvatumo ir proporcingumo: suimtasis aktyviai priešinosi keldamas tiek tiesioginį, tiek netiesioginį pavojų pareigūnams (veiksmai atliekami kameroje, kurioje suimtųjų skaičius viršijo pareigūnų skaičių), taip pat tai, jog suimtasis du kartus (iš viso tiriami du epizodai) tiesiogiai puolė pareigūnus, o jo laikymas nebuvo pakankamas uždėti antrankius. Pareiškėjas mano, kad šios aplinkybės rodo tai, jog jo valinis ir intelektinis kaltės elementai buvo nukreipti į operatyvų, pavojų keliančio, suimtojo asmens užkardymą. Teigia, jog kartu įvertinus suformuota praktika, nebuvo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad šiuo atveju specialiosios priemonės panaudojimas bus neproporcingas.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Išvadoje nurodomos bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų normos yra tik bendro pobūdžio. Teigia, kad vertinant proporcingumo kriterijų, visos nurodytos reikšmingos aplinkybės Išvadoje nebuvo detaliai tiriamos, analizuojamos ir įvertintos. Pažymi, jog neaišku, kodėl išskirtinai teigiamai charakterizuojamam pareiškėjui, būtent jo veiksmai nebuvo pripažinti mažareikšmiais kaip kitų pareigūnų, nors padariniai sukelti bendrais veiksmais, kuriems niekas nepriekaištavo. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta nemotyvuojant jos pagrįstumo ir proporcingumo.

19. Pareiškėjas apibendrina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta neišsamiai atlikus tarnybinį patikrinimą, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltę; tarnybinio patikrinimo tyrimas atliktas selektyviai ir nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių; nepašalinus prieštaringumo tarp turimų duomenų, be kita ko, neidentifikavus konkrečių įvykyje dalyvavusių pareigūnų veiksmų įtakos pareiškėjo elgesio modeliui, neišanalizavus objektyvių priežasčių (ne)egzistavimo ginčo įvykio metu.

21. Nurodo, kad atlikto pareiškėjo tarnybinio patikrinimo dėl nusižengimo objektyviąją pusę sudaro Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, tinkamas vykdymas.

22. Pažymi, jog pradėdamas tarnybą, pareigūnas prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją, vadovautis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, organizuojant įstaigų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūrą ir visada saugoti gerą pareigūno vardą, ir tai nėra vien formalumas. Pabrėžia, kad pataisos pareigūno teisinis statusas savaime nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, todėl pataisos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė.

23. Teigia, kad Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto atliekamų tarnybinių funkcijų apimtis suponuoja didelę atsakomybę kaip specialistui, kuris turi atsakingai vykdyti pavestas darbo funkcijas, ypatingų situacijų atvejais nedelsiant reaguoti ir mokėti elgtis įvairiose situacijose, siekiant išvengti neigiamų padarinių ir kt. Pažymi, jog pareiškėjas, kaip statutinės įtaigos pareigūnas, tinkamai atliekant pavestas darbo funkcijas turėjo (turi) jausti didelę atsakomybę, veikiant teisėtai bei tinkamai.

24. Nurodo, jog vertinant pareiškėjo veiksmus, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiškė atlikto tarnybinio patikrinimo surašytoje Išvadoje minėtų teisės aktų pažeidimais. Paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis – paties pareigūno netinkamas reagavimas ir susidariusiosios situacijos įvertinimas, įgaliojimų viršijimas bei pavestų užduočių sąžiningas vykdymas, užtikrinant pagal bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamą pavestų užduočių ir priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Teigia, jog pareiškėjas turėjo suvokti, kad pataisos pareigūno teisinis statusas lemia itin didelius dorovinius reikalavimus ir ypatingą drausmę, todėl (buvo) būtina atsakingai elgtis ypatingose situacijose, organizuoti savo darbą, laikantis itin aukštų tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartų, kadangi bet kuris netinkamas ir neatsakingas darbo vykdymas ateityje gali sukelti neigiamų pasekmių.

25. Nurodo, jog iš Išvados ir su ja susijusių dokumentų, matyti, kad pareiškėjo atsakomybei kilti yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Ištyrus visą surinktą medžiagą buvo nustatyta pareiškėjo neteisėta veika ir kaltė – pareiškėjas aplaidžiai atliko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. būdamas saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju pareigūnu, pertekliniais savo veiksmais panaudojo specialiąsias priemones – ašarinį purkštuvą ir elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, t. y. purškė ašarines dujas pavojaus pareigūnams nekeliančiam (sėdinčiam ant grindų ir galvą rankomis užsiėmusiam) asmeniui į veidą bei elektros šoko prietaisą „Tazer“ panaudojo kai pareigūnai jau apvertė ant žemės gulintį suimtąjį ant pilvo ir du pareigūnai iš šonų jį laikė ir bandė užversti dešinę ranką, kad baigtų dėti antrankius, trečias pareigūnas laikė užfiksavęs suimtojo galvą ir prie jų pritūpė padėti ketvirtas pareigūnas, dėl to nebeliko pagrindo panaudoti elektros šoko prietaisą „Tazer“. Taip pat, kaip matyti iš paminėto, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė imperatyvias teisės normas.

26. Akcentuoja, jog aplinkybė, kad dėl pažeidimo padarymo nuteistasis, kurio atžvilgiu pareiškėjas naudojo specialiąsias priemones, nepatyrė sužalojimų ir nesikreipė į medikus, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais nepažeidė jau minėtų teisės aktų ir specialiąsias priemones naudojo tinkamai.

27. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas pareiškėjui buvo paskirta teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes bei turimą medžiagą. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pažymi, jog pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai nepaneigia konstatuotų faktų, vadovaujantis kuriais buvo nustatytos visos faktinės aplinkybės ir paskirta adekvati pažeidimui nuobauda. Teigia, kad Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė, priimtas sprendimas skirti papeikimą yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

28. Tarnyba nurodo, jog pasak pareiškėjo, jam skiriant nuobaudą nebuvo laikomasi lygiateisiškumo principo. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodo situaciją, kuomet „Tazer“ buvo naudojama kito asmens atžvilgiu, tačiau tokie veiksmai nebuvo pripažinti netinkamais. Šiuo atveju Tarnyba pažymi, kad kiekvienu, konkrečiu atveju dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo bei kaltės nustatymo yra sprendžiama individualiai pagal susidariusią situaciją bei surinktus įrodymus. Tarnybos manymu, pareiškėjo pateiktas pavyzdys dėl specialiųjų priemonių taikymo kito asmens atžvilgiu negali būti laikomas kaip pavyzdys teigiant, kad Tarnybos direktorius skirdamas nuobaudą, nesilaikė lygiateisiškumo principo, nes kiekviena susidariusi situacija yra vertinama individualiai. Tarnyba pažymi, kad dėl pareiškėjo pateiktos pavyzdinės situacijos plačiau nepasisako, nes tai nėra bylos ginčo dalykas.

29. Dėl pareiškėjo prašomos išreikalauti iš Tarnybos medžiagos, susijusios su J. V. taikytomis specialiosiomis priemonėmis, nurodo, kad pareiškėjo skunde prašomam vykdyti duomenų (medžiagos) tvarkymui taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Nurodo, jog tuo atveju, kai Tarnybai galiojantys teisės aktai nustato pareigą teikti duomenis tretiesiems asmenims, ši prievolė privalo būti vykdoma, tačiau pažymi, kad tai savaime nereiškia, jog Tarnyba, gavusi prašymą pateikti duomenis, turi tokį prašymą vykdyti nevertindama tokio prašymo teisėtumo ir proporcingumo.

30. Tarnyba paaiškina, kad siekdama įsitikinti, ar toks duomenų tvarkymas (teikimas) yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgė, inter alia, į aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio (darbo) santykiu, visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų bei patį asmens duomenų pobūdį. Tarnybos požiūriu, pareiškėjo prašomų duomenų atskleidimas nėra aktualus kilusio ginčo kontekste, be kita ko, šių dokumentų, atskleidžiančių kitų, su ginču nesusijusių, asmenų asmens duomenis, pateikimas ir asmens duomenų tvarkymas nėra būtina ir proporcinga priemonė BDAR 23 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, nesutinka pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų ir nurodo, jog šioje byloje Tarnybos pateikti dokumentai, susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu pareiškėjui yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui.

31. Pažymi, kad pareiškėjo atsakomybė yra individuali ir turi būti taikoma tik už jam teisės aktuose konkrečių nustatytų pareigų pažeidimą.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui T. Š. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir išreikalauti iš Tarnybos medžiagą, susijusią su 2023-05-11 apie 14.28 val. suimtojo J. V. atžvilgiu taikytų veiksmų vertinimo tarnybiniu patikrinimu.

33.1. Pareiškėjo 2023-02-12 tarnybiniame pranešime Nr. SV-25-926 „Dėl prievartos panaudojimo prieš suimtąjį E. T.“ paaiškinta, kad 2023-02-11 2-ame gyvenamajame korpuse kameroje (duomenys neskelbtini) esantis suimtasis E. T. pradėjo keistai elgtis, garsiai rėkauti, daužyti kameros sienas, kameros durų grotas, buvo akivaizdžiai neadekvatus. Nurodė, jog jam atvykus į postą pastiprinimui, buvo priimtas sprendimas išvesti suimtąjį iš kameros. Apie 20.13 val. buvo bandoma įeiti į kameros vidų, tačiau E. T. staiga pavojingai puolė pareigūnus. Siekiant užkardyti suimtojo pavojingus veiksmus bei apsiginti nuo užpuolimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-23 nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – LRV Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo bausmių vykdymo sistemos įstatymo (toliau ir – BVSĮ) 13 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. prieš jį buvo panaudotas ašarinis purkštuvas bei fizinė jėga paguldant E. T. ant grindų. Dėl to, kad suimtasis aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, uždarius kamerą, pastiprinimui buvo iškviesti kiti pareigūnai. Apie 20.20 val., atidarius kamerą ir įėjus į vidų, suimtasis staiga vėl puolė pareigūnus, bandydamas pavojingai smūgiuoti rankomis. Siekiant apsiginti nuo užpuolimo, prieš E. T. buvo panaudotas elektros šoko įtaisas „Tazer“ be užtaiso, ašarinis purkštuvas, fizinė jėga paguldant jį ant grindų ir užvedant rankas už nugaros bei fiksuojant jas antrankiais. Suimtasis buvo išvestas iš kameros ir uždarytas į laikino laikymo patalpą Nr. 5 sustiprintai priežiūrai iki nusiraminimo. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriais T15, T23, T25 ir T31.

33.2. Byloje yra jaunesniojo specialisto J. R. 2023-02-12 tarnybinis pranešimas Nr. SV-25-924 „Dėl prievartos panaudojimo prieš suimtąjį E. T.“, kuriame paaiškinta, kad 2023-02-11 2-ame gyvenamajame korpuse kameroje (duomenys neskelbtini) esantis suimtasis E. T. pradėjo keistai elgtis, garsiai rėkauti, daužyti kameros sienas, kameros durų grotas, buvo akivaizdžiai neadekvatus. Apie 20.07 val., atidarius kameros duris, bandė išsiaiškinti tokio suimtojo elgesio priežastį, tačiau E. T. nekreipė jokio dėmesio į pareigūnus, bandė rankomis pagauti pareigūnus. Jis buvo įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudotos prievartos priemonės jam nenusiraminus. Uždarius kameros duris, E. T. toliau siautėjo kameroje, grasino kartu su jo kameroje buvusiems suimtiesiems susidorojimu. Priėmus sprendimą išvesti suimtąjį iš kameros, apie 20.13 val. buvo bandoma įeiti į kameros vidų, tačiau E. T. staiga pavojingai puolė pareigūnus. Siekiant užkardyti suimtojo pavojingus veiksmus bei apsiginti nuo užpuolimo, vadovaujantis LRV Nutarimu ir BVSĮ 13 str. 3 d, I p. ir 2 p., prieš jį buvo panaudotas ašarinis purkštuvas bei fizinė jėga paguldant E. T. ant grindų. Dėl to, kad suimtasis aktyviais veiksmais priešinosi pareiginiams, uždarius kamerą, pastiprinimui buvo iškviesti kiti pareigūnai. Apie 20.20 val atidarius kamerą ir įėjus į vidų suimtasis E. T. staiga vėl puolė pareigūnus bandydamas pavojingai smūgiuoti rankomis. Siekiant apsiginti nuo užpuolimo, prieš E. T. buvo panaudotas elektros šoko įtaisas TAZER be užtaiso, ašarinis purkštuvas, fizinė jėga paguldant jį ant grindų ir užvedant rankas už nugaros bei fiksuojant jas antrankiais. Suimtasis buvo išvestas iš kameros į įstaigos priėmimo paskirstymo skyrių bei uždarytas į laikino laikymo patalpą Nr. 5 sustiprintai priežiūrai iki nusiraminimo. Antrankiai uždėti apie 20.23 val. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja po apžiūros dėl galimų psichikos sutrikimų nurodė iškviesti į įstaigą Greitosios medicininės pagalbos (toliau - GMP) ekipažą. Atvykus GMP medikams, E. T. nuo apžiūros bei medicininės pagalbos atsisakė. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriais T15, T23, T25 ir T31.

33.3. Jaunesniojo specialisto P. D. 2023-02-12 tarnybiniame pranešime Nr. SV-25-925 „Dėl prievartos panaudojimo prieš suimtąjį E. T.“ paaiškinta, kad 2023-02-11 2-ame gyvenamajame korpuse kameroje (duomenys neskelbtini) esantis suimtasis E. T. pradėjo keistai elgtis, garsiai rėkauti, daužyti kameros sienas, kameros durų grotas, buvo akivaizdžiai neadekvatus. Apie 20.07 val., atidarius kameros duris, bandė išsiaiškinti tokio suimtojo elgesio priežastį, tačiau E. T. nekreipė jokio dėmesio į pareigūnus, bandė rankomis pagauti pareigūnus. Jis buvo įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudotos prievartos priemonės jam nenusiraminus. Uždarius kameros duris, E. T. toliau siautėjo kameroje, grasino kartu su juo kameroje buvusiems suimtiesiems susidorojimu. Priėmus sprendimą išvesti suimtąjį iš kameros, apie 20.13 val. buvo bandoma įeiti į kameros vidų, tačiau E. T. staiga pavojingai puolė pareigūnus. Siekiant užkardyti suimtojo pavojingus veiksmus bei apsiginti nuo užpuolimo, vadovaujantis Aprašu ir BVSĮ 13 str. 3 d. 1 p. ir 2 p., prieš jį buvo panaudotas ašarinis purkštuvas bei fizinė jėga, paguldant E. T. ant grindų. Dėl to, kad suimtasis aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, uždarius kamerą, pastiprinimui buvo iškviesti kili pareigūnai. Apie 20.20 val., atidarius kamerą ir įėjus į vidų suimtasis, E. T. staiga vėl puolė pareigūnus, bandydamas pavojingai smūgiuoti rankomis. Siekiant apsiginti nuo užpuolimo, prieš E. T. buvo panaudotas elektros šoko įtaisas TAZER be užtaiso, ašarinis purkštuvas, fizinė jėga paguldant jį ant grindų ir užvedant rankas už nugaros bei fiksuojant jas antrankiais. Suimtasis buvo išvestas iš kameros į įstaigos priėmimo paskirstymo skyrių bei uždarytas į laikino laikymo patalpą Nr. 5 sustiprintai priežiūrai iki nusiraminimo. Antrankiai uždėti apie 20.23 val. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja po apžiūros dėl galimų psichikos sutrikimų nurodė iškviesti į įstaigą Greitosios medicininės pagalbos (toliau ir - GMP) ekipažą. Atvykus GMP medikams, E. T. nuo apžiūros bei medicininės pagalbos atsisakė. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriais T15, T23, T25 ir T31.

33.4. Jaunesniojo specialisto A. D. 2023-02-12 tarnybiniame pranešime Nr. SV-25-927 „Dėl prievartos panaudojimo prieš suimtąjį E. T.“ paaiškinta, kad 2023-02-11 2-ame gyvenamajame korpuse kameroje (duomenys neskelbtini) esantis suimtasis E. T. pradėjo keistai elgtis, garsiai rėkauti, daužyti kameros sienas, kameros durų grotas, buvo akivaizdžiai neadekvatus. A. D. atvykus į postą pastiprinimui, apie 20.20 val. buvo bandoma įeiti į kamerą, tačiau suimtasis E. T. staiga puolė pareigūnus, bandydamas pavojingai smūgiuoti rankomis. Siekiant apsiginti nuo užpuolimo, vadovaujantis LRV Nutarimu ir BVSĮ 13 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. prieš E. T. buvo panaudotas elektros šoko įtaisas Tazer be užtaiso, ašarinis purkštuvas, fizinė jėga paguldant jį ant grindų ir užvedant rankas už nugaros bei fiksuojant jas antrankiais. Suimtasis buvo išvestas iš kameros į įstaigos priėmimo paskirstymo skyrių bei uždarytas į laikino laikymo patalpą Nr. 5 sustiprintai priežiūrai iki nusiraminimo. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriais T15, T23, T25 ir T31.

33.5. Byloje yra jaunesniųjų specialistų J. R. ir P. D. 2023-02-12 Protokolas Nr. SV-25-928 „Dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, kuriame nurodyta, kad suimtasis E. T. iš kameros (duomenys neskelbtini) 2023-02-11 atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu pareiškė, kad nieko nebuvo.

33.6. Byloje yra 2023-02-12 Tarnybos Paros (savaitės) įvykių suvestinė Nr. SR-43„Specialiųjų priemonių panaudojimas, po kurių panaudojimo nukentėjusiajam, suimtajam ar nuteistajam medicininė pagalba suteikiama vietoje“, kurioje pateikta informacija, kad 2023-02-11 suimtasis E. T., korpusas Nr. 2, kamera (duomenys neskelbtini), pradėjo keistai elgtis, garsiai rėkauti, daužyti kameros sienas, kameros durų grotas, elgėsi neadekvačiai. Apie 20.07 val., bandant išsiaiškinti tokio suimtojo elgesio priežastį, suimtasis nekreipė jokio dėmesio į pareigūnus, bandė rankomis pagauti pareigūnus. Suimtasis įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudotos prievartos priemonės jam nenusiraminus. Uždarius kameros duris, suimtasis toliau siautėjo, grasino kartu su juo kameroje buvusiems suimtiesiems susidorojimu. Apie 20.13 val., įėjus į kamerą, suimtasis staiga puolė pareigūnus. Siekiant užkardyti suimtojo pavojingus veiksmus bei apsiginti nuo užpuolimo, prieš suimtąjį panaudotas specialiosios priemonės - dujos bei fizinė prievarta, paguldant ant grindų. Dėl to, kad suimtasis aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, uždarius kamerą, pastiprinimui iškviesti kiti pareigūnai. Apie 20.20 val., atidarius kamerą ir įėjus į vidų, suimtasis staiga vėl puolė pareigūnus, bandydamas pavojingai smūgiuoti rankomis. Siekiant apsiginti nuo užpuolimo, prieš suimtąjį panaudotas elektros impulsinis prietaisas Tazer, be užtaiso, dujos, fizinė prievarta, paguldant jį ant grindų ir užvedant rankas už nugaros bei fiksuojant jas antrankiais. Suimtasis išvestas iš kameros ir uždarytas į laikino laikymo patalpą Nr. 5, iki nusiraminimo. Antrankiai uždėti apie 20.23 val., nuimti 5.25 val. Suimtasis palydėtas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių. Po apžiūros, dėl galimų psichikos sutrikimų iškviesta greitoji medicininė pagalba. Suimtasis nuo apžiūros bei medicininės pagalbos atsisakė. Įvykis fiksuotas vaizdo registratoriais Nr. T15, Nr. T23, Nr. T25, Nr.T31.

33.7. Į bylą pateikti kartu su suimtuoju E. T. 2023-02-11 kameroje (duomenys neskelbtini) buvusių suimtųjų paaiškinimai: 1) S. S. 2023-03-11 paaiškinimas, kad suimtasis E. T. labai stipriai pabeldė į duris; kai policininkas atidarė duris, E. T. pradėjo grubiai kalbėti su pareigūnu; po to pareigūnas liepė jam apsiraminti, bet E. T. ėmė dar smarkiau rėkti ant pareigūno; po to pareigūnas uždarinėjo duris; E. T. pradėjo rėkti; 2) 2023-02-11 Ł. P. paaiškinimas, kad E. pradėjo elgtis agresyviai kameroje; atėjus skyriaus sargybiniams, pradėjo eilinį skandalą; beprotis ir tiek; 3) R. Z. 2023-02-11 paaiškinimas, kad E. T. pradėjo agresyviai elgtis kambaryje ir neadekvačiai elgėsi; atėjus pareigūnams, jiems pasipriešino; pradėjo muštis su pareigūnais; policija E. T. nuramino elektrošoku; 4) I. (pavardę sunku įskaityti) 2023-02-11 paaiškinimas, kad E. T. pradėjo agresyviai elgtis kameroj; pareigūnai sakė jam nusiraminti, bet E. T. į pareigūnus nekreipė dėmesio; 5) Z. (pavardę sunku įskaityti) 2023-02-11 paaiškinimas, kad jis blogai elgėsi kameroje; pareigūnai pasakė nusiraminti; bet jis pradėjo dar blogiau elgtis, šaukė ant pareigūnų ir prasidėjo muštynės su pareigūnais; 6) V. M. 2023-02-11 paaiškinimas, kad E. T. jam grasino, kad nužudys; kameroje (duomenys neskelbtini) visi E. T. ramino, porą minučių pabuvo ramus, po to vėl grasino visiems.

33.8. Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023-02-12 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 14 nurodyta, kad E. T. medicininė apžiūra atlikta 2023-02-12 9.30 val.; kūno sužalojimo pobūdis – abiejų rankų riešų paraudimas, nuo viso kūno apžiūros E. T. atsisakė; pažymoje nurodyta, kad E. T. paaiškino, jog buvo panaudotos spec. priemonės (antrankiai).

33.9. 2023-02-27 atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta 2023-02-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. LV-9589 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumo prieš suimtąjį E. T.“, kurioje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas suimtojo E. T. atžvilgiu panaudojo specialiąsias priemones – dujų purkštuvą ir elektros šoko prietaisą „Tazer“ nesant specialiosios priemonės panaudojimo pagrindo. 2023-02-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. LV-9589 konstatuota, kad, išnagrinėjus pateiktą filmuotą medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjas elektros šoko prietaisą Tazer prieš suimtąjį E. T. panaudojo bent keturis kartus (vaizdo registratoriaus T- 25 įrašas nuo 20:17:31 val. iki 20:17:40 val. - 9 sekundės, nuo 20:17:45 val. iki 20:17:50 val. - 5 sekundės, nuo 20:17:56 val. iki 20:18:01 val. - 5 sekundės, nuo 20:18:05 val. iki 20:18:10 val. - 5 sekundės, ta pati informacija patvirtinta vaizdo registratoriaus T-23 įrašu, dėl laiko nustatymo prietaisuose ypatumų, tikslus laikas gali įrašuose skirtis), paskutinis elektros šoko prietaiso Tazer panaudojimas įraše fiksuojamas, kai pareigūnai jau apvertė ant žemės gulinti suimtąjį ant pilvo, du pareigūnai iš šonų laiko suimtąjį ir bando užversti dešinę ranką, kad baigtų dėti antrankius, trečias pareigūnas laiko užfiksavęs suimtojo galva, prie jų pritupia padėti ketvirtas pareigūnas, tad tuo metu nebelieka Aprašo 12.4.4 papunktyje numatytu pagrindu panaudoti šios specialiosios priemonės. Konstatuota, kad pareiškėjas, suimtojo E. T. atžvilgiu panaudodamas specialiąją priemonę - elektros šoko prietaisą „Tazer“ netinkamai įvertino esamas aplinkybes, jų intensyvumą, t. y. panaudojo specialiąją priemone nebesant panaudojimo pagrindo, dėl to elektros šoko prietaiso „Tazer“ panaudojimo faktas vertintinas kaip perteklinis specialiosios priemonės panaudojimas.

33.10. 2023-02-28 Tarnybos direktorius rezoliucija pavedė Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Vilniaus kalėjimo pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų.

33.11. 2023-03-15 pareiškėjui pranešimu „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. LV-12856 (pareiškėjui įteiktas 2023-04-08) buvo pranešta, kad yra nustatyta, jog pareiškėjas galimai yra padaręs tarnybinį nusižengimų, t. y. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - vykdydamas tarnybą Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigose, laikotarpiu nuo 2023-02-11 8.00 val. iki 2023-02-12 8.00 val., būdamas atsakingas už 2-ojo gyvenamojo korpuso 3-ą postų, kameroje (duomenys neskelbtini) besipriešinančio suimtojo E. T. atžvilgiu, galimai netinkamai įvertindamas esamas 2023-02-11 įvykio aplinkybes, pertekliniais savo veiksmais panaudojo specialiąsias priemones - ašarinį purkštuvą ir elektros impulsini prietaisą „Tazer“. Atsižvelgiant į tai, prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

33.12. 2023-04-11 pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl gauto pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą“ Nr. SV-25-2396. Jame pažymėjo, jog priešingai nei yra nurodoma 2023-02-27 išvadoje, suimtasis E. T. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, aktyviai priešinosi ir kėlė pavojų dar pirminiame epizode, t. y. 20.13 val., dėl ko pastarojo atžvilgiu buvo siekiama panaudoti specialiąją priemonę - ašarines dujas, tačiau dėl objektyvios priežasties ši priemonė nebuvo panaudota, nes ašarinių dujų balionėlis buvo nekokybiškas, netinkamas naudojimui, dėl ko nesuveikė ir todėl nebuvo panaudotas. Nurodė, jog nesant galimybės panaudoti specialiosios priemonės, visi pareigūnai pasišalino iš kameros patalpos, siekiant pasitelkti tinkamą naudoti specialiąją priemonę, su tikslu pavojų keliantį asmenį išvesti iš kameros bei uždaryti į laikino sulaikymo patalpą. Pažymėjo, jog išvada, kad ašarinis purkštuvas buvo panaudotas prieš pavojų nekeliantį asmenį ne tik neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių - suimtasis elgėsi agresyviai, puolė pareigūnus, be to, nevykdė teisėtų nurodymų, tačiau ir iš esmės yra nepagrįsta prielaida - išvadoje pripažįstama, jog įrašai, kuriais rėmėsi pareigūnė, pateikusi išvada, prasideda ne nuo kameros durų atidarymo, t. y. užfiksuotos ne visos nagrinėjimui įvykiui reikšmingos aplinkybės. Be to, aplinkybę, jog pareigūnai siekė išvesti pavojų keliantį asmenį į laikino sulaikymo patalpą iš esmės patvirtina tai, kad suimtasis vėlesniame epizode buvo išvestas į laikino sulaikymo patalpą Nr. 5. Ginčijamą aplinkybę, jog suimtasis aktyviai priešinosi patvirtina ir tai, jog 20.20 val., pareigūnams tik įėjus į kameros vidų, suimtasis iš karto puolė pareigūnus – smūgiavo su kumščiais pareigūnui. Paaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė, kad analizuojant pateiktą išvadą dėl specialiosios priemonės, elektros šoko prietaiso, panaudojimo, pastebėtina tai, jog pastaroji prieš suimtąjį nebuvo panaudota bent keturis kartus, kadangi ši išvada daroma remiantis tik girdimu garsu, kas neįrodo, jog ši priemonė buvo realiai panaudota prieš suimtąjį. Pastebėtina, jog specialioji priemonė gali būti naudojama ir siekiant netiesiogiai paveikti suimtąjį, kaip psichologinio poveikio priemonė, tiesiogiai neveikiant asmens, kas ir buvo daroma šiuo atveju. Išvadoje, įvertinus tai, kad suimtąjį laikė du pareigūnai, kurie bandė užvesti rankas, kad uždėtų antrankius suimtajam, šiam priešinantis, trečias laiko užfiksavęs suimtojo galvą, teigiama, jog nebeliko pagrindų panaudoti specialiąją priemonę - elektros šoko įtaisą. Pareiškėjas su šia išvada nesutinka, kadangi, visų pirma, neginčytinai nustatyta, kad pavojų keliantis agresyvus suimtasis toliau aktyviai priešinosi, dėl ko pareigūnai neturėjo galimybės pastarajam uždėti antrankius. Iš vaizdo įrašo Nr. T-25 matyti „du pareigūnai bando užlaužti suimtojo ranką, kad galėtų uždėti antrankius, 20:15:05 val. pasigirsta elektros šoko prietaiso panaudojimo garsas po ko pareigūnai uždeda antrankius“. Pažymėjo, jog dėl aktyvaus suimtojo priešinimosi specialiosios priemonės panaudojimas buvo neišvengiamas. Nurodė ir tai, jog suimtasis ir toliau elgėsi agresyviai - uždėjus antrankius, toliau garsiai rėkė necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad išvadoje liko neįvertinta reikšminga aplinkybė - suimtasis aktyviai priešinosi kameros viduje, kurioje nepaisant 5 pareigūnų buvo laikomi kiti 6 suimtieji, dėl ko suimtojo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, aktyvus priešinimasis, nepaisant naudojamų priemonių šio atžvilgiu, kėlė realų pavojų pareigūnams, pažeidė pataisos įstaigos režimą, todėl pagrindai panaudoti specialiąją priemonę - elektros šoko prietaisą, nebuvo išnykę: prieš agresyvų, pavojų keliantį asmenį, kai toks asmuo priešinasi, pareigūnas gali panaudoti asmens judesių ribojimo priemones, ašarinius purkštuvus, elektros šoko įtaisus. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog nepaisant nurodomo, neva, intensyvaus elektros šoko prietaiso ar ašarinių dujų panaudojimo ant suimtojo kūno nenustatyta jokių sužalojimų, kitų požymių, rodančių purkštų dujų poveikį. Pažymėjo, kad suimtajam nebuvo teikiama medicininė pagalba.

33.13. Byloje yra pareiškėjo 2023-03-23 charakteristika Nr. SV-25-1942, kurioje pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai.

42.2. Tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. A520-2635/2012).

42.3. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5367-1062/2019).

43. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvada neteisėta ir nepagrįsta, joje nustatytos aplinkybės neatitinka realių faktinių aplinkybių; Išvada yra nekonkreti, neįvertinta byloje esančių įrodymų visuma, Išvada grindžiama tikėtinomis aplinkybėmis, nesant įrodymų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą, nenustatyta konkreti pareiškėjo kaltės forma. Išvadoje pateikiamos nemotyvuotos išvados dėl suimtojo veiksmų, kurie Išvadą pateikusio specialisto subjektyviai įvertinti kaip nekeliantys pavojaus, nedetalizuojant atskirus reikšmingus epizodus, kurių metu buvo panaudotos skirtingos spec. priemonės, ar suimtojo elgesį. Nepaneigta ir paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog be spec. priemonės panaudojimo besipriešinančiam suimtajam nebuvo galimybės uždėti antrankių - tai tiesiogiai atsispindi ir išvadoje nustatytose faktinėse aplinkybėse: „pareigūnai iš šonų <...> bandė užvesti dešinę ranką, kad baigtų dėti antrankius“. Paaiškina, kad buvo siekiama panaudoti specialiąją priemonę - ašarines dujas, tačiau dėl objektyvios priežasties šios nebuvo panaudotos - ašarinių dujų balionėlis buvo nekokybiškas, netinkamas naudojimui, dėl ko nesuveikė, dėl to nebuvo panaudotas prieš E. T.; įvertinus tai, jog ašarinės dujos faktiškai net nebuvo panaudotos suimtojo atžvilgiu, tarnybiniame nusižengime įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl ašarinių dujų panaudojimo pripažintinos nepagrįstomis. Paaiškina, kad išvada, jog ašarinis purkštuvas buvo panaudotas prieš pavojų nekeliantį asmenį neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių - suimtasis elgėsi agresyviai, puolė pareigūnus, be to, nevykdė teisėtų nurodymų, pareiškėjas remiasi vaizdo įrašu Nr. T-23. Pareiškėjas pažymi, kad Išvadoje pripažįstama, jog įrašai, kuriais rėmėsi specialistė, pateikusi išvada, prasideda ne nuo kameros durų atidarymo, t. y. užfiksuotos ne visos nagrinėjimui įvykiui reikšmingos aplinkybės. Ginčijamą aplinkybę, jog suimtasis E. T. aktyviai priešinosi patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog vėlesniame epizode, 20.20 val., pareigūnams grįžus, tik įėjus į kameros vidų, E. T. iš karto puolė pareigūnus - smūgiavo su kumščiais pareigūnui. Dėl specialiosios priemonės – elektros šoko prietaiso panaudojimo pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su tuo, jog nebuvo pagrindo ją panaudoti; paaiškina, kad dėl aktyvaus suimtojo priešinimosi specialiosios priemonės panaudojimas buvo neišvengiamas, jos panaudojimo pagrįstumo negali paneigti kitų pareigūnų veiksmai. Paaiškina, kad Išvadoje liko neįvertinta reikšminga aplinkybė - suimtasis aktyviai priešinosi kameros viduje, kurioje nepaisant nurodomų 5 pareigūnų, buvo laikomi kiti 6 suimtieji, dėl ko suimtojo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, aktyvus priešinimasis, nepaisant naudojamų priemonių šio atžvilgiu, kėlė realų pavojų pareigūnams. Pareiškėjas pažymi, kad nepaisant nurodomo, neva, intensyvaus elektros šoko prietaiso ar ašarinių dujų panaudojimo ant suimtojo kūno nenustatyta jokių sužalojimų, kitų požymių rodančių purkštų dujų poveikį. Ant suimtojo apžiūros metu nustatyti tik abiejų rankų riešų paraudimai nuo spec. priemonės - antrankių. Suimtasis žodžiu pareiškė, jog: „nieko nebuvo“. Pažymėtina, kad suimtajam nebuvo teikiama medicinine pagalba. Taigi, nenustatyta, jog pareiškėjas ar kiti pareigūnai būtų peržengę teisės aktuose nustatytas prievartos panaudojimo ribas.

44. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas 2023-02-11 apie 20.07 tarnybos metu be pagrindo panaudojo: 1) specialiąją priemonę - elektros impulsinį prietaisą „Tazer“; 2) specialiąją priemonę – ašarinį purkštuvą.

48. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju dalyvavo ne vienas pareigūnas - pareigūnai bendrais veiksmais bandė sutramdyti agresyvų suimtąjį. Tokiu atveju dviprasmiškai vertintina ir pati situacija, kai nubaudžiamas tik vienas pareigūnas, kai aktyviuose kolegų veiksmuose, bandant sutramdyti agresyvų suimtąjį, dalyvavo ne mažiau trijų asmenų, kurie konkliudentiniais veiksmais pritarė vieni kitų naudojamoms spec. priemonėms, šių panaudojimui nepriekaištavo, jų visumos pagalba iš esmės buvo sutramdytas agresyvus suimtasis. Neaišku, kodėl būtent pareiškėjo veiksmai nebuvo pripažinti mažareikšmiais kaip kitų pareigūnų, nors padariniai sukelti bendrais veiksmais, kuriems niekas nepriekaištavo. Šiuo atveju neaišku, kodėl būtent pareiškėjo pažeidimas neįvertintas kaip formalus ir nesunkus, nesukėlęs neigiamų pasekmių, kita vertus, šios nebuvo ir nustatinėjamos, taigi, neįrodytos. Aptartos aplinkybės, kai dalies pareigūnų tiesiogiai dalyvavusių veiksmai įvertinti kaip mažareikšmiai, kai šie pareiškėjo atliktiems veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, jų pagrindų pasiektas bendras rezultatas, kelia pagrįstų abejonių, ar buvo paisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principų. Neaišku, kodėl būtent pareiškėjo tarnybinis pažeidimas nebuvo įvertintas kaip mažareikšmis, o tarnybinės nuobaudas paskyrimas nelaikytinas proporcingu, nors pareiškėjas tarnyboje taip pat charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ne kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi.

52. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo faktas iš esmės neįrodytas, nenustatyta ir pareiškėjo kaltė. Suimtojo aktyvus pasipriešinimas nulėmė taikomų prievartos priemonių mastą, kadangi pareigūnų naudojami veiksmai buvo aiškiai nepakankami, dėl ko turėjo įtakos priimant sprendimą dėl elektros šoko įtaiso panaudojimo. Sprendimas šią priemonę panaudoti buvo priimtas įvertinus daugelį objektyvių aplinkybių dėl tokių priemonių panaudojimo adekvatumo ir proporcingumo: suimtasis aktyviai priešinosi keldamas tiek tiesioginį, tiek netiesioginį pavojų pareigūnams (veiksmai atliekami kameroje, kurioje suimtųjų skaičius viršijo pareigūnų skaičių); įvertinta aplinkybė, jog suimtasis du kartus (iš viso tiriami 2 epizodai) tiesiogiai puolė pareigūnus, o jo laikymas nebuvo pakankamas uždėti antrankius. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog pareiškėjo valinis ir intelektinis kaltės elementai buvo nukreipti į operatyvų nekeliančio suimtojo asmens pavojaus užkardymą; kartu, įvertinus suformuota praktika tarnyboje, nebuvo pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad šiuo atveju spec. priemonės panaudojimas bus neproporcingas.