Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-1027/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2-1027/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1027/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-804-324/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dolosita ir partneriai“ ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Dolosita ir partneriai“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad UAB „Dolosita ir partneriai“ su atsakovu 2009 m. vasario 24 d. sudarė ieškovui priklausančių 0,1040 ha žemės sklypo ir 307,38 kv. m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Turtas parduotas už 50 000 Lt, nors sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 93 200 Lt, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė - 308 000 Lt. Pardavus turtą už žymiai mažesnę kainą, ieškovas patyrė 351 200 Lt nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas prašė priimti sprendimą už akių, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje 2012 m. spalio 10 d. Teismo nustatytu terminu - iki 2012 m. spalio 30 d., atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 6 d.) ir ieškinį patenkino (CPK 285 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodęs, kad specialaus interneto tinklapio, kuriuo jam buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, neskaitė, nes kompiuteriu nesinaudoja ir prieigos prie interneto neturi. Apie teismo procesą Kauno apygardos teisme nieko nežinojo, jokio pranešimo negavo, todėl ir atsiliepimo į ieškinį pateikti negalėjo. Teigė, kad 351 200 Lt žalos ieškovui nepadarė, o priešingai – ieškovas yra jam skolingas, kadangi įmonei trūkstant apyvartinių lėšų jis (atsakovas) ne kartą skolino savo asmenines lėšas. Be to, savo turtu garantavo ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą. Bankui atsakovo įkeisto turto vertė – 600 000 Lt. Pažymėjo, kad turtą įsigijo 2009 m. vasario 24 d., kai nekilnojamojo turto rinkos kaina buvo ypač nukritusi ir nustatyti vidutinę rinkos kainą buvo neįmanoma. Bendrovė 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsigydama ginčo žemės sklypą už jį sumokėjo 40 000 Lt. Žemės sklype esančio nebaigto statyti pastato (namo karkasas be stogo ir be jokių inžinerinių tinklų) nurodytą vertė - 308 000 Lt, visiškai nereali, neatitinkanti tuo metu buvusių rinkos kainų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nurodytu jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atsakovo sutuoktinės darbovietės, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais. Nepavykus procesinių dokumentų atsakovui įteikti šiais būdais, siekta juos įteikti per antstolį, tačiau taip pat nesėkmingai. Nenustačius kitos atsakovo gyvenamosios vietos, teismas padarė išvadą kad jo gyvenamoji vieta yra nežinoma, todėl 2012 m. spalio 10 d. nutarė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip buvęs bankrutavusios įmonės administracijos vadovas, savininkas, turintis teismo patvirtintą finansinį reikalavimą, turėjo bendro pobūdžio pareigą domėtis skolų kreditoriams sugrąžinimu, žinoti įmonės bankroto proceso eigą, įmonės ir įmonei keliamas bylas.

Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2009 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleisto turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir atmetė atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo įsiskolinimo atsakovui faktu ir dydžiu, taip pat sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai (kreditavimo ir paskolos sutartys) yra aktualūs atsakovo finansinių reikalavimų dydžiui nustatyti ir nėra susiję su faktiniu ieškinio pagrindu ir dalyku.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

Apie teismo procesą Kauno apygardos teisme nieko nežinojo, todėl atsiliepimo į ieškinį pateikti negalėjo. Apie tai, kad jam ieškinys su priedais įteiktas specialiame interneto tinklapyje jis taip pat nurodo nežinojęs, kadangi bankrutavus BUAB „Dolosita ir partneriai“ ir jam išsikėlus iš patalpų, kompiuteriu nesinaudojo ir prieigos prie interneto neturėjo.Ieškovui 351 200 Lt žalos nepadarė. Priešingai, siekdamas garantuoti už ieškovo 300 000 Lt prievolę AB „Šiaulių bankui“, įkeitė 600 000 Lt vertės turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).). Ieškovui nevykdant savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankas yra pareiškęs atsakovui reikalavimą padengti neišmokėtą kredito dalį, jo turtui uždėtas areštas. Įmonei yra paskolinęs iš viso 474 000 Lt asmeninių lėšų.Ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta pačiame pasaulinės krizės įkarštyje, drastiškai nukritus nekilnojamojo turto rinkos kainai, kai buvo neįmanoma nustatyti vidutinės rinkos kainos. Ginčo žemės sklypas buvo įsigytas 2007 m. rugpjūčio 21 d. už 40 00 Lt, tačiau sklype esančio nebaigto statyti namo nurodoma 308 000 Lt vertė, atsakovo nuomone, yra visiškai nereali.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Dolosita ir partneriai“ prašė atskirąjį skundą atmesti pirmos instancijos teismo ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą atsakovui įteikti tinkamai, tačiau atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir atskirajame skunde neįrodė, kad atsiliepimas nepateiktas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė tą patį procesinių dokumentų įteikimo adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo nei teismui, nei antstoliui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovas sąmoningai vengė procesiniu dokumentu priimti.Pareikštu ieškiniu siekiama prisiteisti žalą, atsiradusią dėl ieškovui priklausančio turto pardavimo už žymiai mažesnę kainą. Kiti atsakovo nurodyti ieškovo turtiniai įsipareigojimai atsakovui nėra susiję su ginčo 2009 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, jos vykdymu ir turto kaina.Ginčo sandorio sudarymo metu žemės sklypo ir gyvenamojo namo vidutinės rinkos kainos atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nustatytas šio turto vidutines rinkos kainas, todėl atsakovo argumentą dėl nepagrįstai didelės ir neadekvačios nekilnojamojo turto kainoms, turto vertės, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas sutarties sudarymo metu su nurodyta vidutine turto verte sutiko, ją kvestionuoti pradėjo tik teismui priėmus sprendimą už akių.Viešojo registro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas, ginčydamas šiame registre nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant atsakovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių ir atlikęs formalų įrodymų įvertinimą, ieškinį patenkino (CPK 285 str. 1 d.).

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi teisę jį priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas tokį sprendimą panaikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtintų aplinkybių – kad 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui 2) kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo vertinti ar ištyrus apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, būtų pagrindas išvadoms, kad teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas įrodinėjo, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes ieškinio negavo ir nieko nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad procesinius dokumentus jam buvo bandomi įteikti tiek atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek jo nekilnojamojo turto registracijos adresu ir sutuoktinės darbovietės adresais (66-67, 69-75 b. l.). Nepavykus dokumentų įteikti nurodytais būdais, ieškovo prašymu, teismas siekė atsakovui procesinius dokumentus įteikti per antstolį (86-87 b. l.), tačiau ir šiuo būdu jie taip pat nebuvo įteikti (99-101 b. l.). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad teismas išnaudojo daugelį CPK XI skyriuje nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, tačiau taip ir nepavykus jų įteikti, pagrįstai pripažino atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas nežinomomis. Nesant galimybės skirti kuratorių, teismas padarė pagrįstą išvadą – procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 ir 2 d.). Pagal CPK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą preziumuojama, kad procesiniai dokumentai adresatui įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną, šiuo atveju – 2012 m. spalio 10 d. (103 b. l.). Tai, kad atsakovas nesinaudoja internetu ir dėl to negalėjo sužinoti apie specialiame interneto puslapyje paskelbtą informaciją apie bylą, tai jo asmeninė problema ir tokios aplinkybės priskirti prie svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantas prarado galimybę žinoti apie bylą ir dalyvauti teismo posėdyje, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, procesinių dokumentų įteikimą specialiame interneto tinklapyje nustato CPK 130 straipsnis, todėl teismas tokiu būdu įteikdamas procesinius dokumentus apeliantui civilinio proceso nuostatų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovo administracijos vadovas, jos savininkas ir kreditorius, turėjo pareigą domėtis skolų kreditoriams sugrąžinimu, įmonės bankroto proceso eiga, įmonės bei įmonei keliamomis bylomis. Šios pareigos atsakovas nevykdė, todėl dėl jo paties neveikimo atsiradusias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats (CPK 7, 8 str.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai iš jo ieškovo naudai priteisė 351 200 Lt žalos atlyginimo, nes jokių nuostolių ieškovui nėra padaręs, tačiau šių savo argumentų nepagrindė įrodymais, t. y. nepateikė, duomenų, paneigiančių 2009 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą parduodamo turto vidutinę rinkos vertę jo pardavimo metu (CPK 177, 178 str.). Atsakovas teigia, kad sutartyje ir viešajame registre nurodoma 308 000 Lt nebaigto statyti namo vertė yra nereali, o dėl pasaulinės ekonominės krizės sandorio sudarymo metu nebuvo įmanoma nustatyti šio turto vidutinės rinkos kainos. Nuoroda į pasaulinę krizę yra abstrakti ir negali būti pripažįstama pakankamu įrodymu, paneigiančiu viešajame registre nustatytą vidutinę atsakovui parduoto turto rinkos vertę. Atsakovo teiginys, kad jam parduotame žemės sklype esančio nebaigto statyti pastato vertė yra neadekvati ir neatitinkanti tuo metu buvusių rinkos kainų, reikalauja papildomų įrodymų. Šią faktinę aplinkybę privalėjo pagrįsti apeliantas (CPK 178 str.), tačiau atskirajame skunde apsiribojo vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikdamas naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atkreipiamas dėmesys, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo patirtų nuostolių, parduodant jam priklausantį turtą už žymiai mažesnę kainą, pagrįstumo ir dydžio nustatymas, todėl teismas nevertina atskirajame skunde nurodomų aplinkybių dėl atsakovo turimų finansinių reikalavimų ieškovui, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios civilinės bylos teisingam išsprendimui.

Įvertinus bylos duomenis, prieinama prie išvados, kad priežasčių dėl kurių šioje byloje negalėtų būti priimtas teismo sprendimas už akių, nėra.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaNijolė Piškinaitė