- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- eTA-369-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00930-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1 Pareiškėjas nurodė, kad kalinimo kameros buvo perpildytos, nebuvo įrengta arba neveikė ventiliacija, langai buvo nesandarūs, gyvenamosiose patalpose žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, sienų danga nelygi, sienos apipelijusios. Teigė, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus į dušą iš karto buvo vedama maždaug po dvidešimt žmonių, todėl tekdavo laukti eilėje ir pusvalandžio neužtekdavo nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kameras. Tvirtino, kad dalis dušo įrangos neveikdavo, dušai buvo įrengti labai arti vienas kito, tarp jų nebuvo pertvarų, dušo patalpose neįrengta pakankamai sieninių pakabų, todėl tekdavo drabužius, rankšluosčius dėti ant šlapių grindų. Duše buvo tik vienas veidrodis, nebuvo dušo kilimėlių, dušo patalpose būdavo per žema temperatūra, nebuvo ventiliacijos, į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką, todėl šaltuoju metų laiku pareiškėjas taip ne kartą persišaldė. Be to, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo netinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, nebuvo tinkamai įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, priešgaisrinės sąlygos taip pat buvo nesaugios. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas, nesudarytos sąlygos sportuoti, neįrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pareiškėjas kentė kitų kalinių patyčias, patyrė orumo pažeminimą. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 7000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1 Pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. atliko bausmę 4 būrio gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 13 d. 5 būrio gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. 5 būrio gyvenamojoje patalpoje.
4.2 Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei šachtinę ventiliaciją. Marijampolės PN dėl gyvenamųjų ir dušo patalpų oro temperatūros reikalavimų teisės aktų reikalavimams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nėra atlikęs, o tai, reiškia, jog nei vienas nuteistasis, įskaitant ir patį pareiškėją, dėl to, jog patalpose butų šalta ar per karšta nėra skundęsis. Pataisos namai neturi jokių duomenų, kad patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, būtų buvę pelėsio.
4.3 Dušuose įrengtas visas riekiamas inventorius, maudytos duše nuteistiesiems leidžiama kartą per savaitę, kaip numatyta Pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punkte. Marijampolės PN dušinė yra įrengta tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina dušinės inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas.
4.4 Pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl netinkamo maitinimo ir maisto kokybės nesikreipė. Maitinimas pataisos namuose vykdomas pagal patvirtintus valgiaraščius, atsakingų institucijų atliktų tyrimų metu esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta.
4.5 Kiekviename bendrabučio aukšte yra po du gaisrinius čiaupus, kurie buvo sukomplektuoti, bet nuteistieji nupjovė gaisrines žarnas. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sukomplektuotas gaisrines žarnas laikyti prie trečiojo posto. Taip pat nurodė, jog laikyti gesintuvų aukštuose negalima, kadangi nuteistieji gali pasinaudoti jais, kaip ginklais riaušių atveju. Gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, tai įrodo bendrabučio evakuacijos planai. Duomenų, kad minėtose patalpose būtų buvus netvarkinga elektros instaliacija, atsakovas neturi.
4.6 Įkalinimo įstaigoje, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose nėra numatyta įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos. Teisės aktai taip pat nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto, ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemo ploto yra nepagrįstas. Akcentavo, kad pareiškėjas yra specifinio teisinio statuso asmuo, kuriam taikomi tam tikri laisvių suvaržymai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės dalis. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją ar įstaigos psichologus nesikreipė. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata nustatyta ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.
7. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo kalinamas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 4 būrio 404 patalpoje, kurios plotas – 36,66 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto; nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 13 d. 5 būrio 504 patalpoje, kurios plotas – 36,66 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto; nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. 5 būrio 505 patalpoje, kurios plotas – 36-78 kv. m, joje įrengta 11 lovų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė ventiliacija. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, jog gyvenamosiose patalpose yra tvarkingi, neįskilę langai, kurie atsidaro, o sanitariniame mazge yra įrengta ventiliacijos sistema. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN Kybartų sektorius ginčo laikotarpiu nesilaikė HN 134:2015 17 punkto reikalavimų.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamųjų patalpų sienų danga buvo nelygi, ant jų buvo pelėsio, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Atsakovo atstovo į bylą pateiktose patalpų nuotraukose vizualiai matomų pelėsių nėra, sienos tvarkingos. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad buvo pelėsis ir nelygios sienos, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjui savo teiginių dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio ir nelygių sienų nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal pataisos namuose sudarytą ir teismui atsakovės atstovo pateiktą grafiką ar duomenų, kad pareiškėjas nespėdavo išsimaudyti, turėjo laukti eilėje.
11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) nurodyta, kad dušuose prie kiekvienos prausimosi vietos turi būti kilimėlis arba grotelės, kabykla drabužiams, viena sėdimoji vieta, lentynėlė higienos reikmenims ir viena dušo galvutė vienam besiprausiančiam asmeniui, vienas veidrodis, o muilo ir prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį (13.1 – 13.7 punktai). Pertvarų tarp dušo ragelių įrengimas nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas. Teismas sprendė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu atstumu vienas nuo kito privalo būti įrengti dušai ir dušo vietų atskyrimo. Teisės aktuose taip pat nėra reglamentuojama, kokiose pataisos įstaigos patalpose ir kokiu atstumu nuo miegamųjų patalpų turi būti įrengta dušinė, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, kilusių einant į dušą per lauką, dėl per arti vienas kito įrengtų dušų laikytini jo paties subjektyviu situacijos vertinimu.
12. Pareiškėjas, pagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje“ (toliau – ir Ataskaita). Neturtinę žalą pareiškėjas kildina laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., todėl pareiškėjo pateikta ataskaita neaktuali ginčo laikotarpiui ir yra nevertintina.
13. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad dušų patalpose, kuriomis naudojosi pareiškėjas, maudymosi vietos yra atskirtos pertvaromis, dušinėse yra įrengti dušo rageliai, kabliukai drabužiams, veidrodis, lentynėlės, ant kurių galima susidėti higienos reikmenis, taip pat suoliukai, medinės grotelės ant grindų. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo dušo patalpose įrengti daugiau negu vieną veidrodį, o Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog atsakovo atstovas visada stengiasi sutvarkyti ar įsigyti naują inventorių, atsižvelgdamas į turimas materialines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų dušų atmestini kaip nepagrįsti.
14. Higienos normos HN 134:2015, 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
15. Vertindamas ar atsakovo atstovas užtikrino tinkamą temperatūrą dušuose ir gyvenamosiose patalpose, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti ar atsakovo atstovas užtikrino Higienos normos HN 134:2015, 16 punkto reikalavimą dušo ir gyvenamosiose patalpose. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas. Taigi, būtent Marijampolės PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Teismas, atsižvelgdamas į šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad dušuose buvo šalta, o gyvenamosiose patalpose vasarą karšta, o žiemą šalta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušuose, persirengimo kambariuose ir gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo vertinimu, vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Marijampolės PN nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams. Nagrinėjant bylą, duomenų apie pareiškėjo skundus, teiktus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams, nenustatyta. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
17. Pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo netinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas, maistas buvo tiekiamas nepakankamos temperatūros, beveik visada būdavo nekokybiška, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
18. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 12.11 punkte priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimas numatytas tik nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimas, jog pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, pareiškėjas išsakė tik hipotetinio pobūdžio argumentus, kad galimai kilus konfliktui jis negalėtų išsikviesti pagalbos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam šaukiantis pareigūnų, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos. Minėto deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš atsakovo atstovo pateiktų kiemelių nuotraukų matyti, kad jie vizualiai tvarkingi, juose yra sporto inventoriaus, suoliukai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas aplinkybes dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog, kilus konfliktui, pareiškėjas negalėtų išsikviesti pareigūno, tačiau byloje nėra duomenų apie realiai įvykusį tokio pobūdžio incidentą ir pareiškėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjo argumentai dėl kiemelių ploto, pareigūnų iškvietimo sistemos ir sporto įrangos atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d ) nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl kai kurių higienos normų pažeidimo (tinkamos oro temperatūros dušo ir gyvenamosiose patalpose užtikrinimo). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors skunde nurodė, kad išgyveno dideles dvasines ir fizines kančias, nėra duomenų, kad buvo kreipęsis į gydytoją ar kad pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai būtų kilusios sunkios, negrįžtamos pasekmės. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų administraciją ar įstaigos psichologus. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas patyrė sunkaus masto neturtinę žalą, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus.
21. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą į piniginį atlygį.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo amžių, nes nustatyti pažeidimai pareiškėjui padarė žymiai didesnę žalą, nei tokie patys pažeidimai būtų nustatyti jaunesnio amžiaus nuteistojo atžvilgiu. Teismas sumenkino žalos mastą bei padarinius. Pareiškėjas buvo priverstas vartoti raminamuosius vaistus ir taip žaloti savo sveikatą.
24. Pareiškėjo vertinimu, nepakanka to, kad teismas pripažino pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose pažeidimą. Už konstatuotą pažeidimą turi būti priteisiamas piniginis atlygis.
25. Be to, teismas, pareiškėjo prašymu, neišreikalavo atitinkamų įrodymų, esančių pataisos įstaigos Sveikatos priežiūros tarnyboje (gydymo ligos istorijoje).
Atsiliepimas
26. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., atlyginimo.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d.) nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl kai kurių higienos normų pažeidimo (tinkamos oro temperatūros dušo ir gyvenamosiose patalpose užtikrinimo). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei, ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo būdu.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, patikrino, ar šie įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (pažeidimus).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismui skunde nurodytų Marijampolės PN pažeidimų su atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendimo motyvais. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo tinkamai pagrįsti ir individualizuoti patirtais neigiamais išgyvenimais (pasekmėmis), taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir Marijampolės PN tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo), be to, dalis pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų buvo paneigti atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl nekonstatuotų arba iš dalies konstatuotų pažeidimų turėtų būti pripažintos neteisingomis.
34. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai bei išsamiai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino arba netinkamai įvertino. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
35. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo jo pažeistų teisių gynimo būdo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
36. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (tinkamos oro temperatūros dušo ir gyvenamosiose patalpose užtikrinimo) pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją.
38. Pažymėtina, kad pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konkretaus prašymo teismui išreikalauti atitinkamus įrodymus, esančius pareiškėjo gydymo ligos istorijoje, nereiškė. Nėra aišku, kokie būtent tai įrodymai, taip pat, kokias pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes tokie įrodymai patvirtintų arba paneigtų. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigė byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sąlygų nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus ar psichologus.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.