Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-23 · Administracinė byla Nr. I-9660-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
I-9660-142/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02312-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9660-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-02312-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui T. N., pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, atsakovo atstovui Romualdui Bukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. N. (toliau – pareiškėjas) 2013 m. liepos 3 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 145 863,25 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1,75 ha, kuriame yra ir apie 0,05 ha tvenkinys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-858-131/2013 panaikino visus administracinius aktus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2005 metų žinodamas, kad valstybė jos įgaliotų asmenų vardu atkūrė jam nuosavybės teises į anksčiau nurodytą turtą, turėjo protingą ir teisėtą lūkestį, kad atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą po valstybės atliktų veiksmų bus neginčijamai įtvirtinta ir neliečiama, tą imperatyviai nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jis turto valdymo laikotarpiu turtui pagerinti investavo lėšų, o netekęs šio turto dėl valstybės pareigūnų kaltės, atliekant jiems pavestas funkcijas (tai konstatuota administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012, esančioje Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – Klaipėdos AAT) žinioje), patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atstatydamas apleistą tvenkinį, įrengė vandens pralaidas, rekonstravo kelią, apie tvenkinį supylė pylimus, kirto krūmus tvenkinio pakrantėse ir pačiame tvenkinyje, perstumdė ekskavatoriumi ir buldozeriu gruntą, atliko kitus smulkius tvenkinio rekonstrukcijos darbus. Pagal sudarytą atliktų darbų lokalinę sąmatą šių darbų vertė yra 45 863,25 Lt. Kadangi nuo darbų atlikimo praėjo daug laiko (darbai buvo atitekami 2004–2006 metais), dokumentų nėra išsaugojęs. Dėl valstybės pareigūnų neteisėtų (kaip konstatuota minėtuose administracinių teismų sprendimuose) veiksmų neteko ne tik turto, bet ir pasitikėjimo pačia valstybe, kuri neužtikrina tinkamo ir teisėto turtinių teisių įgyvendinimo, civilinių santykių, susijusių su turto netrukdomu valdymu ir disponavimu, stabilumo principo įgyvendinimo. Tvarkydamas turtą, kurio neteko ne dėl savo kaltės, siejo jo panaudojimą su galimybe senatvėje turėti poilsio vietą, o jo gyvenimo siekis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių liko neįgyvendinamas. Dėl valstybės pareigūnų kaltės patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Lt.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad būtent valdžios institucijos atstovas įkalbėjo pareiškėją sutikti atkurti nuosavybę būtent tame sklype, jis pasitikėjo institucijos atstovo aiškinimais. Paaiškino, kad žemės sklypas buvo apleistas, žemė buvo nedirbama, kasmet esamą užtvanką suardydavo vanduo, nuo 2001 metų pylimas visai buvo sunykęs, todėl reikėjo sutvarkyti pylimą, užtvanką. Pareiškėjas pirko medžiagas iš 2007 m. panaikintos ir griaunamos fermos, jokie dokumentai nebuvo surašomi. Pareiškėjas samdė mašinas, kurios vežė skaldą, samdė ekskavatorių ir buldozerį. Pareiškėjo tikrosios išlaidos buvo žymiai didesnės nei jis prašo priteisti, kadangi jis prašo priteisti tik už dalies pylimo sutvarkymą. Lokalinę sąmatą jam galėjo sudaryti tik sudarymo metu galiojančiomis kainomis, tačiau 2004–2005 m. kainos buvo dar didesnės. Turtinė žala turi būti atlyginama vadovaujantis pateikta lokaline sąmata, kadangi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad būtent tokie darbai buvo atliekami, kurie nurodyti sąmatoje. Be to, atsakovas neneigia, kad darbai buvo atlikti. Jokių projektų derinimo tokiems darbams atlikti nereikėjo, kadangi pareiškėjas tvenkinio neiškasė, o tik tvarkė esamą, natūraliai susiformavusią daubą. Šiuo metu pareiškėjui siūloma atkurti nuosavybės teisę į žemę toje pačioje vietovėje, tačiau į tą sklypą neįmanoma privažiuoti, ten yra vien krūmai, o jis bijosi, kad tokia nuosavybė gali būti vėl atimta, kadangi yra toje pačioje vietovėje.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaudama Lietuvos valstybei (toliau – atsakovas, NŽT), atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–27).

Paaiškina, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teismo nutartį. Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012 nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui buvo pažeista nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis, reglamentavusi nuosavybės teisių atkūrimą valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose. Taip pat konstatavo, kad T. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą yra nusipirkęs iš kito asmens, jis pats pasirinko atkūrimo būdą ir vietą, todėl turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo valstybės saugomoje teritorijoje tvarka ir elgdamasis sąžiningai bei protingai galėjo numatyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl neteisėto nuosavybės teisių valstybės saugomoje teritorijoje atkūrimo. Pareiškėjas teismui nepateikia darbų atlikimą įrodančių dokumentų. Vadinasi, visus juos atliko savavališkai, t. y. savo rizika. Nors pateikta 2013 m. gegužės 7 d. lokalinė sąmata ir pasirašyta Šilalės rajono savivaldybės investicijų ir statybos skyriaus vedėjo S. Aužbiko, tačiau joje nenurodyta, nei kokiame žemės plote šie darbai turėtų būti atliekami, nei koks būtų tvenkinio plotas įgyvendinus lokalinėje sąmatoje numatytus darbus, ar būtų užlietas vandeniu tik 0,05 ha plotas, ar visas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,75 ha plotas. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad darbai buvo vykdomi 2004–2006 metais, todėl ir lokalinė sąmata turėjo būti skaičiuojama pagal tuo metu buvusias kainas. Pareiškėjo teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises išlieka, tačiau jis gali būti įgyvendinamas kitu Atkūrimo įstatyme nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo. Pažymi, kad pareiškėjui bus suteikta galimybė iš esamų laisvo valstybinio fondo žemės sklypų pasirinkti pageidaujamus sklypus, išskyrus valstybės saugomose teritorijose. Pareiškėjo teiginiai, kad ne dėl savo aplaidumo ar piktavališkumo neteko nuosavybės, nėra teisingi. Tvarkydamas ir rūpindamasis išskirtinai tik savo turtu, pareiškėjas pradėjo trukdyti kitiems teisėtiems žemės sklypų savininkams privažiuoti iki savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, tai šiuos piliečius ir paskatino kreiptis į prokuratūrą dėl savo pažeistų teisių apgynimo. Pareiškėjas atsiradusius nuostolius kildina iš buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atliktų funkcijų, nors nenurodo, ką būtent ši institucija pareiškėjo atžvilgiu neteisėto atliko, t. y. nenurodo valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Dėl neturtinės žalos paaiškina, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises išlieka. Mano, kad pareiškėjo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomi moraliniais, emociniais išgyvenimais ir neigiamu poveikiu, už kurį turi būti atlyginama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad turtinės žalos padarymo faktas neįrodytas. Be to, pareiškėjui nuosavybės teisė bus atkurta, pareiškėjas yra kviečiamas į sklypo paženklinimą, tačiau neatvyksta. Nesutinka su lokaline sąmata, mano, kad buvo būtina parengti žemėtvarkos projektą, nes sklypas yra saugomoje teritorijoje. Buvo tvarkomi vandentvarkos įrenginiai, kurių projektai turėjo būti derinami su parko direkcija. Pareiškėjas visus darbus atliko savo rizika, todėl ir pasekmės tenka jam. Projekte turėjo būti suprojektuotas ir kelias, skirtas pravažiuoti gretimų sklypų savininkams, nes grąžinant nuosavybę, iki sklypo buvo rodomas privažiavimas, jis turėjo būti suprojektuotas ir pačiame pareiškėjo sklype.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas siekia, kad jam būtų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteista 45 863,25 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad valdžios institucijos priėmė neteisėtus aktus, kuriais pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė. Teismas tuos aktus panaikino, tačiau per tą laiką, kol pareiškėjas buvo žemės savininku, pareiškėjas tvarkė sklypą, investavo į sklypą lėšų, sklypą sutvarkė, be to, panaikinus aktus, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, išgyveno dėl to, kad jo planai įsirengti sklypą poilsiui senatvėje buvo sužlugdyti, siekiai tapo neįgyvendinami.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. N. į 1,75 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Administracinėje byloje pateiktus reikalavimus prokuroras grindė tuo, kad T. N. nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadangi jis yra Varnių regioninio parko teritorijoje, taip pat nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį ir toks nuosavybės teisių atkūrimas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.

Klaipėdos AAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-306-609/2012 (byla yra prijungta prie nagrinėjamos bylos), 2012 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad 1,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Varnių regioninio parko teritoriją, 1,75 ha žemės sklype yra vandens telkinys, kurio plotas kito ir 1996 m. jis sudarė 1,0 ha, 2006 m. – 1,22 ha, 2010 m. – 1,22 ha, 2012 m. –1,3 ha, todėl šiuo atveju atkuriant nuosavybės teises T. N. buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, o būtent Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis ir 9 dalies 9 punktas (nurodytos administracinės bylos t. III, b. l. 41–45). Teismas panaikino 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo priedo „Šilalės rajono Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės suprojektuotos žemėnaudos pagal nustatytas VIII-IX eiles“ 15 punktą, kuriuo patvirtintos suprojektuotos žemėnaudos ir T. N. suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 1,75 ha, nuosavybės teisėms atkurti, nustatytos sklypų ribos, kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Taip pat panaikino Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriuo T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,75 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Taigi teismas konstatavo, kad atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises buvo nesilaikyta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir 9 dalies 9 punkto reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritarė ir atmetė T. N. apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-131/2013, nurodytos bylos t. III, b. l. 72–84).

Atsižvelgdamas į nurodytos administracinės bylos galutinį procesinį teismo sprendimą, teismas nevertina pareiškėjo išdėstytų argumentų dėl valdžios institucijų aktų panaikinimo neteisėtumo, dėl kitų aplinkybių, kurios buvo ištirtos ir įvertintos nurodytoje Klaipėdos AAT byloje.

Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Varnių regioninio parko teritoriją, t. y. priklauso nacionalinių ir regioninių parkų teritorijai, geomorfologinių draustinių teritorijai. Padaryta išvada, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui į nurodytą sklypą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl minėti valdžios institucijų aktai (jų dalys) teismo buvo panaikinti. Be to, buvo nustatyta, kad sklype yra vandens telkinys, o pareiškėjas neatitiko reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam atkurti nuosavybės teisę į vandens telkinį. Nurodytoje Klaipėdos AAT byloje yra visi įrodymai, jie aptarti ir teismų procesiniuose dokumentuose, kurie patvirtina padarytas išvadas.

Pareiškėjas ir nagrinėjamoje byloje nepaneigė to fakto, kad jo sklype buvo tvenkinys, kurio planas žemės sklype yra byloje (b. l. 85), šiuo planu teismo posėdyje rėmėsi pats pareiškėjas, nurodydamas, už kokius tvenkinio tvarkymo darbus prašo žalos (nuo indekso 5 iki 9), šiame plane tvenkinio plotas nurodytas 13166 kv. m. Pareiškėjas aiškino, kad tvarkė ir kitas tvenkinio pakrantes, tačiau už tuos darbus žalos atlyginimo neprašo.

Pareiškėjas aiškina, kad ginčijamų aktų priėmimas pareiškėjui sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos. Pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos, pareiškėjas nuosavybės teise žemės sklypą valdė nuo 2006 m. kovo 14 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, padarytas 2010 m. lapkričio 12 d., Klaipėdos AAT byla Nr. I-306-609/2012, t. I, b. l. 37–38), nuosavybės teisė buvo įregistruota remiantis apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 (ten pat, t. I, b. l. 26), nuosavybės teisės pareiškėjas neteko 2013 m. kovo 19 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendimas. Taigi pareiškėjas žemės sklypą nuosavybės teise valdė apie 8 metus.

Įvertinant Klaipėdos AAT bylos Nr. I-306-609/2012 medžiagą, nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, būtina nustatyti, kokius žemės sklypo pagerinimo darbus pareiškėjas atliko, kiek į tai investavo lėšų, taip pat, ar šios išlaidos gali būti pripažintos turtine žala, ar išlaidos padarytos teisėtai. Pareiškėjas aiškina, kad sklype iš esmės tvarkė esamo vandens telkinio pratekėjimus, užtvankas, pylimus, pakrantę ir turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas prašo būtent už tokio pobūdžio darbus.

Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 (administracinės bylos Nr. I-306-609/2012 t. I, b. l. 26) pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė perduodant neatlygintinai 2,48 ha žemės sklypą, kurio vertė 629,00, 1,80 ha miško sklypą, kurio vertė 1 362,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad vandens telkinio nėra (0,00 ha). Kita vertus, Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-710 (ten pat, b. l. 27–30), kuriuo patvirtinti perduodamų neatlygintinai sklypų kadastro duomenys, yra nurodyta, kad sklype, kuris buvo atiduotas pareiškėjui, yra 0,05 ha dydžio vandens telkinys. Ši aplinkybė paminėta ir NŽT 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-4700 Klaipėdos apygardos prokuratūrai (ten pat, b. l. 58–63), be to, šiame rašte nurodyta, kad vandens telkinys 1995 metais buvo didesnis – 1,0162 ha. Šiame rašte nurodoma, kad T. N. perduotame žemės sklype Nr. 1215-2 vandens telkinys sklypo privatizavimo metu buvo žymiai didesnis nei nurodyta dokumentuose.

NŽT 2010 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 4B-(13.1)-4909 Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriui (ten pat, b. l. 66–67), remiantis prie rašto pridėtais dokumentais, daroma išvada, kad 2005 metais vandens telkinio plotas buvo 12173 kv. m. Rašto priede 2005 m. atliktoje aerofotografinėje nuotraukoje yra nurodyta ir vandens telkinio riba (ten pat, b. l. 69, 71).

Tą faktą, kad pareiškėjo žemės sklype buvo vandens telkinys, patvirtina ir NŽT 2010 m. spalio 29 d. raštas Nr. 4B-(7.3)-4700 Klaipėdos apygardos prokuratūrai (ten pat, b. l. 88–93).

Tą faktą, kad pareiškėjas atliko tvenkinio sutvarkymo darbus, patvirtina 2010 m. rugpjūčio 12 d. ūkininkų prašymas Generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojui (ten pat, b. l. 73). Šiame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas atsuko vandenį, užliejo pravažiuojamo kelio dalį, susiaurino ir užliejo užtvaras. Apie tvenkinio tvarkymo darbus rašoma ir 2010 m. gegužės 24 d. piliečių prašyme Tauragės apskrities Šilalės savivaldybės žemėtvarkos skyriui (ten pat, b. l. 75–76, 77). Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjas kelią panaudojo kaip tvenkinio užtvanką, nurodyta, kad pareiškėjas kitame tvenkinio gale užbetonavo tvenkinio pralaidą, dėl ko vanduo veržiasi per kelią, užlieja kitus žemės ir miško plotus.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teisė buvo atkurta ir remiantis Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1600, kuriuo patvirtintas Šilalės rajono Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (ten pat, b. l. 86–87 ir kt.). Teismo vertintinas pareiškėjo aiškinimas, kad būtent todėl jis darbus sklype pradėjo 2004 metais ir mano, kad tokie jo veiksmai buvo teisėti. Tokiai išvadai pagrindo nėra, nes pareiškėjas galėjo pradėti tvarkyti sklypą ir į jį investuoti tik nuo to momento, kai jis tapo to sklypo savininku. Kita vertus, pareiškėjo nurodyti liudytojai negalėjo patvirtinti tikrų datų, kada jie padėjo pareiškėjui tvarkyti tvenkinį, datas jie nurodė labai apytiksliai.

Pareiškėjas teikė 2010 m. lapkričio 12 d. paaiškinimus Klaipėdos AAT, kuriuose nurodė, kad pradėjus pareiškėjui disponuoti žemės sklypu, tvenkinys buvo apaugęs krūmynais, pareiškėjas tvenkinį sutvarkė, išvalė, atstatė į buvusią padėtį, tvenkinio ribų neplėtė, tvenkinio ploto nepadidino (administracinė byla Nr. I-306-609/2012, t. II, b. l. 15). Šiame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad gavęs žemės sklypą, jis 2005–2006 metais savo jėgomis ir lėšomis išpylė kelią aplink savo sklypą, kad galėtų privažiuoti prie tvenkinio, supylė tvirtesnę kelio dangą, pripylė žvyro, privežė mašinas molio, suformavo 2,5 m. pločio kelią, t. y. pareiškėjas savo sklype įrengė kelią. Taip aplinkybes pareiškėjas aiškino ir nagrinėjamoje byloje.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra 2010 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.20)-LV4-418 (ten pat, b.l. 16) informavo, kad T. N. 2005–2006 m. vandens tvenkinį valė (kirto krūmus, gilino pakrančių dugną), tačiau šiems darbams vykdyti leidimas nėra reikalingas, vadovavosi Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklėmis. Visgi, tvenkinys yra saugomoje teritorijoje, draustinyje, todėl toks raštas, jog draustinyje vandens telkinį galima tvarkyti nesilaikant jokių norminių aktų, nėra pagrįstas, nes minėtos taisyklės reikalauja parengti taisykles tokiems vandens telkiniams, kurie yra svarbūs aplinkosauginiu požiūriu. Dėl to bus pasisakyta.

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. B3-1892-(8.7) pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 21 d. kreipėsi į administracijos Žemės ūkio skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie melioracijos statinius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo tą pačią dieną išduota pažyma Nr. Ž3-412(15.12). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, dirbtiniam nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui, kai jo plotas mažesnis negu 0,10 ha, nereikalingas techninis projektas nei statybos leidimas (ten pat, b. l. 17). Čia taip pat neatsižvelgiama į tai, kad tvenkinys buvo saugomoje teritorijoje, tačiau šiuo raštu patvirtinama, kad tvenkinys dirbtinis.

Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimą Nekilnojamojo turto registre (2006 m. kovo 14 d.) nurodyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be kita ko yra vandens plotas – 0,05 ha (ten pat, b. l. 21, 24).

Aplinkos apsaugos agentūra 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (2.2)-A4-3900 pranešė T. N., kad siekiant įregistruoti pareiškėjo sklype esantį tvenkinį pareiškėjas turi pateikti duomenis, kurių reikalauja Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų, ir tvenkinių kadastro nuostatai (Žin., 2009, Nr. 103-4318), taip pat prašė pateikti duomenis apie hidrotechnikos statinius (ten pat, b. l. 28). Nustatyta, kad pareiškėjas nurodytų dokumentų neteikė ir nesiėmė veiksmų tam, kad jo sklype esantis tvenkinys būtų įtrauktas į kadastrą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio protokole (2011 m. 5–15 d.) yra pareiškėjo paaiškinimas, patvirtinantis, kad jis klausė Varnių regioninio parko direktoriaus, ar gali tvarkyti tvenkinį, ir jam buvo leista (ten pat, b. l. 57–58). Šiame protokole užfiksuoti liudytojo K. A. parodymai, kuriais patvirtinama, kad tvenkinys buvo savadarbis, įrengtas laikotarpiu nuo 1986 iki 1992 metų, jo dydis buvo apie 50–60 arų (ten pat, b. l. 62–63), tvenkinys užžėlė, o vėliau buvo sutvarkytas.

Pirmiau aprašytus dokumentus dėl tvenkinio dydžio apibendrino Varnių regioninio parko direkcija, teikdama 2011 m. birželio 6 d. atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą minėtoje Klaipėdos AAT byloje (ten pat, b. l. 104–105), kuriame nurodė, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl tvenkinio dydžio – jis nurodomas nuo 1,0162 ha ploto iki 0,05 ha ploto. Atsiliepime teigiama, kad tvenkiniui padidinti iki didžiausio dokumentuose fiskuoto dydžio reikėjo gauti Varnių regioninio parko direkcijos pritarimą tvenkinio padidinimo projektui, kurio direkcija nebūtų davusi, nes sklypas yra Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje.

Vandens telkinys 0,05 ha ploto pareiškėjo sklype nurodomas ir 2012 m. sausio 17 d. išduotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (ten pat, b. l. 142–143).

LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 nurodė, kad byloje būtina nustatyti, kokį žemės plotą 1,75 ha sklype valdo pareiškėjas, kokį plotą šiame sklype užima vandens telkinys. Taip pat šioje nutartyje nurodyta, kad teismui būtina nustatyti, kokius vandens telkinio tvarkymo darbus atliko pareiškėjas. LVAT nutartyje buvo nurodyta, kad tuo metu buvo pateikti įrodymai tik dėl 0,05 ha vandens telkinio buvimo pareiškėjo sklype.

Dėl nurodytos priežasties ši bylos dalis buvo nagrinėjama iš naujo (Klaipėdos AAT administracinė byla Nr. I-306-609/2012, tomas III).

NŽT Šilalės žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 33ŽN-(14.33.73.)-1 (nurodytos bylos tomas III, b. l. 10 ir 11), vandens tvenkinio ribas pažymėjo 2013 m. kovo 7 d. Šilalės rajono Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad vandens telkinys sudaro 1,30 ha, šis tvenkinys patenka į pareiškėjui priklausiusį 1,75 ha sklypą. Nagrinėjamoje byloje yra šie dokumentai (b. l. 84–85). Minėta, kad pareiškėjas taip pat rėmėsi šiuo planu ir nurodė, kokiame tvenkinio pakraštyje atliko tuos darbus, už kuriuos prašo žalos atlyginimo, būtent remdamasis šiuo planu.

Tačiau realiai padidėjusio tvenkinio ploto Aplinkos apsaugos agentūra kadastre neregistravo, sustabdė procedūrą ir apie tai pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. (2.2)-A4-676 (ten pat, b. l. 21, 22, 23, 24), kadangi dėl tvenkinio vyko teisminiai ginčai.

Įvertinęs nurodytus dokumentus, Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo 1,75 ha sklype vandens telkinio plotas kito ir 1996 metais jis sudarė 1,0 ha, 2006 m. – 1,22 ha. Dėl to teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktas (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija), reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą į vandens telkinius.

Rengdamasis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo atstovas 2013 m. sausio 4 d. pateikė teismui nuotraukas (nurodytos bylos, b. l. 65–66 ir 67), atstovo teigimu, įrodančias, kad tvenkinio plotas yra apie 0,05 ha.

Dėl šio pateikto įrodymo teismas pastebi, kad ir šioje byloje pareiškėjas prašė prijungti nurodytas nuotraukas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jos jau buvo prijungtoje byloje, jos nebuvo dar kartą priimtos į bylą. Pats pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nurodęs, kad nuotraukos darytos neseniai, kai jis jau nesirūpino tvenkiniu, vanduo yra išbėgęs, tačiau nuotraukose matomi buvusio tvenkinio kraštai, nors paties tvenkinio ir beveik neliko.

LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-131/2013) pareiškėjui išaiškinta, kad jis turi teisę reikalauti jam atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą dėl byloje skundžiamų administracinių aktų priėmimo, jeigu jis vertina, kad tokią žalą jam sukėlė skundžiamų aktų priėmimas, veiksmai atlikti vykdant nuosavybės teisių atkūrimą.

LVAT nutartyje nėra paneigti Klaipėdos AAT teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į vandens telkinį neteisėtumo.

Taigi vandens telkinio dydis 2006 m. buvo 1,22 ha, o pagal 2012 m. kovo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, tuo metu tvenkinio plotas jau sudarė 13166 kv. m. Iš pirmiau aprašytų dokumentų matyti, kad pareiškėjui buvo siūloma teikti dokumentus dėl šio vandens telkinio ir įrenginių įrašymo į kadastrą, tačiau pareiškėjas tokių duomenų neteikė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl turtinės žalos atlyginimo prašo remtis tik lokaline sąmata (b. l. 5) ir byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Lokalinė sąmata sudaryta 2013 m., tiksli data nenurodyta, nurodyta, kad sudaryta pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas. Iš šios sąmatos darytina išvada, kad ją sudarė ne tuos darbus atlikusi įmonė (liudytojai patvirtino, kad darbai buvo atliekami privačiai, padedant draugams, atsilyginant jiems ne visada pinigais, privačiai buvo samdoma ir technika), kad sąmata sudaryta pagal pareiškėjo nurodytus jo atliktus darbus. Iš šios sąmatos nėra pagrindo išvadai, kad ją sudariusi institucija realiai patikrino atliktus darbus, nes nėra pridėtas joks aktas, patvirtinantis, kad tvenkinio tvarkymo darbai buvo inventorizuoti.

Taigi pareiškėjas, prašydamas sudaryti sąmatą, nurodė, kad atlikti tokie darbai: grunto transportavimas pakraunant ekskavatoriumi, pylimų supylimas buldozeriais, pakrantės valymas ekskavatoriais, grunto kasimas ir perstūmimas, vandens perlaidos iš gelžbetoninių vamzdžių įrengimas, žvyrkelio dangos atstatymas, vidutinio tankumo krūmų kirtimas rankiniu būdu, vandens perlaidų iš gofruotų plastikinių vamzdžių įrengimas. Nurodyti ir šių darbų kiekiai, kurie yra nemaži, pvz., vandens pralaidos iš gelžbetoninių vamzdžių atliktos panaudojant 14000 m. vamzdžių, pylimų supylimas buldozeriais – nurodyta 0,543 tonų (kubinių metrų) ir kiti darbai yra pakankamai didelės apimties. Ypatingai darbų mastas vertintinas kaip didelis, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, duotus teisme, kad lokalinėje sąmatoje atsispindi ne visi jo atlikti darbai, ne visos investicijos, o tik dalis tvenkinio tvarkymo darbų, parodė pagal sklypo planą (b. l. 85), kad lokalinėje sąmatoje yra darbai atlikti tik tame tvenkinio pakraštyje, kuris plane pažymėtas nuo 5 iki 9 indekso.

Tą faktą, kad buvo atliekami didelio masto tvenkinio tvarkymo darbai, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Liudytojas A. U. teisme paaiškino, kad pareiškėjas jo prašė padėti su traktoriumi (priekaba) suvežti molingą žemę. Jis padėjo, dirbo savaitgaliais apie 3 kartus, rudenį ir pavasarį, kai pareiškėjas neseniai buvo gavęs tvenkinį, žemė buvo vežama iš senų karjerų netoli Žemaičių plento. Pareiškėjas mokėjo už degalus, kurie per dieną kainavo apie 1000 Lt. Dirbo ir kiti žmonės, kažkas traktoriumi stumdė žemę, dirbo ir buldozeris, traktorių buvo iki 4, kartais mažiau, tačiau dirbo ne 1 ir ne 2. Liudytojas nenorėjo imti pinigų, tai jam buvo duotas plūgas, kuris galėjo kainuoti apie 2000 Lt. Liudytojas patvirtino, kad kai jis padėjo vežti žemę, tvenkinių būklė buvo bloga, jie buvo užteršti apsemtais, nudžiūvusiais pagaliais, nesutvarkytos pakrantės. Nurodė, kad pareiškėjas tvenkinį sutvarkė pavyzdingai. Taip pat liudytojas patvirtino, kad kelias sutvarkytas, nors buvo labai apleistas, dabar kelias sutvirtintas.

Liudytojas K. A. teisme paaiškino, kad pareiškėjas tvarkė tvenkinį, iškasė pylimus, padarė keliukus, pareiškėjas jo klausė patarimo, kaip statyti tuos pylimus. Pareiškėjas sutvarkė krūmus, liudytojas matė, kaip buvo vežamas žvyras, smėlis, žino, kad viena žvyro mašina kainuoja apie 300–400 Lt, viena žmogaus darbo diena kainuoja apie 160 Lt. Patvirtino, kad šiuo metu tvenkiniai sutvarkyti. Aiškino, kad tvenkiniai buvo natūralūs. Pirmiau minėta, kad šis liudytojas Klaipėdos AAT tvirtino, kad tvenkinius įrengė kolūkis (liudytojas buvo kolūkio pirmininkas), tuomet nesakė, kad tvenkinys yra natūralus.

Liudytojas A. Š. teisme paaiškino, kad padėjo pareiškėjui 2005–2006 metais, dirbo 2–3 dienas, krovė žemes, molį, kurie buvo vežami į pareiškėjo sklypą, per dieną 4–5 automobiliai padarydavo apie 6 reisus. Žemė buvo vežama nuo plytinės. Liudytojas žino, kad pareiškėjui dirbo ir kita technika – buldozeriai. Vėliau jis matė sutvarkytą tvenkinį. Liudytojui pareiškėjas nemokėjo, tačiau duodavo pasinaudoti savo techniką – traktorių – kelioms dienoms pavasarį.

Taigi šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tvarkė tvenkinį, keliuką, darbai buvo didelės apimties, tvarkomi įrengimai, užtvankos, vandens pratekėjimo vietos, pylimai.

Vandens telkinių tvarkymas, vidinių kelių sklype įrengimas tuo metu, kai pareiškėjas teigia tvarkęs tą vandens telkinį, buvo reglamentuojamas. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi 2005–2006 metais). Šio STR priede išvardinami nesudėtingi statiniai, tarp jų sklypo vidaus kelias (I grupės nesudėtingas statinys, priedo 1.2.1 punktas), kūdra iki 300 kv. m. (pagal jos paviršiaus matmenis (I grupės, priedo 1.4.5 punktas). Pagal šio STR 12.2 punktą, nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos tarnautojas, regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Šio STR 13 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje taikomos Statybos įstatymo išimtys, nurodytos 15 punkte, kuriame pasakyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje taikomos II grupės statiniams nustatytos Statybos įstatyme išimtys, t. y. projektas bet kuriuo atveju reikalingas ir jis nustatyta tvarka derinamas.

Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintas Varnių regioninio parko apsaugos reglamentas (galiojęs bylai aktualiu laikotarpiu) (toliau – Reglamentas) nustatė specialius Varnių regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus (Reglamento 1 punktas). Pareiškėjo sklypas buvo Varnių regioninio parko Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje (administracinė byla Nr. I-306-609/2012, t. III, b. l. 54). Pagal Reglamento 22.1 punktą, tai konservacinio prioriteto zona. Pagal 29 Reglamento punktą komunikacijos, keliai, privažiavimai projektuojami ar įrengiami kuo mažiau keičiant kraštovaizdį. Toks reglamentavimas reiškia, kad tokiems statiniams turi būti rengiami projektai, kurie derinami su parko tvarkymo planu. Reglamento 25 punkte yra nurodyti reikalavimai statinių projektavimui, statybai ir rekonstravimui – turi būti atsižvelgiama į kraštovaizdžio ypatumus ir kt., o tai reiškia, kad turi būti rengiami projektai, jie turi būti suderinami su parko direkcija, nes priešingai manant, tokie Reglamento reikalavimai liktų grynai deklaratyvūs. Tik rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose leidžiama plėtoti poilsio ir turizmo infrastruktūrą (46 punktas), jose leidžiama vandens telkinius ar jų dalis naudoti, formuojant jų aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims (47.4 p.). Pagal Reglamento 56 punktą, regioniniame parke skatinama veikla yra poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, tačiau tik teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose vietose.

Pareiškėjas aiškino įrenginėjęs poilsio zoną, taigi bet kuriuo atveju tokios poilsiavietės įrengimas turėjo būti derinamas su parko direkcija, kuri privalėjo vertinti, ar parko specialiojo planavimo dokumentuose toje vietoje yra numatyta poilsiavietė.

Aplinkos ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-684 patvirtintame Reglamente Sietuvos kraštovaizdžio zona liko konservacinio prioriteto zona. Ir pagal šią Reglamento redakciją bet koks inžinierių statinių statymas ir tvarkymas turi būti derinamas su parko planavimo dokumentais.

Aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintos Tvenkinių priežiūros taisyklės (LAND 2-95). Nauja taisyklių redakcija buvo patvirtinta 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. D1-415.

2004 m. taisyklėse nustatyta, kad mažesniems kaip 5 ha tvenkiniams taisyklės rengiamos tais atvejais, kai tvenkinys reikšmingas kitu aplinkosauginiu požiūriu (ne vien kai yra saugomas dėl žuvų migracijos). Suderintas taisykles turi patvirtinti Aplinkos apsaugos agentūra.

2006 m. taisyklės numatė, kad mažesniems kaip 5 ha tvenkiniams taisyklės rengiamos taip pat, kai tvenkinys reikšmingas kitu aplinkosauginiu požiūriu.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad atlikdamas tvenkinio, kuris yra saugomoje teritorijoje, tvarkymo darbus, pareiškėjas turėjo parengti projektą ir suderinti tą projektą STR nurodytu būdu. Ta aplinkybė, ar pareiškėjas žinojo, jog jo sklypas yra Varnių regioninio parko teritorijoje, geomorfologiniame draustinyje, nėra šiuo atveju reikšminga. Kita vertus, LVAT nutartyje (2013 m. kovo 19 d.) yra konstatuota, kad žemės sklypo plane, suderintame 2005 m. vasario 14 d., taip pat prie žemės sklypo specialių sąlygų buvo nurodyta, kad žemės sklypas priklauso nacionaliniams ir regioniniams parkams, geomorfologiniams draustiniams. Šie dokumentai pareiškėjui turėjo būti žinomi.

Todėl ir tvarkant sklypo vidinį kelią, ir tvenkinio pylimus, pratekėjimus, 2005–2006 metų laikotarpiu buvo būtinas projektas, kurį reikėjo derinti tiek su savivaldybės administracija, tiek su Aplinkos apsaugos agentūra. Minėta, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo atliekami didelio masto kelio ir tvenkinio tvarkymo darbai.

Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi 2001–2010 m.) 9 straipsnyje nurodyta, kas yra draudžiama draustiniuose – atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, įrengti dirbtinius telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti (2 dalies 5 punktas), 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte pasakyta, kad draustiniuose draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. Minėta, kad teismų sprendimuose konstatuota, jog tvenkinio dydis 2006 metais buvo 1,22 ha, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma, kad atkuriant pareiškėjui nuosavybės teisę, tvenkinio dydis buvo 0,05 ha. Apskritai, byloje nustatyta, kad tai nebuvo naujai įrengiamas tvenkinys, o buvo tvarkomas jau buvęs tvenkinys, tačiau ir jo atstatymo darbus galima buvo atlikti tik gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą, kad tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti. Priešingu atveju bet kokie tokie darbai, kuriuos teigia atlikęs pareiškėjas, pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, yra draudžiami.

Pareiškėjas neneigia darbus atlikęs be jokio projekto, raštu nesikreipęs nei į Varnių parko direkciją, nei į savivaldybę, nei į Aplinkos apsaugos agentūrą, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas tvenkinio tvarkymo darbus, kelio tvarkymo darbus saugomoje teritorijoje atliko savavališkai, t. y. neteisėtai. Neteisėtai atlikti darbai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjui buvo būtina tuos darbus atlikti jo žemės sklype, o tuo pačiu patirtos išlaidos negali būti pripažintos pareiškėjui padaryta žala dėl neteisėtų valstybės institucijos priimtų aktų. Neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų pasekmių – teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Šiuo atveju yra konstatuoti valdžios institucijos neteisėti veiksmai (aktai) pareiškėjo atžvilgiu, nes nuosavybės teisė jam atkurta neteisėtai. Tačiau civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti yra būtini keli elementai ir tik jų visuma patvirtina teisę į žalos atlyginimą. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

Šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėto akto ir kilusių pasekmių, o būtent – pareiškėjo patirtų išlaidų, tvarkant sklypą. Kadangi nėra visumos būtinųjų civilinės viešosios atsakomybės sąlygų, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas nesiima vertinti nei lokalinės sąmatos, nei liudytojų parodymų apie pareiškėjo patirtas išlaidas, nesiima nustatinėti realios patirtų išlaidų sumos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliko sklype tvarkymo darbus, remontavo vidinį kelią, pylimus, užtvankas, tvarkė tvenkinį, jo įrenginius, pratekėjimus, šie darbai buvo palyginus didelio masto, akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė dideles išlaidas, tačiau šias išlaidas pareiškėjas patyrė savo rizika, nesirūpindamas įteisinti saugomoje teritorijoje atliekamų statybos ir rekonstrukcijos darbų pagal galiojusias teisės aktų nuostatas. Dėl to šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su valdžios institucijų neteisėtais aktais. Nuosavybės teisė pareiškėjui bet kuriuo atveju buvo atkurta tik teisėtai veiklai vykdyti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad dėl valstybės pareigūnų kaltės jis neteko nuosavybės teisių į žemės sklypą. 2005 m. pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į du žemės sklypus, nurodytus Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1600 (sklypai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-170 pareiškėjui nuspręsta atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 pareiškėjui neatlygintinai perduotas 2,48 ha žemės sklypas, 1,80 ha miško sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AAT 2011 m. sprendimu (administracinė byla Nr. I-221-583/2011) nurodytos aktų dalys buvo panaikintos, taip pat ir dėl nuosavybės atkūrimo į sklypą (duomenys neskelbtini). LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A261-198/2012) Klaipėdos AAT sprendimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini)įsiteisėjo. Iš naujo buvo nagrinėjama byla tik dėl 1,75 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio galutinai pasisakyta LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-131/2013).

Nurodytais teismų sprendimais buvo panaikinti aktai, kuriais pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi pareiškėjas nurodytą sklypą nuosavybės teise valdė nuo 2005 m. gegužės mėnesio – vieną dalį iki 2012 m. sausio 30 d., kitą dalį iki 2013 m. kovo mėnesio, t. y. nuosavybėje sklypą turėjo apie 7 metus. Tai yra didelis laiko tarpas, per kurį pareiškėjas vieną sklypo dalį tvarkė. Pareiškėjas nurodo, kad neteko nuosavybės teisės dėl to, kad ji buvo atkurta valstybės pareigūnams pažeidus įstatymus. Dėl to pareiškėjas teigia praradęs pasitikėjimą ir pačia valstybe, kuri neužtikrina pareiškėjo turtinių teisių tinkamo ir teisėto įgyvendinimo, neužtikrina civilinių santykių stabilumo principo įgyvendinimo. Pareiškėjas nurodo, kad tvarkydamas turtą manė, jog senatvėje turės poilsio vietą, tai buvo jo gyvenimo siekis, kuris tapo neįgyvendinamu dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių.

Šalys nurodo, kad pareiškėjui siūlomas naujas žemės sklypas. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas neatvyksta kviečiamas į sklypo pamatavimo darbus, o pareiškėjas aiškina, kad jam siūlomas sklypas taip pat yra (duomenys neskelbtini), parko teritorijoje, be to apaugęs krūmais, neprivažiuojamas, todėl pareiškėjas teigia abejojantis, ar ten atkūrus nuosavybės teisę, ji vėl nebus iš jo atimta.

Nepaisant nurodytų aiškinimų, visgi vienu iš įstatymuose nurodytų būdu pareiškėjui turės būti kompensuota už jo turimą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tai, teismo manymu, mažina pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Kadangi minėtais teismų sprendimais panaikinti kaip neteisėti aktai, kuriais pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė, neturtinės žalos padarymo faktas nereikalauja įrodinėjimo. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir pareiškėjas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Pagrįsdamas jo nurodytą neturtinės žalos dydį pareiškėjas aiškina, kad jis neišsaugojo būtinų dokumentų, patvirtinančių, kiek daug jis investavo į sklypą, už tai jis nurodo būtent tokį neturtinės žalos dydį. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, o taip pat ir į CK 6. 282 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tai reiškia, kad neturtinės žalos kompensavimas teismo turi būti priteisiamas už neturtinio pobūdžio praradimus ir atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju daroma išvada, kad pareiškėjo didelis neatsargumas negali būti konstatuojamas, nes nuosavybės teisę pareiškėjui atkūrė valdžios institucija, jis nuosavybę valdė gana ilgą laikotarpį (apie 7 metus), jam nebuvo trukdoma tvarkytis jo žemės sklype taip, kaip pats pareiškėjas nusprendė, todėl pareiškėjas negalėjo netgi įtarti, kad nuosavybės teisė jam atkurta neteisėtai.

Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau pirmiau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Taigi siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamoje byloje galima daryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes jis dvasiškai išgyveno dėl to, kad jo tvarkytas žemės sklypas, dėl kurio naudojimo ateityje jis turėjo planų, buvo iš jo paimtas. Taip pat priimtini pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis prarado pasitikėjimą valstybe, nes sužinojo, kad valstybės pareigūnai priima neteisėtus sprendimus, dėl šios priežasties pareiškėjas šiuo metu abejoja, ar jam teisėtai siūlomas kitas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai nėra vienkartinio pobūdžio, jie tęsiasi nuo 2011 m., kai buvo priimtas pirmasis teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, iki šiol.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala gali būti įvertinta 10 358,40 LT (3000 Eur) suma pinigais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. N. skundą patenkinti iš dalies.

T. N. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 358,40 LT (3 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė