Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

nuotoliniu būdu, naudojant video konferencijų programą/platformą ZOOM dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. D. (toliau-ir Pareiškėjas),

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms A. Č. ir Vilijai Danilevičei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. V. 2021 m. rugpjūčio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3167 -2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas M. V. 2021 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3167 -2021, priėmė nutarimą D. D. atžvilgiu už tai, kad šis 2021-06-22 12.29 val., Gėlyno g. Aleksandravo k., Marijampolės sav., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau- ir Nutarimas) laikotarpiu, viešoje vietoje t.y. degalinėje „ORLEN“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3 punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Taip pat, D. D. būdamas viešoje vietoje, t. y. degalinėje, degalinės darbuotoją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir į ją metė plastikinį butelį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Už padarytus nusižengimus D. D. paskirta subendrinta 800 Eur bauda.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nubaustas asmuo prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes Vyriausybės Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Skunde keliamas klausimas dėl Nutarimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas sprendžia, kad Nutarimu nustatyti ribojimai niekaip nesusiję su skunde nurodomų Konstitucijos 5,6,7,18,29 straipsnių nuostatų prieštaravimais, kadangi Nutarimu paskirti ribojimai (įpareigojimai) buvo taikomi visuotinai, nenukreipti į konkrečius asmenis dėl diskriminacinių priežasčių, be to ne kartą teismų praktikoje pasisakyta, kad žmogaus teisės ir laisvės nėra absoliučios ir gali būti teisėtai ribojamos. Šiuo atveju vertinant, kad ribojimai įvesti esant pandemijos situacijai ir paskelbtam Karantinui, teismui nekyla abejonių dėl teisės akto prieštaringumo Konstitucijai, pareiškėjo nurodomų motyvų pagrindu.

D. D. inkriminuoto nusižengimo metu Nutarimo (redakcija nuo 2021-06-17 iki 2021-06-22) 3 punkte buvo numatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu bei atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis įstatymu ir būtinumu apsaugoti žmonių sveikatą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir, kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne, o pagal šio straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisės aktus bei nusižengimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl reikalavimo karantino metu tam tikrose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, neturi jokio pagrindo abejoti dėl Nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems įstatymams. Aptariamu atveju apribojimai buvo įvesti žmonių sveikatai apsaugoti. Asmens subjektyvus nesutikimas su Nutarimo turiniu, nedaro jo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-616/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimu metu ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neneigia, jog paskelbto karantino metu, protokole nurodytoje vietoje ir laiku, jis buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau, jo įsitikinimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, kadangi nesirgo COVID-19, be to, nesama duomenų, jog po kontakto su juo būtų susirgusios toje pačioje vietoje buvusios darbuotojos. Taigi, nenustačius aplinkybių, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais neturi pagrindo sutikti. Nusižengimo padarymo metu aktuali Nutarimo 3 punkto redakcija įpareigojo vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Įpareigojimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims (su nustatytomis išimtimis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios), todėl šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą argumentais, konstatuoja, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, D. D. nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Nors D. D. kaltės nepripažįsta, tačiau neginčija, jog būdamas degalinėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Šį faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai-liudytojų parodymai, paties D. D. apklausos duomenys (b.l.30), filmuota medžiaga. CD kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraše užfiksuota, jog D. D. 2021 m. birželio 22 d., 12.29 val. degalinėje „Orlen“ karantino metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, užfiksuotas elgesys su degalinės darbuotoja ir butelio metimas.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Teismas pažymi, kad šioje normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, aplink jį buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, ar po kontakto su juo būtų apsirgę degalinės darbuotojos, tačiau tai niekaip nemažina jo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad D. D. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad Pareiškėjas jam inkriminuojamą Vyriausybės nutarimo pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje šalyje paskelbė karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19, bet ir šiuo virusu dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad degalinėje, be pareiškėjo, buvo darbuotojos, klientai, o tai leidžia teigti, kad, esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, Pareiškėjui nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. Taigi D. D. savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad, jei jis vis dėlto įvykio metu būtų sirgęs COVID-19 liga, jo veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje (2021-09-21 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-554-954/2021).

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. D. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.

Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas tik D. D., o ne kitų asmenų kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, šiuo atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimo, padarymo klausimas. Nors skunde D. D.dėsto aplinkybes, kad degalinės administracija galimai netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, nesuteikdama burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir D. D.veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir nešalina, jam kaip Nutarime įvardintam asmeniui nurodytos pareigos dėvėti šias apsaugos priemones.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tiek nuoseklūs nukentėjusios ir liudytojų parodymai duoti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (b.l.21-30), tiek liudytojų ir nukentėjusios parodymai duoti teismo posėdžio metu, vieni kitus papildydami sudaro aiškų vaizdą apie nusižengimo padarymo aplinkybes. Nukentėjusios ir liudytojų parodymus, papildo degalinės administracijos vaizdo medžiaga. Šių surinktų duomenų visuma, patvirtina, kad 2021-06-22 12.29 val., viešoje vietoje- degalinėje „Orlen“, esančioje Gėlyno g. Aleksandravo k., Marijampolės sav., D. D. degalinės darbuotoją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir metė plastikinį butelį, jos kryptimi. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. V. 2021 m. rugpjūčio 30 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir skunde nurodytais motyvais šio nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. D. skundą atmesti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. V. 2021 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3167 -2021 priimtą nutarimą D. D. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.