- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- eI1-5539-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00930-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2021-08-29 pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis kalinimo sąlygomis. Paaiškino, jog kalinimo kameros buvo perpildytos, nebuvo įrengta arba neveikė ventiliacija, langai buvo nesandarūs, gyvenamosiose patalpose žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, sienų danga nelygi, sienos apipelijusios. Teigė, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus į dušą iš karto buvo vedama maždaug po dvidešimt žmonių, todėl tekdavo laukti eilėje ir pusvalandžio neužtekdavo nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kameras. Tvirtino, kad dalis dušo įrangos neveikdavo, dušai buvo įrengti labai arti vienas kito, tarp jų nebuvo pertvarų, dušo patalpose neįrengta pakankamai sieninių pakabų, todėl tekdavo drabužius, rankšluosčius dėti ant šlapių grindų. Duše buvo tik vienas veidrodis, nebuvo dušo kilimėlių, dušo patalpose būdavo per žema temperatūra, nebuvo ventiliacijos, į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką, todėl šaltuoju metų laiku pareiškėjas taip ne kartą persišaldė. Be to, Kybartų sektoriuje buvo netinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, nebuvo tinkamai įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, priešgaisrinės sąlygos taip pat buvo nesaugios. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas, nesudarytos sąlygos sportuoti, neįrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas.
Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pareiškėjas kentė kitų kalinių patyčias, patyrė orumo pažeminimą. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 7000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019-08-23 iki 2020-09-18 atliko bausmę 4 būrio 404.3 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020-09-18 iki 2020-10-13 5 būrio 504. 9 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020-10-13 iki 2021-08-29 5 būrio 505.4 gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei šachtinę ventiliaciją. Marijampolės PN dėl gyvenamųjų ir dušo patalpų oro temperatūros reikalavimų teisės aktų reikalavimams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nėra atlikęs, o tai, reiškia, jog nei vienas nuteistasis, įskaitant ir patį pareiškėją, dėl to, jog patalpose butų šalta ar per karšta nėra skundęsis. Pataisos namai neturi jokių duomenų, kad patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, būtų buvę pelėsio. Dušuose įrengtas visas riekiamas inventorius, maudytos duše nuteistiesiems leidžiama kartą per savaitę, kaip numatyta Pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punkte. Marijampolės PN dušinė yra įrengta tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina dušinės inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl netinkamo maitinimo ir maisto kokybės nesikreipė. Maitinimas pataisos namuose vykdomas pagal patvirtintus valgiaraščius, atsakingų institucijų atliktų tyrimų metu esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Kiekviename bendrabučio aukšte yra po du gaisrinius čiaupus, kurie buvo sukomplektuoti, bet nuteistieji nupjovė gaisrines žarnas. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sukomplektuotas gaisrines žarnas laikyti prie trečiojo posto. Taip pat nurodė, jog laikyti gesintuvų aukštuose negalima, kadangi nuteistieji gali pasinaudoti jais, kaip ginklais riaušių atveju. Gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, tai įrodo bendrabučio evakuacijos planai. Duomenų, kad minėtose patalpose būtų buvus netvarkinga elektros instaliacija, atsakovas neturi. Įkalinimo įstaigoje, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose nėra numatyta įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos. Teisės aktai taip pat nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto, ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemo ploto yra nepagrįstas. Akcentavo, kad pareiškėjas yra specifinio teisinio statuso asmuo, kuriam taikomi tam tikri laisvių suvaržymai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės dalis. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją ar įstaigos psichologus nesikreipė. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.
Pareiškėjas skunde nenurodė, su kiek tiksliai asmenų buvo kalinamas, o tik trumpai ir abstrakčiai paminėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo laisvo ploto trūkumas. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo teiginių pagrįstumą. Kadangi byloje nėra duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno kartu su pareiškėju kiekvieną ginčo laikotarpio dieną, tačiau nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas neteigė, kad gyvenamosiose patalpose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, pareiškėjui tekusį plotą teismas apskaičiuoja padalindamas bendrą patalpos plotą iš joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo kalinamas nuo 2019-08-23 iki 2020-09-18 4 būrio 404 patalpoje, kurios plotas – 36,66 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto; nuo 2020-09-18 iki 2020-10-13 5 būrio 504 patalpoje, kurios plotas – 36,66 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto; nuo 2020-10-13 iki 2021-08-29 5 būrio 505 patalpoje, kurios plotas – 36-78 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėju ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.
Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus patalpose neveikė arba nebuvo įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl buvo susikaupęs pelėsis, tekdavo kęsti nemalonų kvapą. Gyvenamųjų patalpų sienų danga buvo nelygi.
BVK 173 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.
Vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie netinkamas patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas bausmei atlikti, oro judėjimo sąlygas, teismas vadovaujasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsi dėl ginčo laikotarpiu galimai neužtikrinamų ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų ir, kad pagal šiuos skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose.
LVAT teisminėje praktikoje laikosi aiškinimo, kad nors laisvės atėmimo įstaiga ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visas gyvenamąsias patalpas galima vėdinti ir per langus.
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė ventiliacija. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, jog gyvenamosiose patalpose yra tvarkingi, neįskilę langai, kurie atsidaro, o sanitariniame mazge yra įrengta ventiliacijos sistema. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN Kybartų sektorius ginčo laikotarpiu nesilaikė HN 134:2015 17 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamųjų patalpų sienų danga buvo nelygi, ant jų buvo pelėsio, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Atsakovės atstovo į bylą pateiktose patalpų fotonuotraukose vizualiai matomų pelėsių nėra, sienos tvarkingos. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad buvo pelėsis ir nelygios sienos, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjui savo teiginių dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio ir nelygių sienų nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Neturtinę žalą pareiškėjas kildino ir iš to, kad ginčo laikotarpiu Kybartų sektoriuje dalis dušo įrangos neveikdavo, dušai įrengti arti vienas kito ir neatskirti pertvaromis, dušinėse nebuvo pakankamai sieninių pakabų, todėl drabužius ir rankšluosčius tekdavo dėti ant šlapių grindų, duše buvo vienintelis veidrodis, nebuvo dušo kilimėlių. Taip pat teigė, kad į dušą nuteistieji buvo vedami didelėmis grupėmis, o prausimuisi buvo skiriama tik 30 min., per tokį laiką nebuvo galima suspėti atlikti higienos procedūrų, nes tekdavo laukti eilėse. Į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal pataisos namuose sudarytą ir teismui atsakovės atstovo pateiktą grafiką ar duomenų, kad pareiškėjas nespėdavo išsimaudyti, turėjo laukti eilėje.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – Aprūpinimo norma) nurodyta, kad dušuose prie kiekvienos prausimosi vietos turi būti kilimėlis arba grotelės, kabykla drabužiams, viena sėdimoji vieta, lentynėlė higienos reikmenims ir viena dušo galvutė vienam besiprausiančiam asmeniui, vienas veidrodis, o muilo ir prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį (13.1 – 13.7 punktai). Pertvarų tarp dušo ragelių įrengimas nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas. Teismas sprendžia, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu atstumu vienas nuo kito privalo būti įrengti dušai ir dušo vietų atskyrimo. Teisės aktuose taip pat nėra reglamentuojama, kokiose pataisos įstaigos patalpose ir kokiu atstumu nuo miegamųjų patalpų turi būti įrengta dušinė, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, kilusių einant į dušą per lauką, dėl per arti vienas kito įrengtų dušų laikytini jo paties subjektyviu situacijos vertinimu.
Pareiškėjas, pagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017-06-30 ataskaita Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje“ (toliau – ir Ataskaita). Neturtinę žalą pareiškėjas kildina laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2021-08-29, todėl pareiškėjo pateikta ataskaita neaktuali ginčo laikotarpiui ir yra nevertintina.
Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušų patalpose, kuriomis naudojosi pareiškėjas, maudymosi vietos yra atskirtos pertvaromis, dušinėse yra įrengti dušo rageliai, kabliukai drabužiams, veidrodis, lentynėlės, ant kurių galima susidėti higienos reikmenis, taip pat suoliukai, medinės grotelės ant grindų. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovės atstovo dušo patalpose įrengti daugiau negu vieną veidrodį, o Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog atsakovės atstovas visada stengiasi sutvarkyti ar įsigyti naują inventorių, atsižvelgdamas į turimas materialines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų dušų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpose buvo žema temperatūra. Gyvenamosiose patalpose žiemos metu buvo šalta, vasaros metu karšta.
Higienos normos HN 134:2015, 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Vertinant ar atsakovės atstovas užtikrino tinkamą temperatūrą dušuose ir gyvenamosiose patalpose, teismas pažymi, kad atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti ar atsakovės atstovas užtikrino Higienos normos HN 134:2015, 16 punkto reikalavimą dušo ir gyvenamosiose patalpose.
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Marijampolės PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Teismas, atsižvelgdamas į šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad dušuose buvo šalta, o gyvenamosiose patalpose vasarą karšta, o žiemą šalta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušuose, persirengimo kambariuose ir gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta priešgaisrinė sauga.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama, esant gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose yra pagrindiniai ir atsarginiai evakuaciniai išėjimai, gaisriniai čiaupai, ką įrodo byloje pateiktas bendrabučio evakuacijos planas. Kiekviename bendrabučio aukšte yra po du gaisrinius čiaupus, kurie buvo sukomplektuoti, bet nuteistieji nupjovė gaisrines žarnas. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sukomplektuotas gaisrines žarnas laikyti prie trečiojo posto. Taip pat nurodė, kad laikyti gesintuvų aukštuose negalima, kadangi nuteistieji gali pasinaudoti jais, kaip ginklais riaušių atveju.
Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo aplinkybes dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Šioje dalyje pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog kalinimo sąlygos buvo nesaugios, tačiau nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl ko jam atsirado kokios nors neigiamos pasekmės. Teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nesuteikė. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Marijampolės PN nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams. Nagrinėjant bylą, duomenų apie pareiškėjo skundus, teiktus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams, nenustatyta. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo netinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas, maistas buvo tiekiamas nepakankamos temperatūros, beveik visada būdavo nekokybiškas.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 14-16 punktus, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktą, kuris patvirtina, kad pataisos namų valgykloje ruošiamo maisto technologiniai procesai, gaminimo saugos ir higienos reikalavimai yra užtikrinami. Byloje pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro ginčo laikotarpiu atliktų tyrimų protokolai taip pat patvirtina, kad pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir energetinė vertė atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks maistas buvo tiekiamas netinkamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Kybartų sektoriuje neįrengtos tinkamos pareigūnų iškvietimo sistemos kildavo grėsmė jo saugumui.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punktą, kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 12.11 punkte priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimas numatytas tik nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimas, jog pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, pareiškėjas išsakė tik hipotetinio pobūdžio argumentus, kad galimai kilus konfliktui jis negalėtų išsikviesti pagalbos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam šaukiantis pareigūnų, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos. Minėto deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, juose buvo nesudarytos sąlygos sportuoti, nebuvo įrengtų pagalbos iškvietimų mygtukų.
Eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore (20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).
Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas pareigūnų iškvietimo sistemos ir sporto inventoriaus įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Šių reikalavimų nenustato nei Higienos norma HN 134:2015, nei Aprūpinimo norma, nei kiti teisės aktai.
Iš atsakovės atstovo pateiktų kiemelių nuotraukų matyti, kad jie vizualiai tvarkingi, juose yra sporto inventoriaus, suoliukai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas aplinkybes dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog, kilus konfliktui, pareiškėjas negalėtų išsikviesti pareigūno, tačiau byloje nėra duomenų apie realiai įvykusį tokio pobūdžio incidentą ir pareiškėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjo argumentai dėl kiemelių ploto, pareigūnų iškvietimo sistemos ir sporto įrangos atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2019-08-23 iki 2021-08-29) nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl kai kurių higienos normų pažeidimo (tinkamos oro temperatūros dušo ir gyvenamosiose patalpose užtikrinimo). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors skunde nurodė, kad išgyveno dideles dvasines ir fizines kančias, nėra duomenų, kad buvo kreipęsis į gydytoją ar kad pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai būtų kilusios sunkios, negrįžtamos pasekmės. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų administraciją ar įstaigos psichologus. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas patyrė sunkaus masto neturtinę žalą, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus.
CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Teismas sutinka, kad dėl šioje byloje nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2021-08-29, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.