- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-121-1140/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00973-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu atsakovės I. B. atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei ir trečiajam asmeniui I. S.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39-1048/2019 dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad I. B. šeima Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius) žinoma nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo gautas pranešimas, jog I. B. su sutuoktiniu M. B. namuose vartoja alkoholinius gėrimus, konfliktų metu naudojamas fizinis smurtas, neužtikrinama tinkama mažamečio sūnaus N. N. priežiūra ir auklėjimas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. PAV-239 I. B. šeima įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. vasario 1 d. Skyriuje buvo organizuota šeimos atvejo peržiūra. Peržiūros metu konstatuota, kad I. B. neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų sūnui, nevykdo susitartų įsipareigojimų, vartoja alkoholinius gėrimus, siūlomos pagalbos nepriima, nepripažįsta turinti polinkį į alkoholio vartojimą. Peržiūros metu nutarta nustatyti laikinąją globą N. N.. 2017 m. vasario 13 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. PAV-98 N. N. nustatyta laikinoji globa. Globėju paskirta A. Š. (močiutė). Nuo 2018 m. gruodžio 10 d. I. B. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2019 m. balandžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-39-1048/2019, neterminuotai apribota tėvo valdžia Ž. N. jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu bei laikinai apribota motinos valdžia atsakovei I. B. jos nepilnamečio sūnaus N. N. atžvilgiu. Po laikino motinos valdžios apribojimo I. B. šeimai toliau buvo teikiama pagalba, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, atsakovė buvo motyvuojama keisti savo gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiu, tačiau, pasak ieškovės, atsakovė ignoravo siūlomą pagalbą, pirmenybę teikė alkoholio vartojimui, buvusiam sutuoktiniui, o ne siekiui susigrąžinti į šeimą nepilnametį sūnų. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4700-1048/2021 netenkintas ieškinys bei priimtas sprendimas toliau taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą motinai. Atsakovei I. B. 2019 m. balandžio 10 d. laikinai apribojus motinos valdžią sūnaus N. N. atžvilgiu, ir toliau buvo teikiamos socialines priežiūros paslaugos, taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. 2020 m. vasario 3 d. vykusiame atsakovės šeimos atvejo nagrinėjamo posėdyje I. B. buvo įsipareigota: reguliariai lankyti gydytojo psichiatro ir psichologo konsultacijas; lankyti anoniminio priklausomybių konsultanto konsultacijas; teikti išlaikymą sūnui; bendrauti su sūnumi; bendrauti su sūnaus ugdymo įstaiga, domėtis elgesio ir mokymosi pasiekimais; lankyti savipagalbos grupės užsiėmimus. 2020 m. liepos 21 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė I. B. susitartų įpareigojimų lankyti specialistų psichologo, psichiatro, anoniminio priklausomybių konsultanto konsultacijų nelankė, vartojo alkoholinius gėrimus, nebendradarbiavo su sūnaus ugdymo įstaiga, nedalyvavo savipagalbos grupės užsiėmimuose, iš dalies įgyvendino susitarimą bendradarbiauti su socialine darbuotoja. 2020 m. liepos 21 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu I. B. įsipareigojo vykdyti 2020 m. vasario 3 d. pagalbos plane numatytus įpareigojimus. 2021 m. balandžio 28 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė neįgyvendino įsipareigojimų turėjusių padėti keisti jos gyvenimo būdą ir padėsiančių panaikinti aplinkybes dėl kurių jai buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus N. atžvilgiu. Nuo 2021 m. gegužės 31 d. atvejo vadyba ir socialinių paslaugų teikimas perduotas Klaipėdos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui. 2021 m. gegužės 31 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nuspręsta organizuoti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas ir tęsti atvejo vadybos procesą I. B. šeimai. I. B. rekomenduota siekti, kad sūnus N. grįžtų į šeimą, teikti išlaikymą, bendrauti su sūnumi, domėtis sūnaus ugdymu, palaikyti emocinį ryšį, rekomenduota kreiptis į Priklausomybių konsultacinį punktą Klaipėdoje dėl alkoholio vartojimo prevencijos. 2021 m. rusėjo 1 d. N. N. nuomonės išklausymo akte Nr. 5TSD-1898, N. teigia, kad mama būdama (duomenys neskelbtini) dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nepripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui. Pasak nepilnamečio, su mama bendrauja du kart per savaitę, mama domisi jo pasiekimais ugdymu, vasaros laikotarpiu du kartus buvo nuvykęs pas mamą į (duomenys neskelbtini). N. įsitikinimu, mama nepajėgi juo rūpintis ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. N. teigimu, jo ir mamos emocinis ryšys nėra pakitęs, t. y. jis yra pakankamai stiprus. N. pageidauja gyventi su seserimi. 2021 m. rugsėjo 3 d. gautame BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pranešime Nr. 6GD-11279 konstatuota, kad atsakovė I. B. geranoriškai bendradarbiauja su paslaugas teikiančiais specialistais, tačiau ne kartą yra išsakiusi poziciją, kad pagalbos jai nereikia. Atsakovė nesiima realių veiksmų ir nededa pastangų, siekiant keisti jos šeimos situaciją dėl sūnaus N. N. susigrąžinimo. 2021 m. rugsėjo 6 d. gauta rūpintojos I. S. nuomonė Nr. 6GD-11373, kurioje teigiama, kad pagrindinė priežastis, kodėl N. negali grįžti pas mamą, yra tai, kad I. B. nepripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui bei esamu laikotarpiu vartoja alkoholinius gėrimus. 2021 m. spalio 4 d. Skyriaus atstovui bendraujant su N. N. rūpintoja I. S., pastaroji paaiškino, kad atsakovė I. B. didesnę dalį laiko praleidžia (duomenys neskelbtini), per 2021 m. devynis mėnesius apie penkis mėnesius būna (duomenys neskelbtini). Kai būna (duomenys neskelbtini), nėra pastebėjusi, kad atsakovė vartotų alkoholinius gėrimus, tačiau, kai grįžta į (duomenys neskelbtini), alkoholį vartoja dažnai. Pasak I. S., kai I. B. jai paskambina beveik kiekvieną kartą būna neblaivi, tai ji supranta iš jos kalbos. Anot I. S., atsakovė dažniausiai skambina jai, o su N. bendrauja tada, kai neatsiliepia I. I. S. įsitikinimu, I. B. turi priklausomybę alkoholiui, kurios nepripažįsta, nėra linkusi priimti siūlomos pagalbos, neturi noro ir motyvacijos susigrąžinti N.. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Audrius Klišauskas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovė nei vieno vaiko neaugino pati. Atsakovė nesuvokia mamos pareigų, vaikus auginti numeta kitiems asmenims ir neturi motyvacijos jų auginti. Atsakovė nereiškė prašymo susigrąžinti vaiką. Atsakovei ieškinio pasekmės yra žinomos. Pažymėjo, jog turėtų būti atsižvelgiama ir į vaiko interesus, nes tokia situacija negali būti begalinė.
Atsiliepimas
Atsakovės I. B. atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovė neturi pakankamai lėšų gyventi su sūnumi. Teismo posėdžio metu I. B. atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė palaikė ieškinį. Nurodė, jog atsakovė į teismo posėdį atvykti ir prisijungti nuotoliniu būdu negali, nes atlieka praktiką. Atsakovė sutinka su ieškiniu ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pasak atstovės, atsakovė dėl užimtumo ir pinigų stygiaus auginti vaiko negali, o dėl alkoholio – nekalbėjo. Atsakovei tokia situacija – normali ir priimtina.
Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo byloje neteikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė ieškinį. Nurodė, jog situacija nėra pasikeitusi, atsakovė neturi darbo, vaiko išlaikyti negali, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, o atsakovės problema – alkoholio vartojimas yra virš 15 m., kuri greitai neišnyks. Atsakovė nei vieno vaiko neaugino pati galo, ją nuo (duomenys neskelbtini), o jos sesę nuo (duomenys neskelbtini) augino senelė. Atsakovei tokia situacija yra normali ir niekas nepasikeis. Atsakovė su vaiku bendrauja, tačiau atsakovės jis neklauso. Atsakovė išlaikymą teikia, o jai vaiką auginti sekasi gerai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečio N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mama yra atsakovė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-39-1048/2019, neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui Ž. N. jo nepilnamečio sūnaus N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apribota motinos valdžia atsakovei I. B. jos nepilnamečio sūnaus N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; bei priteistas iš atsakovės I. B. išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui N. N., mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018 m. vasario 14 d. iki N. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog atsakovė dėl alkoholio vartojimo negali tinkamai rūpintis sūnumi N.; atsakovė neteikia nepilnamečiui sūnui pastovaus išlaikymo; šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė neužtikrina ir net pažeidžia savo nepilnamečio N. interesus, kas sudaro pagrindą atsakovei apriboti motinos valdžią sūnaus N. atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė nepakankamai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesinaudoja visomis jai siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nepriima visos pagalbos, kuri padėtų jai pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, padėtų išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Nors su sūnumi N. bendrauja, tačiau nesidomi sūnaus ugdymu, sveikata, negerina savo gyvenimo sąlygų. Atsakovė nepripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, todėl ir nepriima siūlomų specialistų pagalbos, mano, kad alkoholio vartojimo potraukį gali kontroliuoti savarankiškai. I. B., nesidomėdama sūnaus mokymosi procesu ir rezultatais, neužtikrindama sūnui saugių ir normalių gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje, vengia atlikti savo pareigas auklėti sūnų ir juo rūpintis. Nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Priešingai, akivaizdu, jog atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo sūnų N. N..
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė su sūnumi negyvena, juo tinkamai nesirūpina (neužtikrina kasdienės vaiko mitybos, sveikatos priežiūros, saugios aplinkos ilsėtis, žaisti ir ugdytis). Nors pastaruoju metu atsakovė susitinka su sūnumi, tačiau ji nededa realių pastangų, kad galėtų nuolat ir betarpiškai rūpintis N. N.. Trečiasis asmuo vaiku rūpinasi, N. N. išreiškė norą gyventi su trečiuoju asmeniu (seserimi). Vertintina, kad atsakovė šiuo metu nesudaro sąlygų ir pati savarankiškai negeba pasirūpinti nepilnamečiu N. N., ir nėra duomenų, kad netolimoje ateityje situacija pasikeistų. Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir, kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), įvertinus, kad teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu atsakovei jau buvo laikinai apribota motinos valdžia, kad nuo sprendimo priėmimo praėjo beveik treji metai bei tai, kad jau vieną kartą buvo spręstas analogiškas klausimas, tačiau atmestas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu, ir situacija nepasikeitė, spręstina, kad taikytinas griežčiausias CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytas vaiko teisių gynimo būdas – atsakovės, kaip motinos, valdžia vaiko N. N. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvo (motinos) valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Teismas šioje byloje patyrė 14,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 ir 406 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,00 Eur (keturiolika eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Išaiškinti atsakovei, jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ji turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.