- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-381-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00097-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo A. Ž. (toliau – A. Ž.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. Ž. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį surašytas už tai, kad jis 2021 m. vasario 24 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), atlikdamas 30 parų nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 9, vykdant maisto dalinimą, su pareigūnu D. Č. bendravo nepagarbiai ir vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius (nurodyti administracinio nusižengimo protokole) ir šiais žodžiais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu pažemino (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyr. specialisto D. Č. garbę ir orumą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 508 straipsnį A. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėties požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą ir priimti naują procesinį sprendimą.
3.1. Institucijos teigimu, analizuojant byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad pažeidėjo kaltė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas ignoravo administracinio nusižengimo byloje esančius objektyvius duomenis, neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. kovo 23 d. administracinio nusižengimo protokolas; A. Ž. prisipažinimas; pataisos namų pareigūnų tarnybiniai pranešimai; vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros pažyma; filmuota vaizdo medžiaga.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad A. Ž. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 punktą, kas atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pasak Institucijos, neatsižvelgė į visas administracinio nusižengimo byloje aptartas aplinkybes, rašytinėje medžiagoje pateiktus įrodymus ir nesprendė klausimo, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, visi byloje surikti bei aptarti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią A. Ž. kaltę. Jo necenzūrinių žodžių vartojimas pareigūno atžvilgiu, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas, pataisos pareigūnams išsakyti necenzūriniai žodžiai, visuomenėje yra suprantami kaip neigiami veiksmai, žeminantys asmenį, taip pat ir pataisos įstaigos pareigūną, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas statutinio pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo A. Ž. veiksmus, kadangi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nėra straipsnio, kuris gintų statutinio pareigūno garbę ir orumą. Toks straipsnis numatytas tik ANK 508 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, ir prašoma pripažinti A. Ž. kaltu ir paskirti jam ANK 508 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, Institucijai palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl A. Ž. nekaltumo, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas A. Ž. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
8. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
9. Be to, vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais kai norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Ž., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vykdant maisto dalinimą, su pareigūnu D. Č. bendravo nepagarbiai ir vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius (nurodyti administracinio nusižengimo protokole). Nuteistasis nevykdė pareigūno nurodymų nusiraminti ir nevartoti necenzūrinių žodžių, tokiais savo veiksmais, Institucijos vertinimu, pažemindamas (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyr. specialisto D. Č. garbę ir orumą, kas iš esmės atitiktų ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
11. Tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad A. Ž. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl ir jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo padarytas pataisos įstaigoje. Tuo tarpu nuteistųjų pareigas ir teises, atsakomybę už režimo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Nors nuteistojo vartoti necenzūriniai žodžiai bei pareigūno nurodymų nevykdymas ir yra nepriimtini moralės ir visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių požiūriu, kas itin akcentuojama Institucijos apeliaciniame skunde, tačiau vien tik tokie nuteistojo veiksmai, savaime atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį neužtraukia.
12. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už nuteistojo vartotus necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu, visuomet būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. negali būti taikoma administracinė atsakomybė ir jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, sprendžiant iš pareigūno reakcijos, jis išliko ramus, toliau vykdė savo teisėtas pareigas, kas sudaro pagrindą manyti, jog jo atžvilgiu nuteisto asmens išsakyti žodžiai iš esmės jokios įtakos tolesniam jo elgesiui nepadarė. Darant šią išvadą būtina atsižvelgti ir į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).
14. Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, neabejotina. kad administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe gana dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų, negali būti keliamos kiekvienam nuteistam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Įvertinus bylos aplinkybes, kurioms esant nuteistasis A. Ž. pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, darytina išvada, kad nuteistojo išsakyti žodžiai nebuvo tiesiogiai susiję su statutinio valstybės tarnautojo statuso pažeminimu. Pataisos namuose dirbantiems pareigūnams dažnai tenka susidurti su nepagarbiu nuteistųjų elgesiu, tačiau tai nereiškia, kad nuteistieji dėl tokių savo veiksmų turi būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju A. Ž. išsakyti žodžiai pareigūno atžvilgiu negali būti laikomi administraciniu nusižengimu. Veikiau tai aplinkybė, dėl kurios asmeniui galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
15. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos įstaigoje, pareigos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo jam taikymo klausimą. Asmeniui paskirtos nuobaudos neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, dėl ko tai būna viena iš aplinkybių, kuria remiantis lygtinis paleidimas nuteistajam netaikomas. Nuteistojo elgesys pataisos namuose turi būti vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ir bet koks jo netinkamas elgesys neturėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas.
16. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nuteistojo elgesį, dėl ko pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam A. Ž. inkriminuojamuose veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai. Institucijos skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.