- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1119-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrosales“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrosales“, antstolė L. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjo A. L. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 149888, ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis. Pareiškėjas taip pat prašė paskirti turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėjui galimybes pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nurodė, kad antstolė L. N. nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. vykdė pareiškėjo turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo parduotas už 95 080 Eur. Pareiškėjo teigimu, turto rinkos vertė aktualiais 2018 m. sausio 1 d. duomenimis yra 134 800 Eur, tačiau antstolė L. N. turtą pardavinėjo už 79 935 Eur, o pardavė už 95 080 Eur, tai yra turtas buvo parduotas 39 720 Eur mažesne suma. Pareiškėjas teigė, kad antstolė L. N., prieš skelbdama pareiškėjo turto varžytynes praėjus beveik 4 metams nuo turto įkainojimo, privalėjo iš naujo atlikti pareiškėjo turto vertinimą paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę ir turtą įkainoti rinkos kaina. Pareiškėjo teigimu, toks antstolės vykdytas turto pardavimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi turto rinkos kaina per keturis metus pasikeitė.
2. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės. Pradinė parduodamo turto kaina – 106 580 Eur. Tai sudaro 80 procentų nustatytos turto kainos. Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2018 m. vasario 8 d. paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 149888. Pradinė parduodamo turto kaina - 79 939 Eur. Tai sudaro 60 procentų nustatytos turto kainos. Varžytynės įvyko, turtas nupirktas už 95 080 Eur. Antstolė nurodė, kad skolininko skundas pateiktas tik įvykus varžytynėms, vykdymo laikotarpiu, tai yra nuo įkeisto turto įvertinimo bei varžytynių metu skolininkas buvo pasyvus ir nesinaudojo skolininko teisėmis bei neatliko skolininko pareigų. Antstolės teigimu, pareiškėjo turtą parduodant pirmosiose varžytinėse turto vertė buvo nustatyta 133 225 Eur sumai, o ne 79 935 Eur. Nurodė, kad subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, nesant objektyvių jo nuomonę pagrindžiančių duomenų, negali būti pagrindas padaryti išvadą, jog minėto įkeisto turto vertė šiuo metu yra reikšmingai pasikeitusi ir tai sudaro pagrindą perkainuoti turtą. Kadangi skolininkas nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta, vykdomojoje byloje esančiame uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober Haus" atliktame ekspertizės akte, antstolė pagrįstai nustatė turto vertę – 133 225,20 Eur. Antstolės teigimu, skolininkas nuo pat bylos vykdymo pradžios nepasinaudojo teise iki varžytynių paskelbimo siūlyti pačiam ar per kitus asmenis areštuoto turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti pareiškėjo pageidaujamą kainą, tačiau jis to nepadarė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti bei priteisti iš skolininko visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nereiškė prieštaravimų nei dėl turto įkainojimo, nei dėl pradinės kainos pirmosiose varžytynėse nustatymo. Ginčyti turto įkainojimą skolininkas pradėjo tik tada, kai turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, akivaizdžiai siekdamas užvilkinti turto pardavimo procedūrų užbaigimą. Suinteresuoto asmens manymu, antstolė pagrįstai nustatė parduodamo iš varžytynių turto vertę. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis vidutinė turto vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 134 800 Eur, tai patvirtina, jog turto rinkos vertė išliko iš esmės analogiška antstolės 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu nustatytai turto rinkos vertei (133 225 Eur) bei nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober haus“ 2014 m. balandžio 18 d. nustatytai turto rinkos vertei (133 225 Eur).
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrosales“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
6. Iš vykdomosios bylos ir pareiškėjo nurodytų duomenų bei pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolės L. N. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0065/09/06399, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 279-2N/2009 dėl įkeistų daiktų, tai yra 0,0617 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, bendras plotas 247,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių D. L. ir A. L., įregistruotų VĮ Registrų centre D. L. vardu, pardavimo iš varžytynių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10343-838/2016 vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/06399 išieškotojas bankrutavusi AB „Snoras“ pakeistas į naująją išieškotoją UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (v. b. l. 126-127). Antstolei atliekant vykdymo veiksmus nustatyta parduodamo turto vertė 136 411,03 Eur (471 000 Lt) sumai (v. b. l. 6). 2012 m. rugpjūčio 10 d. antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas dėl turto vertės nustatymo, kuriame skolininkas nurodo, jog pats savo lėšomis atliks turto vertinimą (v. b. l. 47). Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog skolininkas atliko turto vertinimą, byloje nėra. 2013 m. liepos 10 d. antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas dėl turto vertės nustatymo, kuriuo prašė stabdyti varžytines ir nurodė, kad turto vertė yra netiksli (v. b. l. 56). 2013 m. lapkričio 12 d. antstolė patvarkymu Nr. S-3126 skyrė pakartotinį turto vertinimą. Šiuo turto vertinimu turtas įvertintas 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 101-122). Antstolė 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. S-17-65-2711 pranešė, kad proceso šalims nepareiškus prieštaravimo dėl turto kainos bus skelbiamos pirmosios varžytynės už 80 procentų turto rinkos kainos (133 225 Eur), tai yra 106 580 Eur (v. b. l. 174-175). 2017 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. S-398 paskelbtos pirmosios varžytynės dėl pareiškėjui priklausančio turto, tai yra žemės sklypo 0,0617 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip turtinio vieneto. Nurodyta, kad pradinė turto kaina – 106 580 Eur (v. b. l. 181-182). Neįvykus pirmosioms varžytinėms antstolė 2018 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. S-479 paskelbė antrąsias varžytynes dėl pareiškėjui priklausančio turto, tai yra žemės sklypo 0,0617 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip turtinio vieneto. Pradinė turto kaina – 79 939 Eur (v. b. l. 189-190). Antstolė 2018 m. balandžio 3 d. patvarkyme nurodo, kad varžytynės įvyko, turtas nupirktas už 95 080 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų bei antstolės priimtų patvarkymų matyti, jog nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiai antstolei skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl turto vertintojo nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo.
8. Nurodė, kad pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė buvo nustatoma ne vieną kartą (v. b. l. 6, 101-122), be to, pareiškėjas antstolei teikė prašymus dėl turto vertės tikslinimo, kurie buvo tenkinami (v. b. l. 56, 73-74).
9. Nustatė, kad antstolė, skelbdama pirmąsias turto varžytynes, pradinę turto vertę nustatė – 106 580 Eur (v. b. l. 174-175), tai yra 80 procentų nuo įvertintos turto rinkos vertės 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 101-122). Antrųjų varžytynių metu pradinė turto vertė buvo nustatyta 79 939 Eur, kas sudaro 60 procentų nuo įvertintos turto rinkos vertės 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 189-190). Pažymėjo, kaip matyti iš pareiškėjo nurodytos turto rinkos kainos – 134 800 Eur, turto vertė pagal pareiškėjo nurodytą sumą (134 800 Eur) ir antstolės nustatytą rinkos vertę (133 225,20 Eur) skiriasi 1 574,80 Eur ir pripažino, kad pareiškėjo pateikiama informacija apie turto rinkos vertę yra labai artima antstolės nustatytai kainai.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad antstolė turėjo teisę pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą nustatyti remdamasi UAB „Ober Haus“ nustatyta turto verte, todėl neskirdama pakartotinės ekspertizės antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
11. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog turtas buvo parduotas net 39 720 Eur mažesne suma, neatsižvelgė į tai, jog jo turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, kas lemia nuo turto rinkos kainos 60 procentų pradinės kainos nustatymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12.1. Teismas nepateikė jokių motyvų išvadai, jog areštuotas pareiškėjo turtas buvo įkainotas objektyviai, pagrįsti.
12.2. Aktualūs 2018 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad pareiškėjo turto vertė šiai dienai yra 134 800 Eur. Antstolė L. N. turtą pardavinėjo už 79 935 Eur, o pardavė už 95 080 Eur, t. y. turtas buvo parduotas net 39 720 Eur mažesne suma, nei nurodyta turto vertė VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
12.3. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių skiriasi turto vertė, nustatyta vertintojų, ir vertė, nurodyta VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
12.4. Teismas privalėjo šioje byloje būti aktyvus ir nustatyti, ar iš tikrųjų antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Teismas netyrė svarbių byloje esančių aplinkybių, nebuvo aktyvus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolė pareiškėjo turtą įkainojo rinkos kaina.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas vykdymo proceso faktines aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog antstolė, 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu spręsdama turto perkainojimo klausimą, nepažeisdama CPK 681 straipsnio nuostatų turtą įkainojo rinkos kaina pagal antstolės turimus duomenis apie šio turto būklę bei vertę rinkoje.
13.2. Skolininkas nei su skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog turto rinkos vertė būtų žymiai didesnė nei antstolės nustatyta. Priešingai, skolininko nurodomos aplinkybės, jog remiantis VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė turto rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 134 800 Eur, patvirtina kaip tik tai, jog vykdomojoje byloje turtas buvo įkainotas tinkamai.
13.3. Nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. vykusiose pirmosiose turto varžytynėse neatsirado nei vieno turto pirkėjo už pradinę 106 580 Eur kainą (t. y. 20 proc. mažesnę nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės – 133 225 Eur). Tai, jog pirmosiose turto pardavimo varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, sudaro pagrindą spręsti, jog areštuotas turtas nebuvo įkainotas per maža verte, nes priešingu atveju turto pardavimo varžytynės būtų sulaukusios pirkėjų susidomėjimo.
13.4. Skolininkas nepagrįstai turto pardavimo kainą iš viešųjų varžytynių lygina su turto rinkos verte bei ignoruoja CPK 718 ir 722 straipsnių nuostatas dėl turto pardavimo kainos varžytynėse nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios nurodytos šios nutarties 6 punkte, todėl pakartotinai jos nenustatytinos.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolės veiksmai, nustatant pareiškėjo turto vertę, teisėti ir akcentuoja, kad teismas netyrė svarbių aplinkybių, nebuvo aktyvus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolė pareiškėjo turtą įkainojo rinkos kaina.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
20. Nesutiktina su atskirojo skundu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad pareiškėjo turtas buvo įkainotas objektyviai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išanalizavo vykdomosios bylos Nr. 0065/09/06399 duomenis, išsamiai ištyrė antstolės veiksmus, susijusius su pareiškėjo turto įvertinimu ir pateikė šių veiksmų vertinimą.
21. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tyrė ir vertino, ar pareiškėjo turtas buvo įkainotas objektyviai, ar kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai.
22. Ir skunde dėl antstolės veiksmų, ir atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, kad VĮ Registrų centre pareiškėjo turtas įvertintas 134 800 Eur, o antstolė turtą pardavinėjo už 79 935 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina akcentuoti, jog vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. lapkričio 12 d. antstolė patvarkymu Nr. S-3126 skyrė pakartotinį turto vertinimą; šiuo turto vertinimu turtas įvertintas 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 101-122). Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad turto vertė pagal pareiškėjo nurodytą sumą (134 800 Eur) ir antstolės nustatytą rinkos vertę (133 225,20 Eur) skiriasi tik 1 574,80 Eur. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog pareiškėjo pateikiama informacija apie turto rinkos vertę yra labai artima antstolės nustatytai kainai. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai sutapatina areštuoto turto įkainojimą su turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymu.
24. Pradinės areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymas yra imperatyviai reglamentuotas CPK 718 ir 722 straipsniuose, t. y. pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto vertės, o antrosiose varžytynėse – 60 proc.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, skelbdama pirmąsias turto varžytynes, pradinę turto vertę nustatė – 106 580 Eur (v. b. l. 174-175), tai yra 80 procentų nuo įvertintos turto rinkos vertės 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 101-122). Antrųjų varžytynių metu pradinė turto vertė buvo nustatyta 79 939 Eur, kas sudaro 60 procentų nuo įvertintos turto rinkos vertės 133 225,20 Eur (460 000 Lt) (v. b. l. 189-190). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse buvo nustatyta laikantis CPK nustatytos tvarkos.
26. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
29. Šioje byloje yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ interesų priešingumas. Suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmų – pateikto skundo dėl antstolės veiksmų. Šie byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino antstolės pareigą iš naujo atlikti pareiškėjo turto vertinimą, paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę, ir turtą įkainoti rinkos kaina. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, jog turėjo 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, šios išlaidos mažintinos ir iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 353,92 Eur (884,80 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 7 p. ir 8 .16 p.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 353,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“, juridinio asmens kodas 303939377, naudai.