Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1092-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-1092-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10080-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
UAB „Palink“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1092-163/2012Teisėja M. Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-10080-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. R. ir atsakovės UAB „Palink“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei UAB „Palink“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovės UAB „Palink“ atstovų priimtus įsakymus, kuriais jam paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai: 2010-09-22, 2010-09-23, 2011-05-03 ir 2011-06-10. Taip pat prašė panaikinti 2011-07-01 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 235 str. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir DK 136 str. 3 d. 1 p. dėl galiojančių keturių drausminių nuobaudų. Ieškovas prašė grąžinti jį darbą ir taikyti DK 297 str. 3 d. numatytas pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino atsakovės UAB „Palink“ parduotuvės vadovo E. J. 2011-05-03 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo ieškovui J. R. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Panaikino atsakovės UAB „Palink“ parduotuvės vadovo E. J. 2011-07-01 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. 32-P dalį, kuriuo ieškovui J. R. paskirta drausminė nuobauda pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktuose numatytus pagrindus už 2011-06-04 pažeidimą. Pakeitė ieškovo J. R. atleidimo iš darbo formuluotę ir nustatė, kad jis yra atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. R. atsakovei UAB „Palink“ 900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė jam atsakovo nustatytas darbo pareigas ir atsakovas pagrįstai iš jo pareikalavo drausminės atsakomybės, todėl drausminės nuobaudos – papeikimo – naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui nepagrįstai kvalifikavo ieškovo darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų ir 2011-07-01 įsakymu atleido jį iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 2 d. 3 ir 7 p. Kadangi teismas negalėjo perkvalifikuoti padarytų darbo drausmės pažeidimų ir skirti už juos drausminių nuobaudų, 2011-07-01 įsakymo dalį panaikino. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą 2011-07-01 įsakymu paskirti ieškovui už 2011-06-08 padarytą darbo drausmės pažeidimą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovas 2011-07-01 įsakymu yra atleistas iš darbo dviem pagrindais – DK 136 str. 3 d. 1 p. ir DK 136 str. 3 d. 2 p. bei DK 235 str. 2 d. 3 ir 7 p., aplinkybė, kad darbdavys nepagrįstai ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už 2011-06-04 pažeidimą kaip už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindu pripažinti ieškovo atleidimą apskritai neteisėtu. Nurodė, kad atsakovo 2011-07-01 įsakyme nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. už 2011-06-08 pažeidimą esant trims galiojančios drausminėms nuobaudoms, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2011-07-01 įsakymu atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir atitinkamai pakeitė jo atleidimo iš darbo formuluotę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu, kurį tikslino, ieškovas J. R. prašo panaikinti dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimo ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo 2010-09-22 įsakymą Nr. 452P, 2010-09-23 įsakymą Nr. 457, 2011-06-10 įsakymą Nr. 27P, 2011-07-01 įsakymo Nr. 32P tą dalį, kur jam paskirta drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., jo ieškinį tenkinti pritaikant DK 297 str. 3 d. numatytas pasekmes. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka logikos ir teismų praktikos analogiškose bylose. Teigia, kad byla išnagrinėta atmestinai, šališkai, kad neatsižvelgta į tai, jog darbuotojas yra silpnesnė šalis. Teigia, kad teismas šioje byloje nebuvo aktyvus. Mano, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB “Palink” prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimo dalį, kuria panaikintas 2011-05-03 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“, 2011-07-01 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. 32-P dalis, kuria ieškovui paskirta drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., ir pakeista ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė ir ieškovas atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šiose dalyse atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai ir netinkamai vertino Vartotojų skundų tyrimo žurnale padarytą 2010-10-23 įrašą, todėl nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad nenustatytas konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktinis pagrindas, o drausminė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad Vartotojų skundų tyrimo žurnalą pildo klientai nekontroliuojami, todėl žurnalą jie galėjo pildyti nebūtinai incidento dieną. Nurodo, kad teismas neįvertino įrašo Vartotojų skundo tyrimo žurnale, nes vien tai, kad klientas padarė įrašą žurnale nurodydamas darbuotojo netinkamą elgesį patvirtina ieškovo darbo drausmės pažeidimo faktą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino Vartotojų skundų tyrimo žurnalą, taip pat kitus byloje esančius įrodymus: atsakovės darbuotojų 2010-01-20 prašymą, atsakovės vidaus teisės aktus, todėl nepagrįstai panaikino 2011-05-03 įsakymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teigia, kad sprendimo dalis, kuria teismas panaikino 2011-07-01 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. 32-P dalį, kuria ieškovui paskirta drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., ir 235 str. 2 d. 3, 7 p. ir pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes ir todėl netinkamai taikė teisės normas. Teigia, kad teismas netinkamai vertino Darbo tvarkos taisyklių 8.2.3 p., 8.2.6 p., 8.2.10 p. Teigia, kad ieškovas savo elgesiu prisidėjo prie Vido Balaišio neteisėtos veikos, todėl toks jo elgesys, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 8.2.6 punktu vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Teigia, kad ieškovas nestebėjo parduotuvės patalpų, todėl sudarė V. B. galimybę pasisavinti alkoholinius gėrimus ir šis jo elgesys vertintinas kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 8.2.10 punktą. Mano, kad teismui pripažinus, jog drausminė nuobauda už 2011-06-08 šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, teismas neturėjo pagrindo, net ir panaikinęs 2011-07-01 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. 32-P dalį, kuria ieškovui paskirta drausminė nuobauda už 2011-06-04 šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės nurodant, kad ieškovas yra atleistas tik pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė DK nuostatas, todėl nepagrįstai pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byla tęsėsi ilgai, buvo 3 posėdžiai, kurių bendra trukmė apie 10 valandų, byla didelės apimties, sudėtinga ne tik apimties, bet ir taikytinos teisės aspektu, todėl atsakovės prašymas dėl 2904 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo turėjo būti tenkintas visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo patikslintą apeliacinį skundą atsakovė UAB „Palink“ prašo ieškovo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas atleistas nepažeidžiant atleidimo iš darbo procedūros. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo supažindintas su atsakovės lokaliais teisės aktais. Nurodo, kad parduotuvės vadovas turėjo teisę skirti atsakovui drausmines nuobaudas. Teigia, kad 2011-0-10 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ ieškovui nuobauda paskirta pagrįstai. Taip pat nurodo, kad ieškinio senatis dėl ieškovo reikalavimų panaikinti 2010-09-22 ir 2010-09-23 įsakymus „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ pritaikyta pagrįstai.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl 2011-07-01 įsakymo dalies, kuria jam paskirta drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d., ir 235 str. 2 d. 3.7 p. yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl paskirtų drausminių nuobaudų ir dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu, nurodant, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, jam vienerių metų bėgyje buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

J. R. ir UAB „Palink“ neterminuotą darbo sutartį sudarė 2009 m. balandžio 22 d. Pagal šią sutartį J. R. buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotoju parduotuvėje IKIUKAS 828, esančioje Janonio g. 21, Klaipėda. 2010 m. rugsėjo 22 d. Nr. 452-P, 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 457-P, 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu, 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 27-P J. R. buvo paskirtos drausminės nuobaudos papeikimai, 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 32-P J. R. buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktus. J. R. prašo panaikinti minėtais įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas, grąžinti jį į darbą ir taikyti LR DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 452-P ir 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 457-P paskirtų drausminių nuobaudų.

Ieškovas su minėtais įsakymais buvo supažindintas atitinkamai 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Reikalavimą dėl paskirtų nuobaudų panaikinimo ieškovas pareiškė tik 2011 m. spalio 26 d. parengiamojo posėdžio metu, t. y. praleidęs 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir, esant atsakovės prašymui taikyti senaties terminą, ieškinio reikalavimus dėl minėtais įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, atmetė. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad senatį teismas pritaikė nepagrįstai, nes jis pusę metų nevaikščiojo, be to, parduotuvės vadovas atsisakė pateikti jam įsakymų nuorašus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškininė senatis – tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (ieškininės senaties terminui), išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą. Tačiau ieškininės senaties terminas nėra naikinamasis, nes teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, turi teisę jį atnaujinti. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jei darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai nutrūkus darbo santykiams nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009, 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į CK 1.126, 1.128-1.131 straipsniuose nustatytas ieškinio senaties skaičiavimo taisykles ir pagrįstai skaičiavo, kad ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams yra praleistas. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą buvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. ir 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo atmetė pagrįstai.

Dėl 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu paskirtos nuobaudos.

Ieškovui J. R. 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda- papeikimas. Ji paskirta už tai, kad jis sekioja klientus ir sako užgaulias replikas, tuo netinkamai savo pareigas, numatytas UAB „Palink“ klientų aptarnavimo standartuose, bei kituose UAB „Palink“ lokaliniuose teisės aktuose. Pagrindas šiai drausminei nuobaudai paskirti buvo Vartotojų skundų tyrimo žurnale 2010 m. spalio 23 d. padarytas įrašas –„nemalonu užeiti į jūsų parduotuvę dėl apsauginio J. R.. Užgaulioja, sekioja iš paskos, mėto replikas“. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ši drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai. Skiriant drausminę nuobaudą nenustatytas konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktinis pagrindas, ieškovas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir nedirbo, drausminė nuobauda paskirta praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos.

Atsakovas, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrašo Vartotojų skundų tyrimo žurnale reikšmę bei įrodomąją galią. Atsakovas mano, kad pats įrašas patvirtina pažeidimo faktą, nes priešingu atveju tokio įrašo nebūtų, kad įrašą klientas galėjo padaryti ir ne incidento dieną, nes žurnalą klientai pildo nekontroliuojami, kad nepagrįstai pažeidimo padarymo dieną laikė 2010 m. spalio 23 d., kad nagrinėjamu atveju reikėtų laikyti, kad drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, nes pažeidimas išaiškintas tik atliekant Vartotojų skundų tyrimo žurnalo patikrinimą.

Kolegija nesutinka su šiais atsakovo apeliacinio skundo motyvais. Pats atsakovas skunde pripažįsta, kad Vartotojų skundų tyrimo žurnalas pildomas nekontroliuojant. Įrašus jame gali daryti kas nori ir kokius nori, todėl vien anonimiškas skundas minėtame žurnale negali būti besąlyginė vada konstatuoti padarytą darbo drausmės pažeidimą ir skirti drausminę nuobaudą. Įrašas galėjo būti padarytas kerštaujant ar iš kitų neigiamų paskatų, todėl reikėjo atlikti papildomą tyrimą ir surinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius įrašą žurnale. Tai, kad atsakovo darbuotojai 2010 m. sausio 20 d. prašymu kreipėsi į parduotuvės vadovą dėl J. R. elgesio darbo metu (aiškina kaip darbuotojams dirbti, grasina tarnybiniais pranešimais, neleidžia išnešti šiukšlių, nes taip tariamai išnešami produktai), nepatvirtina tų aplinkybių dėl kurių ieškovui paskirta drausminė nuobauda. Atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taiko analogija su darbo drausmės pažeidimo nustatymu atliekant auditą ar reviziją (inventorizaciją). Vartotojų skundų tyrimo žurnalas visada yra parduotuvėje, jo paskirtis įpareigoja administraciją pastoviai susipažinti su jame daromais įrašais ir juos nedelsiant aiškintis bei tirti, todėl analogija su auditu ar revizija čia negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą.

Dėl 2011 m. birželio 10 d. įsakymu paskirtos nuobaudos.

Pagal šį įsakymą drausminė nuobauda- papeikimas- ieškovui paskirta už tai, kad jis 2011 m. gegužės 5 d. apie 8.35 val., 2011 m. gegužės 12 d. apie 9.16 val., 2011 m. gegužės 13 d. apie 7.57 val. ir 8.26 val. darbo metu be pateisinamų priežasčių paliko parduotuvės patalpas (pasišalino iš posto), nesuderinęs su parduotuvės atsakingu asmeniu ir nesilaikydamas atsakovo vidaus teisės aktuose nustatytos tvarkos: nepasirašė išeidamas ir įeidamas į parduotuvę tam skirtame žurnale, išėjęs iš parduotuvės užsiėmė pašaliniais darbais.

Kiekvienas darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir laikytis jų atlikimo tvarkos.

Apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad apsaugos darbuotojas privalo vadovautis šiais nuostatais (1.9.8 p.), darbo tvarkos taisyklėmis (1.9.2 p.), vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (1.9.6 p.) ir kt. Nuostatų 2.16 punkte nustatyta, kad apsaugos darbuotojui inter alia darbo metu draudžiama pasišalinti iš posto, be parduotuvės vadovo ar administratoriaus leidimo, bendrauti ir atsivesti į postą pašalinius asmenis. UAB „Palink“ objekto fizinės apsaugos tvarkos 3 priedo 1.13 punkte nustatyta, kad apsaugos darbuotojas privalo vykdant saugą, būti atidus, dėmesingas, neužsiimti pašaliniais darbais, o Tvarkos 2.2 punktas draudžia apsaugos darbuotojui palikti parduotuvės patalpas nesuderinus su parduotuvės atsakingu asmeniu. Su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, UAB „Palink“ objekto fizinės apsaugos tvarka, ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Byloje surinkti įrodymai, kad ieškovas 2011 m. gegužės 11 d. darbo metu 8.35 val. išėjo iš parduotuvės į lauką, nuėjo prie savo automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje ir po 30 sekundžių grįžo į parduotuvę. 2011 m. gegužės 12 d. darbo metu 9.16 val. ieškovas išėjo iš parduotuvės į lauką ir šalia durų 1.25 min. kalbėjosi mobiliuoju telefonu. 2011 m. gegužės 13 d. ieškovas darbo metu parduotuvės patalpas paliko du kartus: 7.57 val. jis nuėjo iki savo automobilio ir grįžo po 1.40 min., o 8.26 val. išėjo į lauką su nepažįstamu asmeniu ir grįžo po 1.30 min. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nurodytais atvejais jis vykdydamas objekto fizinės apsaugos tvarką tikrino parduotuvės teritoriją, tačiau byloje surinkti įrodymai, kad išėjęs iš parduotuvės apeliantas užsiėmė asmeniniais reikalais, nesusijusiais su jo darbinėm funkcijom. Ieškovas sistemingai (per 3 dienas keturis kartus) pažeidė atsakovo nustatytą darbo tvarką, nerūpestingai atliko darbo funkcijas, todėl pagrįstai patrauktas drausminėn atsakomybėn. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Paskirta nuobauda atitinka padarytus pažeidimus, naikinti jos nėra pagrindo.

Dėl 2011 m. liepos 1 d. įsakymus paskirtos drausminės nuobaudos.

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 32-P J. R. buvo paskirta drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo. Atleistas iš darbo ieškovas buvo dviem pagrindais: už tai, kad nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas, ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (DK 136 str. 3 d. 1 p.) ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktuose (DK 136 str. 3 d. 2 p.).

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai daro tvarkai. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai taip kvalifikavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012).

Ieškovas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleistas už tai, kad dalyvavo veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis ir padarė veiką turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad parduotuvės darbuotojas kasininkas-pardavėjas V. B. 2011 m. birželio 4 d. apie 12.15 val. iš parduotuvės sandėlio išnešė degtinės pakuotę ir apie 12.55 val., nesumokėjęs už gėrimus, įdėjo pakuotę į automobilį, privažiavusį prie parduotuvės rampos. Atsakovas, konstatavęs, kad ieškovas prisidėjo prie šios neteisėtos veiklos, teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, nepastebėdamas daromos vagystės ir neužtikrindamas tinkamos prekių apsaugos, netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai kvalifikavo ieškovo darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų ir nepagrįstai tuo pagrindu atleido jį iš darbo, teisingai panaikino 2011 m. liepos 1 d. įsakymo dalį dėl atleidimo iš darbo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasininkas-pardavėjas V. B. iš darbo buvo atleistas savo noru.

2011 m. liepos 1 d. įsakymu ieškovas iš darbo buvo atleistas ir tuo pagrindu, kad 2011 m. birželio 8 d. apie 10.38 val. darbo metu, nesuderinęs su parduotuvės atsakingu asmeniu ir nesilaikydamas atsakovo vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nepasirašęs Įeinančių į parduotuvę (išeinančių iš jos) darbuotojų registracijos žurnale, be pateisinamų priežasčių, pažeisdamas apsaugos darbuotojo pareiginių nuostatų 2.16 punktą, objekto fizinės apsaugos tvarkos priedo Nr. 3 1.13 punktą, darbo tvarkos taisyklių 8.1.8, 8.1.10-8.1.11 punktus, paliko parduotuvės patalpas (pasišalino iš posto) ir lauke užsiėmė pašaliniais darbais, nesusijusiais su darbo funkcijomis. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad ieškovas 2011 m. birželio 8 d. 10.38 val. išeina iš parduotuvės su moterimi ir eina iki stovėjimo aikštelėje stovinčio savo automobilio, po trijų minučių grįžta į parduotuvę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, nesilaikydamas atsakovo nustatytų privalomų procedūrų ir be pateisinamų priežasčių palikdamas parduotuvės patalpas dėl su darbo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, pažeidė darbo drausmę. Darbdavys turi teisę nustatyti darbo tvarka ir darbuotojai privalo jos laikytis. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo supažindintas su visais vietiniais teisės aktais, kad kai kurie jo parašai yra suklastoti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką drausminės atsakomybės neeliminuoja aplinkybė, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigine instrukcija. DK 228 straipsnyje nustatytos bendrosios darbuotojo pareigos. Nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008,2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012). Taigi, apsaugos darbuotojas palikdamas darbo postą parduotuvėje ir išeidamas už jos patalpų asmeniniais reikalais, nerūpestingai atliko savo darbines funkcijas, padarė darbo drausmės pažeidimą ir darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą. DK 238 straipsnis numato, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovas metų bėgyje buvo baustas ir turėjo 3 galiojančias drausmines nuobaudas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą 2011 m. liepos 1 d. įsakymu paskirti ieškovui už 2011 m. birželio 8 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą drausminę nuobaudą –atleidimą iš darbo ir nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (DK 237 str.1 d. 3 p.). Ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog drausminės nuobaudos jam buvo skiriamos tik todėl, kad jis neišėjo iš darbo savo noru, kai parduotuvė pakeitė apsaugos tvarką ir nusamdė apsaugos tarnybą „Argus“, niekuo nepagrįstos. Iš liudytojų paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir apsaugos tarnyba „Argus“ dirbo pas atsakovą kartu pamainomis.

Dėl darbuotojo galinčio skirti drausminę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pagal UAB „Palink“ objekto fizinės apsaugos tvarką, patvirtintą UAB „Palink“ generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1, apsaugos darbuotoją iš darbo galėjo atleisti tik bendrovės generalinis direktorius arba regiono vadovas. Parduotuvės vadovas tokios teisės neturi, todėl visi parduotuvės vadovo pasirašyti įsakymai apie ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas yra neteisėti. Darbo tvarkos 3.4 punktas, apsaugos darbuotojų pareiginių nuostatų 1.2 numato, kad parduotuvės darbuotojus priima į darbą ir atleidžia parduotuvės vadovas. Parduotuvės vadovo pareigybinių nuostatų, patvirtintų 2010 m. birželio 17 d. UAB „Palink“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 234-P, 2.8.4 - 2.8.20 punktuose, numatyta, kad parduotuvės vadovas priima ir atleidžia visus parduotuvės darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas. Prieš skiriant parduotuvės darbuotojui drausminę nuobaudą – atleidimą, drausminės nuobaudos skyrimo klausimas turi būti suderintas su personalo departamentu. Apklausta liudytoja regiono vadovė J. V. patvirtino, kad apsaugos darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo parduotuvės vadovas, suderinęs su regiono vadovu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atleidimas iš darbo buvo suderintas. Atkreiptinas dėmesys, kad Parduotuvės vadovo pareigybiniai nuostatai UAB „Palink“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti vėliau nei objekto fizinės apsaugos tvarka, todėl sprendžiant klausimą dėl apsaugos darbuotojų atleidimo už padarytus drausmės pažeidimus, reikia vadovautis vėliausiai patvirtinta tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo.

Atsakovas ir ieškovas savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, netinkamai taikė DK nuostatas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei proceso normų reikalavimus. Iš apskųsto procesinio sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai bei įrodymų visetą ir iš jo padarė išvadas apie nustatytas faktines aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga paskirstyta tinkamai, konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatė teismas, buvimą teisinio pagrindo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos specifiką, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl darbuotojų drausminės atsakomybės ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alona RomanovienėAudrius SaulėnasRimvida Zubernienė